- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- II-44-363/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00057-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šešk
- Pareiškėjas
- T. J.
- Nukentėjusysis
- N. N., V. N.
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato 2018-03-06 nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 44-ANR_N-38-2018, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. vasario 20 d. T. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 423 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2017 m. liepos 1 d., apie 14.42 val., Rietavo sav., kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė 80,18 kilometre, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kurio vairuotojui nespėjus sustabdyti, įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta keleivio vietoje sėdėjusios N. N. sveikata, kelio statiniai nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai.
2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Rietavo r. PK) nutarimu T. J. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 200 Eur bauda.
2018 m. kovo 27 d. Plungės apylinkės teisme Plungės rūmuose gautas pareiškėjo T. J. skundas dėl 2018 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos AVPK Rietavo r. PK 2018-03-06 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, jog faktinės aplinkybės skiriasi nuo nutarime išdėstytų aplinkybių, taip pat kategoriškai nesutinka, kad nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, nes 2017-07-01 apie 14.40 val., važiuojant iš Pelaičių kaimo, link kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė, sankryžoje sustojo pamatęs iš kairės pusės atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris, įjungęs dešinį posūkio signalą, pradėjo mažinti greitį. Nusprendęs, kad minėtas automobilis suks į šalutinį kelią įvažiavo į sankryžą, kurioje į jį trenkėsi automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu lenkė į dešinę sukančią transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Taip automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas V. N. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136 ir 140 punktų reikalavimus, nes atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, kirto ištisinę kelio liniją draudžiančią išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Atvykus pareigūnams, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje V. N. pripažino savo kaltę, pasirašė deklaracijoje kaip kaltininkas, tokiu būdu nurodydamas, kad ginčo dėl eismo įvykio nėra ir nereikia rinkti papildomai jokių įrodymų. Šios aplinkybės ir įrodymų trūkumas aiškiai suponuoja į administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. J. papildomai paaiškino, kad policiją kvietė, nes pradžioje nesutarė dėl kaltės. Atvykę policijos pareigūnai nesidomėjo ar V. N. lenkė neleistinoje vietoje, jo liudytojų neapklausė, paaiškino kaip pildoma deklaracija ir liepė ją pildyti. V. N. suprato ir prisipažino kaltu, todėl prašo nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Rietavo r. PK atsiliepime nurodė, kad T. J. pažeidė KET 4, 9 ir 154 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Prašo, T. J. skundo netenkinti, nes pagal KET visos transporto priemonės, artėjančios prie nelygiareikšmių kelių sankryžos pagrindiniu keliu, turi pirmenybę pravažiuoti sankryžą netrukdomai automobilių, išvažiuojančių iš šalutinio kelio, t.y. vairuotojas, išvažiuojantis iš šalutinio kelio, pradėti judėti turi, įsitikinęs, kad išvažiuodamas į pagrindinį kelią, juo važiuojantiems automobiliams netrukdys. O tai, kad V. N. sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkdamas kitą automobilį nepaneigia fakto, kad eismo įvykis įvyko neteisėtai, į pagrindinį kelią įvažiavus T. J. vairuojamam automobiliui.
Klaipėdos AVPK Rietavo r. PK atstovas teisme prašė 2018-03-06 priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje, palikti nepakeistą, nes mano, kad bylos aplinkybės buvo tinkamai ištirtos, surinkta pakankamai įrodymų T. J. kaltei įrodyti, todėl priimtas nutarimas yra pagrįstas ir tesėtas. Dėl V. N. kaltės pasisakė, kad pagal KET važiuodamas vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, negali be kritinės situacijos išvažiuoti į priešpriešą, todėl vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kad reikalui esant būtų galima jam visiškai sustoti savo juostoje, todėl V. N. taip pat surašytas administracinis protokolas už išvažiavimą į priešpriešinę kelio juostą.
