Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-34/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
1S-34/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kategorijos
Byla Nr. 1S-34/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; .1.16.1.2.1.3.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. Vasario 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjei advokatei Jolantai Bagdonienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. V. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria įtariamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. sausio 17 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir laikė nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą platinti, bei 2011 m. vasario 18 d. 14.02 val. neteisėtai realizavo, t.y. perdavė M. Š. platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kurių dalį, t.y. 0,572 g 2011-02-21 11.35 val. M. Š. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Telšiuose, Masčio gatvėje, prie Kranto vidurinės mokyklos, neteisėtai pardavė V. K. .

A. V. taip pat įtariamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir laikė nenustatytą kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą platinti, ir 2011-04-29 17.59 val. neteisėtai realizavo, t.y. perdavė M. Š. platinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kurių dalis, t.y. 0,296 g, 2011-05-02 20.35 val. kratos metu rasta ir paimta iš V. Z. gyvenamųjų patalpų.

Įtariamasis A. V. , vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. gegužės 16 d.. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. sausio 17 d.

Skundžiamoje 2012 m. sausio 11 d. nutartyje Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. V. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Įtariamasis A. V. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį, kuria jam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Įtariamasis teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje byloje nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis bylos ištyrimas ir, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, neperdavė bylos į teismą, nors jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, kuri tęsiasi jau 8 mėnesiai. A. V. nurodo, jog iki suėmimo dirbo, mokėsi, gali įnešti piniginį užstatą, tačiau tokios galimybės teismas net nesvarstė.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo gynėja prašo jos ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. V. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini objektų apžiūros, kratos, panaudotų techninių priemonių protokolai, specialisto išvados dėl narkotinių medžiagų, kitų įtariamųjų A. Š. , V. K. , V. Z. parodymai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese bei neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apygardos teismas įtariamajam A. V. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. V. įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas A. V. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga ta aplinkybė, jog A. V. nėra sukūręs savo šeimos ar saistomas kitų tvirtų socialinių ryšių. Be to jis praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.).

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tai, jog G. A. V. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis praeityje net šešis kartus teistas, įtariamas nusikalstamas veikas padaręs turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, kaip jau minėta, A. V. ne kartą baustas administracine tvarka. Tai įtariamąjį A. V. neigiamai charakterizuoja ir rodo jo polinkį nusikalsti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog įtariamasis A. V. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BK 122 str. 1 d. 3 p.). Nors byloje yra duomenų, kad A. V. iki suėmimo dirbo, taip pat mokėsi suaugusiųjų mokyklos 12-oje klasėje, tačiau tai, esant pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visetui, minėto suėmimo pagrindo nepaneigia.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriamos šešios nusikalstamos veikos, iš kurių trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Įtarimai pareikšti penkiems asmenims, vienas iš įtariamųjų pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl šio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas ar pažeistų įtariamojo A. V. teises. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo visiems įtariamiesiems buvo pareikšti galutiniai įtarimai, jie papildomai apklausti, įvykdyti BPK 218 straipsnio reikalavimai, šiuo metu rašomas kaltinamasis aktas. Taigi, esant šioms aplinkybėms A. V. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Šiuo metu įtariamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bei nubausti kaltuosius asmenis.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartis pratęsti įtariamojo A. V. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto įtariamojo A. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris