Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.4.4.1;2.1.4.5.1; 2.1.4.6.1; 2.1.4.7; 2.1.4.8; 2.1.4.11.1;2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.4.12; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2018 m. birželio 21 d.

liudytojams B. P., A. S., A. M., P. K., I. K., J. D., J. J., S. S., D. P., A. M., O. P., S. S., N. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesimokantis, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatą, o būtent jis:

2017 m. kovo 5 d. apie 23.30 val., kartu su P. P. užėjo į A. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, prieškambaryje vieną kartą dešiniu kumščiu smogė A. R. į dešinę veido pusę, nustūmė jį į kambarį, kur išvadino įžeidžiančiais žodžiais, vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė A. R. į kairę veido sritį, vieną kartą dešiniu kumščiu į nosies sritį, dėl ko A. R., praradęs sąmonę, nukrito ant lovos, ir po to buvusiam be sąmonės A. R. dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau 7 - 8 kartus į įvairias kūno vietas - galvą, veidą, krūtinę, šonus, rankas, griebė nuo stalo vyrišką odinį diržą, kuriuo apie 2 min. smaugė A. R. per kaklą, nuvertė pastarąjį ant grindų, priėjo prie gulėjusio ant grindų A. R. ir ne mažiau 20 kartų kojomis spyrė jam į galvą, po to ne mažiau 3 kartų abejomis kojomis užšoko ant A. R. galvos, vieną kartą kulnu sudavė pastarajam į nosį, 2 kartus dešine koja spyrė į nugaros sritį, ir po to, pasinaudodamas bejėgiška A. R. būkle, kuris, būdamas be sąmonės, negalėjo priešintis, pastatė pastarąjį keturiomis ir, sakydamas, kad „išdulkins“ A. R., imitavo atliekantis su juo lytinį aktą, po ko, sakydamas, kad apšlapins A. R., prasisegė savo kelnes, ketindamas tai padaryti, tačiau jį atkalbėjo tai daryti P. P., ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. R. muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje su kliniškai nustatytu nosies kaulų lūžiu, abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, veido kairėje pusėje skruosto - žando srityje su apatinio žandikaulio lūžiu pakrumplio srityje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje apatinėje dalyje, kairio peties - žasto užpakalinėje dalyje, kairio žasto vidurinio bei apatinio trečdalių išorinėje dalyje, kairio dilbio viršutiniame - apatiniame trečdaliuose užpakalinio - vidinio paviršių riboje su odos nubrozdinimu, kas visumoje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. J. iš dalies pripažino savo kaltę dėl A. R. sumušimo, tačiau teigė, kad P. P. taip pat kaltas. Apklaustas teisme paaiškino, kad įvykio dieną pjūklu susižalojo koją. Buvo kartu su P. P.. Jiems važiuojant namo, kažkas paskambino P. P. ir pasakė, kad pastarasis gali atvažiuoti atsiimti skolos. A. M. buvo skolingas pinigų P. P. merginai S. S., bet buvo sutarta, kad pastarasis pinigus atiduos P. P.. Įvykio dieną nei jis, nei P. P. nevartojo alkoholio. Atvykus į nurodytą vietą, P. P. siūlė eiti kartu pasiimti pinigų, jis nenorėjo eiti, nes skaudėjo koją. Jie sustojo prie namo, kuriame gyveno A. M. sesuo. P. P. sakė, kad susitarė su A. M. susitikti A. R. bute. P. P. ėjo pirmas, pabeldus į duris, A. R. atidarė buto duris, jie įėjo į vidų. Įėjus į butą P. P. paklausė, kur A. M.. Tada A. R. pasakė: ,,Tuoj aš paskambinsiu, tuoj bus“ ir nuėjo į kambarį. A. R. buvo ne vienas, bute buvo vartojamas alkoholis. A. R. grasino jiems susidorojimu. P. P. paėjo į priekį ant kambario slenksčio, o jis stovėjo prie koridoriaus durų. A. R. nuėjo į virtuvę, iš kur grįžo su peiliu rankoje. Peilio geležtė buvo apie 10-15 cm ilgio, peilio rankena tamsios spalvos. Tai pamatęs jis spyrė A. R. į šoną, pastarasis atsitrenkė į sieną, spyrė jam antrą kartą, tada peilis iškrito iš A. R. rankų. Sužeista koja trukdė jam spardyti A. R., negalėjo normaliai stovėti ant sužeistos kojos, jo kairė koja buvo sužalota, todėl spardė dešine. Po to, P. P. kumščiais pradėjo mušti gulintį A. R. į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo daug. A. R. gulėjo ant kairio šono koridoriuje. Jis tik stovėjo ir žiūrėjo. Įvykį dar matė J. D. ir A. S.. J. D. sėdėjo ant fotelio, kuris stovi priešais įėjimą į kambarį, o A. S. gulėjo ant sofos. J. D. galėjo viską matyti, įvykio metu A. S. atsikėlė nuo lovos, tačiau į koridorių nėjo. A. S. prašė nemušti A. R., jis A. S. nustūmė ant lovos ir liepė nesikišti. P. P. pats nustojo mušti A. R.. A. R. nuėjo nusivalyti kraujo. Tik įėjus į A. R. butą, ant sienų, grindų ir durų pastebėjo kraują. Po to per langą pamatė, kad ateina B. P.. Visi bute buvę asmenys buvo neblaivūs, B. P. taip pat buvo neblaivi. Atėjus B. P., P. P. vėl paklausė, kur A. M.. Tada B. P. pasakė, kad buvo ir viena nuėjo pas pastarojo seserį jo pakviesti. B. P. nebuvo apie 5 minutes, grįžusi pasakė, kad A. M. nėra. Tada jis ir P. P. išėjo. Jiems išeinant A. R. kažką pasakė, tada P. P. jam trenkė į nosį. Po to P. P. jį parvežė namo. Kitą dieną jam paskambino P. P. ir pasakė, kad jam paskambino A. M. motina, kad jis atvažiuotų paimti pinigų. P. P. ir S. S. pasiėmė pinigus, o po to P. P. nuvežė jį į ambulatoriją pertvarstyti kojos. Jam skambino P. K., klausinėjo, kodėl jie sumušė A. R., sakė, kad pastarasis negali kvėpuoti. Pastarajam atsakė, kad kai jis ir P. P. išėjo iš A. R. buto, pastarajam buvo viskas gerai. Vėliau jam skambino I. K., kuris reikalavo iš jo pinigų dėl A. R. sumušimo. Trečią dieną po įvykio, jam paskambino D. P. ir pasakė atvažiuoti prie jo namų. Ten buvo jis, P. P., D. P., I. K. ir P. K.. P. P. pasakė, kad sumušė A. R. dėl A. M. skolos, nes A. M. paskambino ir pasakė, kad P. P. atvažiuotų atsiimti skolos. I. K. iš jo ir P. P. reikalavo 4000 eurų. Jis sakė, kad nieko nemokės, nes sudavė tik pora smūgių, I. K. pasakė, kad nuvažiuosit į ligoninę ir pamatysit kaip atrodo A. R.. D. P. jam ir. P. P. pasiūlė nuvažiuoti į ligoninę ir viską išsiaiškinti. Kai ligoninėje pamatė A. R., jis atrodė daug blogiau negu kai jie jį paliko įvykio naktį. Kai A. R. ir I. K. išėjo iš ligoninės, pastarieji priėjo prie jo ir P. P.. A. R. jam pasakė, kad nori pinigų. I. K. liepė sumokėti 4000 eurų, jis atsakė, kad gali sumokėti 1000 eurų, o P. P. pasakė, kad palauktų kol jis parduos automobilį ir atiduos pinigus. I. K. pasakė, kad pinigų lauks iki rytojaus, jei pinigų nebus, rašys pareiškimą policijai. Nenorėjo išprievartauti A. R. ar ant jo nusišlapinti. Iš dalies sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, nes patys kalti, kad nuėjo pas A. R., sutinka jam atlyginti 1000 eurų žalą. Pripažįsta Ligonių kasų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinius ieškinius. Negrasino B. P.. B. P. sakė, kad A. M. nurodė, kokius parodymus duoti. Nei jis nei P. P. nesmaugė A. R. diržu, niekas nestatė A. R. ant keturių. Dėl sužalotos kojos negalėjo šokinėti A. R. ant galvos (T 3, b. l. 68-72).

Nukentėjusysis A. R. paaiškino, kad 2017 m. kovo 5 d. iš ryto pas jį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo liudytojai B. P. ir A. S.. Minėti svečiai pas jį buvo visą dieną. Jis ir A. S. gėrė alų, B. P. vaišino sausainiais. Kartu su A. S. išgėrė apie 8-9 butelius po 0,5 litro talpos apie 5 laipsnių stiprumo alaus. Apie 16.30 val. pas jį į namus atėjo J. D., kuris jam leidus, prisijungė prie jų kompanijos. Pavaišino J. D. alkoholiu. Jiems visiems žiūrint televizorių, apie 23.30 val. į jo namus įėjo du vyrai, kurių tuo metu nepažinojo. Buto durys buvo neužrakintos, nes blogai jas užtrenkė. Vienas iš atėjusių vyrų buvo aukštesnis, tai kaltinamasis V. J., o kitas žemesnis. Minėtiems vyrams įėjus į jo butą, jis nuėjo į koridorių ir paklausė, ko jie nori. Pastarieji atsakė, kad ieško A. M.. Jam atsakius, kad A. M. pas jį nėra, V. J. du kartus trenkė jam į veido sritį, vieną kartą į žandikaulio sritį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą ir prarado sąmonę. Atsikėlus nuo grindų, jam iš burnos tekėjo kraujas, akys buvo mėlynos, labiausiai skaudėjo nugarą, viršutinį žandikaulį ir nosį. Nusiprausė, V. J. turėjo brendžio ir pasiūlė jam išgerti nuo skausmo, įpylė truputį į stiklinę, išgėrė. Išgėręs brendžio, užmigo. B. P. jam papasakojo, kad V. J. jį spardė, smaugė diržu, sakė, kad išprievartaus. A. S., bandant jį apginti, V. J. sudavė pastarajam į veido sritį, o B. P. pasakė, kad nesikištų, nes ir jai bus tas pats, t. y. sumuš ir išprievartaus. B. P. jam pasakojo, kad jį mušė tik V. J., o P. P. tai filmavo. 2017 m. kovo 6 d. atsikėlė apie 05.30 val., nes jam reikėjo į darbą. Labai skaudėjo nugarą, negalėjo atmerkit akių. Pas jį namuose buvo J. D., A. S., B. P.. J. D. padėjo jam nusiprausti, nes jis nieko nematė. Apie 06.30 val. pas jį užėjo kaimynas A. M., kurio ieškojo minėti du vyrai. A. M. iš B. P. pasakojimo suprato, kad jį sumušė V. J.. B. P. atpažino V. J.. A. M. paskambino P. K., kad jis ateitų, ir iškvietė policiją. Taip pat atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnams paaiškino, kad nekvietė policijos iš karto po įvykio, nes buvo labai sumuštas. B. P. daugiau paaiškino policijos pareigūnams apie įvykį. Iš karto pareiškimo policijai nesurašė, nes įvykio metu buvo be sąmonės, dėl to nežinojo, kas tiksliai įvyko. Prieš važiuojant į ligoninę, į jo namus atėjo sūnėnas I. K., kuris vyko kartu su juo į ligoninę. A. S. taip pat buvo nuvežtas į ligoninę, nes jis buvo susipjaustęs ranką, B. P. važiavo kartu į ligoninę. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas šonkaulių lūžis, dėl nosies ir žandikaulio lūžio buvo nukreiptas į Žalgirio ligoninę. Prie Lazdynų ligoninės buvo atvažiavę V. J. ir P. P.. Iš pokalbio su V. J. suprato, kad jis jį sumušė, P. P. tylėjo. Jis pasakė V. J., kad jis jam sumokėtų 2000 eurų už sumušimu padarytą žalą. V. J. atsakė, kad pabandys gauti pinigus. Maždaug po savaitės jo sūnėnas I. K. kalbėjo su V. J., pastarasis pasakė, kad neturi prašytos pinigų sumos. Nesikreipė su pareiškimu į policiją, nes laikė, kol V. J. atlygins žalą. Pastarajam neatlyginus žalos, kreipėsi į policiją. Iki įvykio V. J. nepažinojo. Iki pirmo teismo posėdžio V. J. du kartus buvo užėjęs pas jį į namus, siūlė susitaikyti, tačiau nei karto jo neatsiprašė. Per jo kolege buvo bandoma daryti jam poveikį, kad jis atleistų V. J.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nutylėjo, kad įvykio metu jo namuose buvo J. D., nes nenorėjo jam padaryti problemų. Nereikalavo pinigų iš V. J.. Iki minėto įvykio buvo sveikas, visi sužalojimai, kuriuos jam vėliau konstatavo medikai, buvo padaryti šio įvykio metu. Palaiko savo civilinį ieškinį, turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas, negautas darbo užmokestis, o neturtinę 15 000 eurų žalą grindžia patirtu fiziniu skausmu, kad negalėjo tinkamai dirbti, patirtais išgyvenimais dėl įvykio. Palaiko savo 15 000 eurų sumos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (T 2, b. l. 150-154).

Liudytoja B. P. teisme parodė, kad apie 4 metus pažįsta nukentėjusįjį A. R., jis jos vaikino A. S. geriausias draugas. Ji ir A. S. 1-2 kartus per mėnesį užeidavo pas nukentėjusįjį į svečius, padėdavo jam dėl kompiuterio arba televizoriaus. Santykiai su A. R. normalūs, yra buvę konfliktų. Būnant svečiuose pas nukentėjusįjį, A. S. vartodavo alkoholį, ji- ne. J. D. dažnai būna svečiuose pas A. R.. A. M. taip pat būna pas nukentėjusį namuose. Visi, kurie mėgsta išgerti, renkasi pas A. R.. Nepažįsta V. J., matė jį pirmą kartą, kai jis mušė A. R.. Žino P. P., jis gyvena tame pačiame name kaip ir A. S.. 2017 m. kovo 5 d. ryte ji ir A. S. nuėjo į svečius pas A. R., pastarasis pakvietė juos į svečius, kad jie padėtų dėl kompiuterio. A. R. tuo metu namuose buvo vienas. Ji tvarkė kompiuterį, o A. S. kalbėjosi su A. R., po to pradėjo gerti alų. Po pietų pas A. R. atėjo J. D., kuris atsinešė alkoholio, jie visi trys vartojo alkoholį, gėrė apie 7,5 laipsnių stiprumo alų. Vakare minėti vyrai buvo neblaivus, užmigo. Pro atidarytas duris į butą užėjo P. P., o jam iš paskos V. J., kuris rankose turėjo butelį brendžio. Pastarieji buvo neblaivūs, jų kalba buvo nerišli, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie ieškojo A. M.. V. J. paklausė, kur yra A. M.. Prabudęs A. R., nuėjo į koridorių, kur buvo minėti du vaikinai, ir pasakė, kad A. M. nėra, varė minėtus asmenis iš buto. J. D. V. J. pasakė, kad „čia gi šitas pedofilas“, nurodydamas į A. R.. Tarp V. J. ir A. R. kilo konfliktas. P. P. vieną kartą trenkė A. R., po to pastarąjį mušė V. J.. Nuo P. P. smūgio A. R. nenukrito. V. J. sudavus apie 4 smūgius į veidą, A. R. nukrito ant lovos. Po to, nuo lovos atsikėlė A. S., kuris norėjo trenkti V. J. už tai, kad jis muša A. R.. V. J. kumščiu trenkė A. S. į veido