Teismo posėdžio metu V. N. parodė, kad 2018-07-01 važiuojant keliu Mažeikiai – Plungė – Tauragė, sankryžoje, iš šalutinio kelio į pagrindinį, jo nepraleidęs, į važiuojamąją kelio dalį, priešais jo automobilį, netikėtai išvažiavo T. J. vairuojamas automobilis „Volkswagen transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Bandant išvengti susidūrimo, jo stabdomą mašiną „užnešė“ į kairę (lijo, buvo šlapia kelio danga), trenkėsi į T. J. automobilį ir po smūgio atsidūrė dalinai priešpriešinio eismo juostoje. Atvykę policijos pareigūnai iškart konstatavo, kad kaltas T. J.. Lietuvių kalbą moka tik minimaliai, po įvykio buvo šoko būsenos, su pareigūnais kalbėjosi pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai vertėjaujant mamai, kuri taip pat buvo šoko būsenos, suprato ne viską, todėl, pareigūnui parodžius, manydamas, kad pasirašo jog jis nekaltas, pasirašė deklaracijoje. Pažymi, kad nematė, kad priešais jį važiavęs ir į šalutinį kelią pasukęs automobilis butų sustojęs.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta N. N. parodė, kad jai ir sūnui V. N. važiuojant pagrindiniu keliu, priešais važiuojanti mašina parodė posūkį ir pasukusi nuvažiavo, o tuo metu, prieš juos iš šalutinio kelio išsuko ir sustojo automobilis „Volkswagen transporter“, su kuriuo susidūrus automobilyje sprogo oro pagalvės, ji neteko sąmonės. Sūnui sukračius atsigavo ir išbėgusi iš mašinos matė ant kelkraščio, sėdinčius ir kalbančius merginą ir vaikiną. Įvykio vietoje buvo tik susidūrę automobiliai, daugiau liudytojų nebuvo. Pildant deklaraciją buvo sunku ką nors įskaityti, nes deklaracija nuo lietaus buvo sušlapusi ir suplyšusi, lietuvių kalba. Grįžusi į Rygą kreipėsi į gydytojus, nustatė smegenų sutrenkimą. Pretenzijų dėl sveikatos T. J. neturi ir prašo skundą atmesti.
Liudytoju apklaustas M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal iškvietimą atvykę į įvykio vietą pamatė du susidūrusius automobilius. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilis „Volkswagen transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš šalutinio kelio, o „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrindiniame kelyje, tačiau įvykio dalyviai dėl kaltės nesutarė. Patikrinus girtumą, ir nustačius, kad abu vairuotojai yra blaivūs, buvo paaiškinta, kad dėl eismo įvykio kaltas „Volkswagen transporter“ vairuotojas ir pasiūlyta pildyti deklaraciją. Eismo įvykio dalyviams sutikus, automobiliai buvo patraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, pradėta pildyti deklaracija. Baigus pildyti deklaraciją, dėl neaiškių priežasčių, vairuotojai nebesutarė ir neigė kaltę. Įvykio vietoje nematė ir nefiksavo kitų automobilių ir kitų liudininkų.
Liudytoju apklaustas D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje pamatė susidūrusius, automobilį „Volkswagen transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavusį iš šalutinio kelio ir „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusį pagrindiniu keliu. Priėjus prie „Volkswagen transporter“ vairuotojo buvo paaiškinta, kad jis pažeidė KET, yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. T. J. prisipažinus kaltu ir su pažeidimu sutikus padarė nuotraukas, buvo leista automobilius patraukti nuo kelio. Apie trečią transporto priemonę ir jos vairuotoją jam nėra žinoma.
Liudytoja apklausta I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-07-01, apie 14.40 val. su T. J. važiavo iš Pelaičių kaimo. Privažiavę sankryžą sustojo, nes matė pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį su įjungtu dešinės pusės posūkiu, lėtinančiu greitį. Įsitikinus, kad mašina suks išvažiavo į sankryžą ir pajuto smūgį. Transporto priemonės „Volkswagen Passat“ iki autoįvykio nematė. Matė, kad į karę sukusios transporto priemonės vairuotoja buvo sustojusi ir įsitikinusi, kad visi sveiki nuvažiavo.
Liudytoja apklausta S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo iš Rietavo į Pelaičių kaimą. Prieš pasukant į dešinę priekyje matė kaip automobilis „Volkswagen transporter“ iš šalutinio kelio pradėjo važiuoti į pagrindinį, o per kairės pusės veidrodėlį, matė kaip iš paskos važiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“ parodė posūkio signalą, kirto ištisinę liniją ir pradėjo lenkti. Veidrodėlyje matė į priešpriešinę juosta išvažiavusį ir lenkiantį automobilį, tačiau mano, kad T. J. neteisingai pasielgė išvažiavęs į sankryžą. Pasisukus į dešinę išgirdo smūgį, sustojo, išlipo iš savo mašinos, pamačiusi, kad įvykio dalyviai vaikšto, išvažiavo. Užsukusi į Pelaičių kaimo parduotuvę su pardavėja kalbėjo apie avariją. Papasakoti apie automobilį kurį vairavo eismo įvykio dieną negali, neatsimena, nes automobilis buvo ne jos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Klaipėdos AVPK Rietavo r. PK 2018 m. kovo 6 d. nutarimu konstatuota, kad T. J. padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. nesilaikė visų atsargumo priemonių (nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui), išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojui nespėjus sustabdyti, įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta, keleivio vietoje sėdėjusios, N. N. sveikata, tuo pažeidė KET 4, 9 ir 154 punktų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. J. ginčija Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2018 m. kovo 6 d. nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nesiaiškinus įvykio aplinkybių ir nepaneigus, kad žala automobiliams padaryta dėl V. N. veiksmų, jam važiuojant per dideliu greičiu ir lenkiant neleistinoje vietoje.
V. N. teigia, jog pareiškėjas T. J. įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleidęs jo važiuojančio pagrindiniu keliu, todėl jis buvo priverstas staigiai stabdyti, stabdomą mašiną užnešė į kairę ir trenkėsi į staiga į sankryžą įvažiavusį automobilį “Volswagen transporter” ir taip, dalinai atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, T. J. 2017 m. liepos 1 d., apie 14.42 val., kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė 80,18 kilometre, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojui nespėjus sustabdyti, įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta, keleivio vietoje sėdėjusios, N. N. sveikata.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų eurų su galimybe skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu iki dviejų metų.
KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, o 154 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Pareiškėjas teigia, kad eismo įvykis kilo, dėl to, kad V. N. atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, nors iš byloje esančių duomenų matyti priešingai, jog būtent T. J. vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, nes išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kurio vairuotojui nespėjus sustabdyti, įvyko eismo įvykis, t. y. KET 4, 9 ir 154 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad jeigu, pareiškėjas būtų neišvažiavęs į pagrindinį kelią V. N. jeigu ir būtų galimai pažeidęs KET, tačiau eismo įvykis nebūtų įvykęs, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis.
Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis V. N. įvykio vietoje pasirašė eismo įvykio deklaraciją neįrodo jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Kaip parodė į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai liudytojai M. N. ir D. N., jie paaiškino T. J., kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio ir buvo abiem vairuotojam pasiūlyta pildyti eismo įvykio deklaraciją, ką jie ir padarė, tik T. J. atsisakė deklaraciją pasirašyti ir užginčijo kaltę, todėl buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.
Vertinant eismo įvykio deklaracijos pildymo aplinkybes, teismas tiki nukentėjusiųjų V. N. ir N. N. parodymais, kad V. N. nesuprato kurioje vietoje deklaracijoje jis turi pasirašyti, nes buvo susijaudinęs dėl eismo įvykio, o deklaracija buvo lietuvių kalba, kurios jis nemoka, sušlapusi nuo lietaus, vertėjavo mama, kuri buvo sužalota eismo įvykio metu ir šoko būsenos. Tokiu būdu ir tokioje situacijoje, kai asmuo nesupranta dokumento surašymo kalbos ir nedalyvauja vertėjas, dokumentas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu byloje.
Vertinant liudytojos S. B. parodymus reikia vertinti tai, jog byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad šita liudytoja vairavo šalių nurodytą transporto priemonę, kuri, kaip nurodo proceso dalyviai, suko sankryžoje į dešinę. Teismo posėdžio metu S. B. negalėjo nurodyti savo, tuo metu, kaip ji nurodo, vairuoto automobilio numerio, nei ją lenkusio automobilio spalvos. Liudytoja buvo pakviesta liudyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuris siekia išvengti atsakomybės, todėl šios liudytojos parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, neatitinkančius kitų bylos duomenų ir juos atmeta, kaip nepagrįstus.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK Rietavo r. PK iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, tad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. J. skundo netenkinti ir 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 44-ANR_N-38-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.