- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-554-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- V. S., S. G., A. G., P. K.
- Ieškovas
- M. E.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, vertėjaujant Olgai Vostrenkovai, dalyvaujant apeliantui atsakovui V. S., ieškovei M. E., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės M. E. ieškinį atsakovams S. G., A. G., V. S. ir P. K., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, dėl priestato teisinės registracijos atlikimo be atsakovų sutikimo, nuosavybės teisės pripažinimo, atskiro nekilnojamojo daikto teisinės registracijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti nuosavybės teisę lygiomis dalimis įstatyminiams įpėdiniams M. E., V. S., S. G., A. G. į ieškovės motinos V. S., mirusios 2001-12-20, pastatytą 26,85 kv. m. ploto ūkinį priestatą ir atlikti teisinę šio ūkinio priestato registraciją mirusiosios V. S. vardu; leisti M. E. atlikti suformuoto atskiro nekilnojamojo daikto – 22,17 kv. m. ploto teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ be atsakovų V. S., A. G. ir S. G. sutikimo. Nurodė, kad ieškovės mirusi motina V. S. buvo mirusiosios I. K. – atsakovo P. K. žmonos – sesuo, kuri pagal 1956-06-05 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė ieškovės motinai pusę namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir V. S. pasidarė 33 kv. m. naudingo ploto namo naudotoja, o I. K. buvo 54,47 kv. m. patalpų naudotoja. Abi seserys turėjo atskirus įėjimus į namą, buvo faktiškai pasidalinę ir nusistatę ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau I. K. įstatyminis paveldėtojas neįregistravo, neatsidalino savo nuosavybės iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės motina V. S., gavusi leidimą, pastatė 26,85 kv. m. priestatą, kurio nespėjo įteisinti, nes mirė, todėl ieškovė, jos brolis V. S., V. S. mirusios dukros vaikai S. G. ir A. G. turi kaip įstatyminiai įpėdiniai lygiomis dalimis paveldėti šį priestatą. Ieškovė teismo sprendimu atsidalino jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atliko kadastrinius matavimus, bet negali įregistruoti nuosavybės, kadangi kiti atsakovai nesutinka. Ūkio priestatas buvo pastatytas toje gyvenamojo namo pusėje, kuria turėjo naudotis ieškovė ir jos brolis V. S.. Šiuo metu ūkinis priestatas yra faktiškai pasidalintas, ieškovei pagal 2007-07-10 kadastrinių matavimų bylą priklauso 6,54 kv. m. priestato, kur ji įsirengė virtuvę. Priestatas buvo neįregistruotas, todėl ieškovė negalėjo jo dalies paveldėti su kitu paveldimu turtu, likusiu po motinos mirties. 2009-11-17 surašytas statinio priėmimo aktas patvirtina statinio teisėtumą, statytojai turi būti tik įpėdiniai, teisinė registracija turi būti atlikta be atsakovų sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovai S. G. ir A. G. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja priestato registracijai mirusiosios V. S. vardu, sutinka, kad šio priestato bendrasvininkais būtų pripažinti mirusiosios įstatyminiai įpėdiniai, t.y. V. S., M. E., A. G. ir S. G.. Nesutiko su ieškovės prašymu be atsakovų sutikimo įregistruoti 22,17 kv. m. patalpas, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-12-21 sprendimu ieškovei leista atsidalinti 18,63 kv. m., todėl minėtas reikalavimas pažeistų atsakovų teises, nes atsakovai išmokėjo ieškovei 4000 Lt kompensaciją. Teismo posėdžio metu jų atstovė paaiškino, kad sutinka, jog priestatas, kuris buvo pastatytas prie V. S. namo, pastatytas dar iki V. S. mirties. Po jos mirties įstatyminiai įpėdiniai, t.y. M. E., V. S. ir anūkai A. G., S. G., priėmė palikimą tik tiek, kiek buvo teisiškai įregistruotas nekilnojamasis turtas. Minėtas priestatas buvo neįregistruotas, bet faktiškai jis egzistuoja. Atsakovai S. G. ir A. G. sutinka su reikalavimu pripažinti, kad šio priestato statytoja ir savininkė yra mirusioji V. S.. Tada nėra kliūčių atlikti teisinę registraciją. Tada jie visi, kaip įstatyminiai įpėdiniai galės sutvarkyti paveldėjimo klausimą. Su reikalavimu - leisti M. E. atlikti jos suformuoto 22,17 kv.m. ploto teisinę registraciją be bendraturčių sutikimo, nurodė nesutinkanti. Priestatas yra 26,85 kv.m., jis būtų paveldimas lygiomis dalimis, todėl palikimas M. E. būtų žymiai didesnis nei 4 kv.m. Taigi kiltų ginčas kaip pasidalinti tą priestatą. Prašo teismo laikyti, kad priestato savininkė yra V. S. ir mano, kad jos vardu būtina atlikti teisinę registraciją, o kitoje dalyje ieškinys turi būti atmestas.
Atsakovas V. S. atsiliepimo į paskutinį ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė su ieškiniu nesutinkantis visiškai, kadangi, jei mirusi motina dėl kažkokių priežasčių priestato neįsiteisino, tai niekas jos vardu dabar nebegali būti daroma.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nėra galimybės tenkinti ieškinį tuo atveju, jei ieškovė nepateiks papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad bendratučių atsakovų sutikimai vykdyti statybos darbus rekonstruojant namo dalį buvo gauti, tačiau jie atsisako registruoti nuosavybės teises į nurodomą aukščiau priestatą.
Tretysis asmuo VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė reiškia prieštaraujančius vienas kitam reikalavimus, nes ieškovė pradžioje reikalavimo nurodo, jog į priestatą prašo pripažinti nuosavybės teisę jai, V. S., A. G. ir S. G., o tame pačiame reikalavime toliau nurodo, kad registracija turi būti atlikta jau mirusios V. S. vardu. M. E. 2009-12-04 kreipėsi į valstybės įmonę VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujai suformuotą turtinį vienetą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-11-17 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą, kuriame gyvenamojo namo statytojais nurodyti I. K., V. S., E. E., S. G., A. G., todėl reiškiamas pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas atlikti teisinį registravimą būtent šio akto pagrindu, bet ne jame statytojais nurodytiems asmenims, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Gyvenamojo namo priestatas yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto vieno nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo – dalis, todėl ieškovės prašymas pripažinti nuosavybę tik į gyvenamojo namo priestatą ir tik daliai, o ne visiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams, nenurodant kiekvieno gyvenamojo namo bendraturčio dalies visame turte, negali būti tenkinamas.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011-04-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino priestato prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoja mirusiąją V. S. ir be atsakovų sutikimo leido ieškovei atlikti visus būtinus formalius veiksmus, reikalingus šį priestatą įregistruoti V. S. vardu, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nors 2009-11-17 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akte gyvenamojo namo rekonstrukcijos statytojais nurodyti I. K., V. S., M. E., S. G. ir A. G., išvadą, kad ginčo priestato statytoja laikytina mirusioji V. S., teismas padarė vadovaudamasis 1981-12-25 Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto potvarkiu bei atsakovo P. K. paaiškinimais, kad nei jis, nei tuometė namo bendrasavininkė, dabar jau mirusi jo žmona I. K., neprieštaravo, kad V. S. statytų priestatą ir į jo dalį nepretendavo. Kadangi atsakovai nedavė ieškovei sutikimo įteisinti ginčo priestatą, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas leisti jai atlikti priestato teisinę registraciją mirusiosios V. S. vardu be atsakovų sutikimo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Reikalavimą pripažinti V. S. įpėdiniams M. E., V. S., S. G. ir A. G. nuosavybės teisę į ginčo priestatą teismas laikė pertekliniu ir nesavalaikiu, todėl atmetė. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu leisti ieškovei atlikti suformuoto atskiro nekilnojamojo daikto – 22,17 kv. m. ploto teisinę registraciją, motyvuodamas tuo, kad šiuo reikalavimu ieškovė praktiškai prašo papildomai atidalinti jai dalį galimai bendroje su kitais įpėdiniais paveldėsimoje nuosavybėje – namo priestate, ir nurodydamas, kad neatlikus priestato teisinės registracijos, neišsisprendus jo paveldėjimo klausimų, toks reikalavimas negali būti patenkintas, juo labiau, kad 2004-12-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu jau buvo atidalinta ieškovės dalis iš bendrosios nuosavybės, viso 18,63 kv.m.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S., nesutikdamas su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-04-08 teismo sprendimo dalimi, kuria ginčo priestato statytoja pripažinta V. S. ir be atsakovų sutikimo leista ieškovei atlikti visus būtinus veiksmus šį priestatą įregistruoti mirusiosios vardu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir perduoti šią civilinės bylos dalį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės ir todėl priėmė sprendimą, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, pagal paties parengtą ir suderintą su Vyriausiąja architektūros ir planavimo valdyba projektą ginčo priestatą pastatė jis, todėl laikytina, kad šio priestato statyba jau buvo įteisinta. Kadangi gyvenamasis namas po rekonstrukcijos tinkamu naudotis buvo pripažintas jau po V. S. mirties, todėl teismas turėjo tirti faktinius duomenis ir asmens, turėjusio tik deklaruotą teisę į daiktą, ir asmens, faktiškai realizavusio šią teisę, teisinė padėtis: kas yra tikrasis ginčo priestato statytojas ir kieno vardu turi būti atlikta priestato teisinė registracija-mirusiosios ar įpėdinių. To, kad apeliantas pastatė priestatą, apelianto teigimu, nepaneigė nei viena iš šalių. Be to apeliantas pabrėžė, kad tuo laikotarpiu, kai V. S. gavo leidimą statyti priestatą ir ūkinius pastatus, ji adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, šiuo adresu taip pat negyvena ir ieškovė. Pastatas buvo pastatytas toje gyvenamojo namo pusėje, kuria turėjo naudotis ieškovė ir apeliantas, šiuo metu priestatas yra faktiškai pasidalintas. Apelianto nuomone, teismas taip pat neįvertino trečiųjų asmenų paaiškinimų - Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė, kad ieškovei nepateikus papildomų įrodymų, kad bendraturčių atsakovų sutikimai vykdyti statybos darbus rekonstruojant namo dalį buvo gauti, nėra galimybės tenkinti ieškinį, tačiau teismui tokie įrodymai pateikti nebuvo.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovės teigimu, apeliantas neįrodė, kad yra ginčo priestato statytojas, visi projektavimo darbai pasirašytinai buvo derinami su motina, be to, šio fakto atsakovas neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme ir nurodė esantis statytoju tik apeliaciniame skunde. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jos motinai buvo leista statyti priestatą ir verandą, ji pati asmeniškai dar 1984-06-19 pasirašė statytojo pasižadėjimą dėl projekto sąlygų laikymosi statant minėtus statinius. Ginčo priestatas buvo statytas iš motinos lėšų, tačiau dėl jos mirties statyba nebuvo įteisinta. Apeliantas slėpė visus su rekonstrukcija susijusius dokumentus nuo įstatyminių įpėdinių, todėl 2004-12-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu ieškovei buvo atidalintas atskiras objektas – 18,63 kv.m. (po perskaičiavimo - 22,19 kv.m) gyvenamosios patalpos, o ginčo priestatas nebuvo įskaitytas į jai priklausančią ploto dalį. Apelianto argumentus dėl priestato buvimo vietos ir to, kad ieškovė negyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė prašė atmesti kaip neturinčius reikšmės bylai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantui nurodant, kad jis turi būti pripažintas ginčo priestato savininku, kadangi faktiškai atliko jo statybų darbus, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą įregistruoti priestatą statiniui. Todėl byloje turi būti įvertinta, ar ieškovė, kurios dalis ginčo name yra atidalinta teismo sprendimu CK 4.80str.1d. pagrindu, turi teisinį interesą pareikšti ieškinį dėl naujai pastatytosios namo dalies įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Taip pat registruojamos daiktinės teisės ir kiti juridiniai faktai, susiję su įregistruotais nekilnojamaisiais daiktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str., 11 str.). Taigi negali būti registruojamos daiktinės teisės arba juridiniai faktai daiktams, kurie nėra įregistruoti, tačiau gali būti registruojami daiktai, neregistruojant daiktinių teisių arba juridinių faktų, susijusių su daiktinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 09 20 nutartis civilinėje byloje G. P. v. E. B., Nr.3K-3-861/2000). Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė į nekilnojamojo turto objektą negali atsirasti, nesant daikto registracijos Nekilnojamojo turto registre.
Po V. S. mirties 2001 metais, ieškovės ir atsakovų, kartu su ieškove paveldėjusių po V. S. mirties, palikimo dalies nesudarė ginčo priestatas, teisiškai neegzistavęs ir ginčo nagrinėjimo metu neegzistuojantis kaip nekilnojamasis daiktas ar jo dalis, tačiau palikimo dalį sudarė bendra įpėdinių teisė atlikti teisinę registraciją, atlikus priestato statybos darbus ir turint visą reikiamą statybų įteisinimui dokumentaciją bei atitinkamus valstybės institucijų leidimus ir bendraturčių sutikimus.
Po ieškovės atsidalijimo iš bendros su atsakovais nuosavybės Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 12 21 sprendimo pagrindu, ieškovė nebėra dalies bendroje nuosavybėje savininkė, o yra atskiro daikto savininkė. Tačiau paaiškėjus, kad iki ieškovės dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo sukurtas bendro daikto pagerinimas, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieškovė neprarado teisės inicijuoti daikto padidėjimo registravimą, taip teisiškai sukurti daiktą ar jo dalį.
Atsiliepimas
Atsakovams be aiškių ir teisėtų motyvų nesutinkant atlikti namo priestato registravimo, tokią teisę be atsakovų sutikimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė ieškovei.
Tačiau daiktinės teisės negali būti registruojamos mirusio asmens vardu. Nuosavybės teisių į priestatą klausimas šioje byloje teismo nesprendžiamas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas toje dalyje, kurioje pripažinta ieškovės teisė priestatą registruoti mirusios V. S. vardu, pakeičiamas. Likusioje dalyje apeliacinis skundas aukščiau nurodomais argumentais atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. ..... p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta M. E. teisė registruoti priestatą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mirusiosios V. S. vardu. Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.