Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-08 · Byla Nr. ATP-329-255/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
ATP-329-255/2015
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-02104-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-329-255/2015Proceso Nr. 4-46-3-02104-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas 2014 m. spalio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad J. J. 2014 m. rugsėjo 3 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį siekdama jį sustabdyti, staiga užsuko automobilio priekį priekyje važiavusiam automobiliui, dėl to minėtas automobilis turėjo staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį bei keisti važiavimo kryptį tam, kad neatsitrenktų į jį stabdžiusį automobilį. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu J. J. pripažino kalta padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jai 434 EUR baudą su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. J. skundą tenkino ir panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą, kuriuo J. J. nubausta pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukė.

Šalies argumentai

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą ir J. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį bei paskirti jai administracinę nuobaudą nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tauragės rajono apylinkės teismas savo nutarimą motyvuoja tuo, kad nėra pakankamai surinkta duomenų įrodančių, kad J. J. padarė pažeidimą, nors Tauragės rajono apylinkės teismas rėmėsi tik J. J. ir jos vyro D. J. parodymais. Teismo posėdžio metu savo paaiškinimą davė A. O., kuris yra ne atsitiktinis eismo dalyvis tuo metu važiavęs, kai 2014 m. rugsėjo 3 d. įvyko incidentas, o asmuo, susijęs su J. J.. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą tai nustatė būtent todėl, kad J. J. pateikė prie bylos duomenis, kuriuose yra minima D. L. įmonė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir įmonės įgaliotas asmuo yra J. J., o A. O., kuris buvo apklausiamas policijos komisariate, dirba D. L. įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad J. J. nurodytas liudytojas, neva matęs visą situaciją, yra išgalvotas, nes jis tuo metu nebuvo įvykio vietoje. Tai patvirtina jo duotas paaiškinimas apie įvykusias aplinkybes. Būtent A. O. nurodo, kad incidentas įvyko prie pirmojo šviesoforo, esančio nuo Tauragės miesto, prie sankryžos link (duomenys neskelbtini), o iš garso įrašo, kuriame J. J. praneša apie įvykį, nustatyta, kad sustojama yra prie antro šviesoforo jau (duomenys neskelbtini). Be to, A. O. nurodo, kad dar tebesiginčijant D. J. su kito automobilio vairuotoju, A. O. apvažiuoja jų automobilius, o J. J. ir D. J. tvirtina, kad kai nuvažiavo Audi vairuotojas, tada D. J. nuėjo ieškoti liudytojo, mačiusio įvykį, kaip D. J. ir J. J. teigia, tai buvo A. O., nors jis jau buvo nuvažiavęs. Iš A. O. rašytinio paaiškinimo konstatuotina, kad jo net nebuvo tą dieną toje vietoje. Be to, A. O. teigė, jog važiavo su keleiviu, tačiau susisiekus su nurodytu asmeniu, pastarasis paaiškino, kad nėra važiavęs su A. O. iš viso ir apie nurodytas aplinkybes girdi pirmą kartą. Nepaisant to, Tauragės rajono apylinkės teismas vis dėl to vadovavosi A. O. prieštaringais parodymais, nors remtis jo parodymais priimant sprendimą nėra pagrindo. Mano, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. J. chuliganiškai vairavo automobilį, todėl ji turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. J. nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, nes Tauragės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visą bylos medžiagą ir padarė teisingą ir teisėtą sprendimą, kad byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. J. J. manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų D. J. ir A. O. parodymais, o apeliantas, skunde nurodydamas apie kažkokį liudytojo A. O. ryšį su J. J., nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. J. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad ji padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. J. elgesys vairuojant automobilį buvo chuliganiškas. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Taigi pažeidimo, už kurį J. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje skiriasi byloje apklaustų ar paaiškinimus policijos pareigūnams davusių asmenų parodymai: J. J., D. J. bei A. O. nurodo vienodas aplinkybes apie įvykį, o policijos pareigūnams paaiškinimus davęs T. L. nurodo kitokias aplinkybes negu anksčiau minėti asmenys. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos J. J. parodymų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. jos vairuojamą automobilį BMW 530, valstybiniss Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė T. L. vairuojamas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Anot J. J., T. L. viršijo leistiną greitį remontuojamame kelio ruože, pavojingai lenkė jos vairuojamą automobilį, staiga užsuko savo automobiliu jos vairuojamo automobilio priekį, todėl dėl tokių T. L. veiksmų ji turėjo staiga stabdyti savo automobilį, keisti važiavimo kryptį, nes iš po Audi A6 automobilio ratų pakelti gruntiniai akmenys trenkėsi į jos automobilį ir įskėlė priekinį stiklą. Šiuos J. J. parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. J. ir A. O.. Šių asmenų parodymai atitinka jų rašytiniuose paaiškinimuose policijos pareigūnams nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs ir atitinka kitą bylos medžiagą. Šiuo atveju svarbu yra įvertinti tai, kad J. J. 2014 m. rugsėjo 3 d. iš karto kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie pavojingą T. L. vairavimą. Iš bendrojo pagalbos centro pranešimo ir skaitmeninės garso įrašo kopijos (b. l. 45) matyti, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., 19.12 val. yra užfiksuotas neprisistačiusios pilietės pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl nesaugaus vairavimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šis telefono numeris priklauso J. J. (b. l. 29, 32,33), kuri ir pranešė apie T. L. galimai padarytą teisės pažeidimą. Tuo tarpu iš byloje esančio T. L. paaiškinimo, kurį jis davė policijos pareigūnams, matyti, kad T. L. nurodo priešingas aplinkybes: t. y. kad jis 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 19.00 val., važiavo automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keliu A12 Ryga – Šiauliai, Tauragė – Kaliningradas. Remontuojamame kelio ruože, netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, pastebėjo šalikelėje stovintį BMW markės automobilį. Jį apvažiavęs pastebėjo, kad minėtas automobilis jį aplenkė ir automobiliu užblokavo jam kelią, privertė jį staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Po to iš automobilio išlipo keleivis ir vairuotoja moteris, kurie norėjo jį išlaipinti iš automobilio, grasino, kad turės tvarkyti jų automobilį, nes neva jo automobilis pakėlė akmenį ir kliudė jų vairuojamą automobilį. T. L. taip pat nurodė, kad minėtų asmenų automobilis sugadintas nebuvo, jie nusiramino ir nuvažiavo, o vyras pasakė, kad jo žmona pasikarščiavo ir paliko savo telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamos J. J., liudytojų D. J. ir A. O. parodymai paneigia T. L. paaiškinime nurodytas aplinkybes, T. L. pirmosios instancijos teisme neapklaustas, todėl vadovautis vien jo paaiškinimu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų J. J. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, byloje nėra, nors asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo turi įrodyti Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Turi būti imamasi visų priemonių surinkti įrodymams, kad organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nekiltų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina T. L. parodymų. Be to, T. L. paaiškinime nurodė, kad J. J. vyras D. J. pasakė, kad jo žmona pasikarščiavo ir paliko savo telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. J. telefono numeris yra ((duomenys neskelbtini), byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J.. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad T. L. rašytiniame paaiškinime esančių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl jo parodymus pagrįstai įvertintino kritiškai, galimai siekiant pačiam išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo A. O. parodymais, nes J. J. pateikė prie bylos duomenis, kuriuose yra minima D. L. įmonė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir įmonės įgaliotas asmuo yra J. J., o A. O. dirba D. L. įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad J. J. nurodytas liudytojas, neva matęs visą situaciją, yra išgalvotas, nes jis tuo metu nebuvo įvykio vietoje. Tačiau tokiems savo skundo argumentams pagrįsti apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. O. dirba D. L. įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, telefono numeris (duomenys neskelbtini) anksčiau priklausė D. L. įmonei, ir 2012 m. liepos 7 d., t. y. prieš du metus iki nagrinėjamo įvykio, šis numeris buvo perkeltas kitam abonentui, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė yra J. J.. Tai, kad J. J. prieš du metus dirbo D. L. įmonėje, o A. O. šiuo metu dirba D. L. įmonėje, nereiškia, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir nori padėti J. J. išvengti administracinės atsakomybės. A. O. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis pažįsta J. J. iš matymo, patvirtino, kad matė įvykį, todėl davė D. J. telefono numerį ir pasakė, kad galės paliudyti visas aplinkybes. Be to, net ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kodėl A. O. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi A. O. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys. Be to, A. O. parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, nenustatyta, kad A. O. būtų suinteresuotas nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti T. L.. J. J. ir liudytojų D. J. bei A. O. parodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria Tauragės rajono apylinkės teismo išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nėra įrodytos ir J. J. chuliganiškos paskatos, kadangi ji pati nurodė, kad T. L. vairuojamas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai lenkė jos vairuojamą automobilį, staiga užsuko savo automobiliu jos vairuojamo automobilio priekį ir dėl tokių T. L. veiksmų ji turėjo staiga stabdyti savo automobilį, keisti važiavimo kryptį. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog J. J. automobilį vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldama jiems realų pavojų, demonstruodama nepagarbą visuomenei. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų prieštaringumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad prieštaravimai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. J. kaltę ir chuliganiškas paskatas bei nepašalinus visų abejonių dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinės bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo J. J. nutraukta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. J. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nėra pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė