Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudž. bylos Nr. 1A-64-719/2013

2013 m. vasario 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 284 str. 1 d., paskiriant 35 parų arešto bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 a punktu, subendrinta su 2009-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme M. S. paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių metų) laisvės atėmimą. Šiuo nuosprendžiu taip pat vadovaujantis BK 66 str., į M. S. bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011-10-30, 03.01 val. iki 2011-10-31, 17.20 val., t.y., 2 dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 30 d., apie 02.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – lošimų aparatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: mesdamas į veidrodinę sieną alaus bokalą ir dvi taures, juos sudaužė bei išdaužė veidrodinės sienos dalį, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

BK 284 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, todėl teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūlūs, kokie – grasinimais, o kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Grasinimas – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.). Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.). Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010). Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu viešoje vietoje M. S. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: mesdamas į veidrodinę sieną alaus bokalą ir dvi taures, juos sudaužė bei išdaužė veidrodinės sienos dalį, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120 Lt turtinę žalą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pripažindamas šį asmenį kaltu, Panevėžio miesto apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais – paties M. S., liudytojų R. L., A. M. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu ir 2011-11-21 daikto apžiūros protokolu, 2011-10-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012-09-26 aktu Nr. 87TPK-94/2012, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktomis pažymomis bei kita bylos medžiaga, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas bei atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes tinkamai individualizavo bausmę. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pastebėtina tai, kad tiek BK 284 str. 1 d., tiek ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė laisvalaikio praleidimo vietoje, kurioje, be jo buvo kitas jam pažįstamas vyriškis bei dvi darbuotojos. Apeliantas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sukėlė lošimų salono darbuotojoms baimę, dėl ko jos slėpėsi tarnybinėse patalpose, sutrkdė šių darbuotojų įprastą darbo rėžimą bei pažeidė net kelias įstatymo saugomas vertybes, t.y. ne tik viešąją tvarką, bet ir nuosavybę, todėl yra gerokai grubesni ir pavojingesni nei įprastai teismų praktikoje suprantami veiksmai, atitinkantys nedidelį chuliganizmą, t.y. ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Todėl kolegija laiko teisingu pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir atmeta apelianto skundo prašymą jį išteisinti.

Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad jo veiksmais negalėjo būti sutrikdyta lošimo automatų salono veikla, nes salonas tuo metu nebedirbo. Vertinant apelianto veiksmų pasekmes, formali aplinkybė – salono darbo valandos – neturi reikšmės. Bylos įrodymais nustatyta, kad įvykio metu salone buvo dvi jo darbuotojos – R. L. ir A. M., kurios ruošėsi uždaryti saloną, be to, salone buvo ir kitų lankytojų. Apelianto agresyvūs ir vandališki veiksmai, išgąsdino nukentėjusiąsias, kurios ne tik negalėjo atlikti tiesioginių pareigų, bet ir buvo priverstos slėptis nuo apelianto atskiroje patalpoje bei kviesti pagalbą. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto veiksmai sukėlė BK 284 str. 1 d. numatytas pasekmes – realiai sutrikdė lošimų automatų salono veiklą.

Taip pat atmetamas ir skundo teiginys, jog inkriminuotus veiksmus apeliantas atliko būdamas patologinio girtumo būsenoje, kadangi, ką nuosprendyje taip pat nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012-09-26 akto Nr. 87TPK-94/2012 matyti, kad M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo būti trumpalaikėje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje – patologiniame girtume, nes buvo vidutinio girtumo būsenoje ir tuo metu gebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (166-167 b.l.).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad M. S. padarė nusikaltimą. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo M. S. nusikalstamai veikai teismas taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą – 284 straipsnio 1 dalį. Nnuteistajam M. S. už aptartos nusikalstamos veikos padarymą paskirta teisinga, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkanti, bausmė. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. S. tinkamą bausmę už jo padarytą nusikaltimą ir ją bendrindamas pagal BK 64 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių subendrinimo taisykles, pridėjo didesnę bausmės dalį, nei visa neatlikta bausmės dalis ir paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, t.y. netinkamai taikė BK 64 straipsnyje numatytas bausmių subendrinimo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (bendrosios dalies) pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Skundžiamame nuosprendyje Panevėžio miesto paylinkės teismas nurodė, jog vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 a p., prie paskirtosios 35 parų arešto bausmės M. S. pridedama visa neatlikta bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nuosprendžiu – 10 mėnesių 25 dienos ir galutinai M. S. nuteisiant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių žinybinio registro duomenų apie M. S. teistumus, M. S., iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos paleistas tik 2011-05-10, nors Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria tenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priimta 2011-05-04, nurodant, jog M. S. lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 10 mėnesių 25 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog M. S. faktiškai likusi neatlikta bausmė yra 10 mėnesių 19 dienų, dėl ko skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keistina. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 1 d. 1 a p., skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nuosprendžiu paskirtą ir neatlikta bausmės dalimi ir M. S. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių 24 dienoms.

Kadangi nuosprendį pakeitus, švelnėja R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė, todėl laikytina, kad jo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.,

nusprendžia:

Tenkinti nuteistojo M. S. apeliacinio skundo dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012m. lapkričio 27 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 1 d. 1 a p., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir M. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių 24 dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.