sritį, po to paėmė jį už gerklės ir pradėjo dusinti. Po to A. S. nieko nedarė, nebuvo niekur išėjęs iš kambario. J. D. sėdėjo ir juokėsi, kad neva pedofilą muša. Po to V. J. jos paklausė, ar ji žino, kur gyvena A. M.. Jai atsakius, kad žino, V. J. paprašė, kad jį su P. P. nuvestų pas A. M.. Išėję iš A. R. buto, duris paliko atidarytas, kad galėtų grįžti. Nuėjus pas A. M., pastarojo sesuo pasakė, kad jis miega. Tada jie nuėjo atgal į A. R. butą, durys buvo uždarytos. Pabeldus į duris, J. D. atidarė duris ir pasakė, kad A. R. uždarė duris. Tada V. J. pradėjo dar stipriau mušti A. R., numetė jį nuo lovos ant grindų, spardė jį, daugiau nei tris kartus šokinėjo jam ant galvos. V. J. A. R. sudavė apie 20 smūgių. A. R. buvo praradęs sąmonę, P. P. pylė ant pastarojo vandenį, kad jis atsistotų. V. J. A. R. statė šuniuko poza, norėjo jį išprievartauti ir nusišlapinti ant jo. P. P. visai tai filmavo. Atsiklaupusi ant kelių maldavo, kad V. J. nieko nedarytų A. R.. J. D. nesikišo, A. S. bijojo būti sumuštas. P. P. liepus, V. J. baigė mušti A. R.. Tada jie abu išėjo. J. D. taip pat išėjo su minėtais vaikinais, nes jie jam davė alkoholio išgerti. J. D. po to grįžo atgal ir juokėsi iš visko. Padėjo A. R. atsistoti ir atsigulti, pastarasis beveik nekalbėjo, jam labai skaudėjo, jis buvo labai silpnas. A. R. bėgo kraujas iš nosies ir burnos, buvo labai daug kraujo. A. R. nenorėjo kviesti greitosios medicinos pagalbos, nes buvo neblaivus. Ji, A. S., J. D. liko pas A. R. per naktį. 2017 m. kovo 6 d. paskambino A. M., nes jo ieškojo V. J.. Apie pietus į A. R. namus atėjo A. M. ir P. K.. Jie papasakojo, kas įvyko, A. M. suprato, kad V. J. sumušė A. R.. A. M. pakvietė daugiau draugų, kurių ji nepažinojo. Jie pradėjo sakyti, kad tegul V. J. ir P. P. atiduoda pinigus už tai, kad sužalojo A. R.. A. R. paskambino kitiems draugams. Atvažiavo apie 8 asmenys, kurių ji nepažinojo, jie sakė, kad tegul kaltininkai sumoka kompensaciją, kad nekviestų policijos. Jie paskambino V. J. ir pasakė, kad iki dvyliktos valandos atvežtų pinigus. V. J. neatvežus pinigų, A. M. paskambino policijai ir greitajai medicinos pagalbai. Atvykę policijos pareigūnai liepė ryte atvažiuoti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą. A. S. dėl V. J. smūgio buvo galvos trauma, todėl jie važiavo į Lazdynų ligoninę. A. R. sūnėnas I. K. savo automobiliu nuvyko į ligoninę. Mano, kad V. J. taip žiauriai mušė A. R., nes buvo neblaivus ir J. D. jam pripasakojo, kad A. R. yra pedofilas. A. R. jai pasakojo, kad V. J. jam siūlė 1000 eurų, kad jis atsiimtų pareiškimą. V. J. jai grasino padaryti tą patį kaip ir A. R., jei ji nepakeis savo parodymų. Vieną kartą buvo pas kaltinamojo motiną J. J. pasikalbėti, tačiau neatsiprašė, kad neva ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. J. J. paprašė pasikalbėti kaip palengvinti jos sūnaus padėtį. Pokalbio metu J. J. namuose buvo kaltinamasis, jo motina J. J. ir kaltinamojo sesuo. Jie norėjo, kad ji pasakytų kad A. R. įvykio dieną jau buvo sumuštas, kad kiekvieną dieną pastarojo namuose vyksta muštynės. Jai nieko nesiūlė už tai, kad ji pakeistų savo parodymus, prašė tik padėti. V. J. jai sakė, kad neva A. R. puolė jį su peiliu, ir prašė, kad ji teisme patvirtintų šią melagingą aplinkybę. Jie labai bijojo jai sakyti, kaip jai pakeisti savo parodymus. Padarė to pokalbio garso įrašą. V. J. mama kaltino ją ir A. S., kad jie reikalavo pinigų iš V. J.. 2017 m. kovo 5 d. A. R. buvo sveikas, visi jam padaryti sužalojimai buvo dėl V. J. veiksmų. Įvykio metu buvo ji, A. R., A. S., J. D., V. J. ir P. P.. Įvykio metu nebuvo išėjusi iš buto, matė visą įvykį. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nieko nesakė apie tai, kad V. J. trenkė A. S., nes pastarasis nenorėjo dalyvauti proceso, o apie J. D. nieko nesakė, nes paprašė A. R.. Kai A. R. atgavo sąmonę, V. J. įpylė jam alkoholio, kad jis išgertų, kad jam pasidarytų lengviau ir tada išėjo. A. S. motina nemėgsta A. R., nes pastarasis jos sūnui duoda alkoholio, sužinojusi, kad bus teismas, norėjo pakenkti A. R.. V. J. buvo pas ją ir A. S., prašė, kad jie pakeistų parodymus. Kadangi neprisiminė, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, žinodama, kad V. J. turi visos bylos medžiagos kopiją, paskambino V. J. motinai, nes norėjo paskaityti savo parodymus. Dėl byloje esančio jos daryto garso įrašo paaiškino, kad garso įraše yra ne visas pokalbio J. J. namuose įrašas, nes įrašinėti pradėjo ne nuo pokalbio pradžios. Ji ir S. S. ėjo į J. J. namus, nes norėjo perduoti dokumentus. V. J. sakė, kad turi jos parodymus, tačiau atsisakė jai juos parodyti. Minėtame pokalbyje dalyvavo ji, S. S., kaltinamojo motina J. J., kaltinamasis V. J. ir jo sesuo O. P.. Niekas iš A. R. aplinkos nedarė jai spaudimo, kad ji duotų parodymus prieš V. J.. Jos santykiai su A. R. normalūs, tačiau ji nėra patenkinta, kad jos vaikinas A. S. nuolat eina pas A. R. ir vartoja alkoholį. V. J. namuose nesakė tiesos apie įvykį, nes bijojo V. J., pastarasis jai buvo grasinęs dėl jos parodymų. Į V. J. namus ėjo S. S. iniciatyva. S. S. ateidama pas V. J. žinojo apie tai, kad įvykio metu A. R. neva rankose turėjo peilį, nes J. D. visiems papasakojo apie peilį. Visi, kuriems pastarasis pasakojo apie įvykį, žinojo apie peilį, nors iš tikrųjų įvykio metu A. R. rankose neturėjo peilio. Minėto pokalbio metu sutiko su viskuo ką sakė V. J. šeima, jai nerūpėjo ką jie kalba, nes žinojo visas įvykio aplinkybes. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apklausą atlikusios tyrėjos iniciatyva buvo pakeisti. Apklausos metu minėjo, kad V. J. sudavė A. S., šie parodymai buvo pakeisti į tai, kad V. J. tik grasino A. S.. Iki įvykio A. R. bute ant sienų kraujo nebuvo, kraujas atsirado po įvykio (T 2, b. l. 154-159, T 3, b. l. 65-68).

Liudytoja J. J. parodė, kad apie 2017 m. kovo 5 d. įvykį sužinojo tik, kai policija jos sūnui įteikė dokumentus į teismą. Sūnus jai paaiškino, kad P. P. kažkas turėjo atiduoti kažkokius pinigus, jis kartu su P. P. nuėjo pas A. R. pasiimti tų pinigų. Sūnus sakė, kad iš pradžių jis sėdėjo automobilyje, palaukė P. P., pastarajam negrįžus, užėjo į tą butą. Tik užėjus į butą, A. R. puolė jį su peiliu, jis nustūmė A. R. ir iš karto išėjo iš buto. Sūnus dar pasakojo, kad visos buto sienos buvo ištepliotos krauju. Po to, žentas jai paaiškino, kad dėl minėto įvykio iš V. J. reikalauja 3-4 tūkstančių eurų. 2017 m. kovo 5 d. vakare apie 23.30 val. sūnus V. J. su P. P. grįžo namo, V. J. vos galėjo paeiti, nes pjaudamas malkas, įsipjovė į dešinę koją. V. J. buvo blaivus. Pas ją buvo apsilankiusi B. P. ir S. S.. S. S. buvo atėjusi pas jos dukrą, sakė, kad nori susitikti su ja, paliko savo telefono numerį. Jai susisiekus su S. S., pastaroji paaiškino, kad nori pasikalbėti dėl teismo sprendimo. Dėl susitikimo tarėsi tik su S. S.. B. P. ir S. S. atėjo pas ją į namus. Pokalbį pradėjo S. S., sakė, kad B. P. nežino, ką daryti dėl melagingų parodymų, kad bijo kažkokių 7-8 žmonių kompanijos, kuri daro jai spaudimą, tų asmenų vardų neminėjo, tik pravardes, prisimena, kad paminėjo asmenį pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“. Nieko neprašė pas S. S. ir B. P., tik uždavė kelis klausimus, tikrindama sūnaus pasakotą įvykio versiją. S. S. sakė, kad A. R. yra ne kartą smurtavęs B. P. atžvilgiu, kad ji ne kartą kreipėsi į policiją dėl A. R., pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Pokalbio metu B. P. sakė, kad ji sakytų tiesą. B. P. paaiškino, kad A. R. bute kiekvieną dieną vyksta muštynės, kiekvieną dieną kviečiama policija. Taip pat paaiškino, kad įvykio dieną jos draugas įsipjovė venas ir negalėdamas paeiti ištepliojo sienas krauju. Neprašė, kad kas nors pakalbėtu su A. R. dėl jos sūnaus V. J. (T 2, b. l. 160-162).

Liudytoja S. S. parodė, kad pažįsta P. P., jie draugavo, tačiau kartu negyveno. Apie savaitę po įvykio su A. R. matė P. P., po to jie išsiskyrė, nieko apie jį nežino. A. M. buvo jai skolingas 300 eurų. Ji pasakė P. P., kad A. M. jai skolingas 300 eurų, tačiau neprašė atgauti skolos. Pažįsta V. J., jam nieko nesakė apie minėtą skolą, nieko neprašė. Kitą dieną po įvykio jai paskambino A. M. ir pasakė, kad nuvažiuotų pas jo motiną, kad ji jai atiduos skolą. 2017 m. kovo 6 d. ji su P. P. nuvažiavo pas A. M. motiną, kuri gražino jai skolą. Kai kartu su P. P. atsiėmė skolą, dar su juo bendravo savaitę ar pusantros, po to jis pradėjo dinginėti dienai ar dviem, dėl ko jie susipyko ir išsiskyrė. P. P. nepasakojo ir nesigyrė, kad ką nors sumušė. Jis užsiiminėjo koviniu sportu, detaliau apie tai nieko nežino, jis neatrodė kaip pradedantis sportininkas, bet ir neatrodė kaip profesionalas (T 2, b. l. 162-163).

Liudytojas A. S. parodė, kad apie 8 metus pažįsta A. R., kartą per mėnesį užeidavo pas jį, padėti jam su kompiuteriu, konfliktų taip jų nebuvo. Jo šeimai nepatinka, tai, kad jis bendrauja su A. R.. B. P. yra jo mergina, draugauja apie 4 metus. 2017 m. kovo 5 d. apie 10 valandą kartu su B. P. nuėjo pas A. R., pastarasis juos pasikvietė dėl kompiuterio. Jis su A. R. gėrė alų, o B. P. žiūrėjo, ką su kompiuteriu daryti. Gėrė apie 7,5 laipsnių stiprumo alų, išgėrė daug alkoholio. Pas A. R. buvo visą dieną. Vakare pas A. R. atėjo J. D.. Jie visi trys gėrė alų, o B. P. - kavą. Po to užėjo V. J. ir P. P.. Jis tuo metu miegojo. Išgirdęs riksmus, prabudo ir pamatė, kad V. J. kumščiais muša A. R., kuris buvo ant lovos, į įvairias kūno vietas. V. J. reikalavo, kad A. R. surastų A. M.. Pastarasis yra A. R. kaimynas, pažįstamas. A. R. aiškino, kad nežino, kur yra A. M.. J. D., kuris sėdėjo priešais jį ir viską matė, pasakė, kad B. P. žino, kur gyvena A. M.. B. P. buvo įvykio vietoje, viską matė. Paprašius, kad V. J. nebemuštų A. R., V. J. trenkė jam į galvos sritį, į smilkinį. Nuo smūgio atsigulė ant lovos, jautė skausmą, jam buvo diagnozuota nedidelis smegenų sutrenkimas. Kiek matė, tai tik V. J. smurtavo A. R. atžvilgiu, P. P. tik stebėjo ir viską filmavo. B. P. sutiko parodyti, kur gyvena A. M.. B. P., V. J. ir P. P. išėjo pas A. M., jiems išėjus J. D. užrakino duris. Jų nebuvo apie 10 minučių. Jiems grįžus, jie pabeldė į duris, nes jos buvo užrakintos. J. D. atidarė duris ir pasakė, kad A. R. užrakino duris, nors pastarasis negalėjo paeiti. Po to, V. J. pradėjo mušti A. R., nes neva jis užrakino buto duris. Iš pradžių A. R. sėdėjo ant lovos, bet nuo V. J. smūgio pagriuvo ant grindų. Nukentėjusiajam pagriuvus ant grindų, V. J. spardė pastarąjį kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau 10 smūgių. J. D. nieko nesakė, tik sėdėjo ir žiūrėjo, B. P. verkė, prašė, kad V. J. nebemuštų A. R.. Kai A. R. prarado sąmonę, P. P. vandeniu apipylė A. R., kad pastarasis atgautų sąmonę. Tada V. J. ir P. P. išėjo, prieš išeidamas V. J. A. R. į stiklinį įpylė brendžio ir pasakė: ,,mažiau skaudės“. V. J. buvo neblaivus, su savimi turėjo butelį brendžio. A. R. iš nosies ir burnos bėgo kraujas, jis su B. P. pakėlė jį nuo grindų, paguldė ant lovos. Nagrinėjamo įvykio metu nebuvo sužalotas, ranką susižalojo trys dienos iki įvykio, ranka buvo susiūta, A. R. bute jo kraujo nebuvo. Iki įvykio A. R. buvo sveikas, nematė jo bute jokių kraujo pėdsakų. Visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo nuo V. J. veiksmų. Po įvykio A. R. bute buvo daug kraujo, kraujo buvo ant sienos ir grindų. Po įvykio liko nakvoti pas A. R.. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes nerado savo telefono, jis ir B. P. savo mobiliuosius telefonus rado kitą dieną po lova. 2017 m. kovo 6 d. ryte į A. R. butą draugas atėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Pastarasis paskambino A. M.. Po to, atėjo A. M. ir P. K.. Jie papasakojo apie įvykį. A. M. suprato, kad buvo atėję dėl skolos ir kad tai buvo V. J.. A. M. paskambino I. K.. Po to, atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Jis ir A. R. buvo išvežti į ligoninę. Į ligoninę važiavo ne dėl rankos, o dėl galvos sumušimo. Po įvykio V. J. buvo atėjęs pas juos, klausė, kodėl B. P. atsisakė duoti parodymus, kuriuos parašė. Praėjus apie mėnesiui nuo įvykio, jis ir B. P. davė parodymus tyrėjai. Jis tyrėjai pasakė, kad nenori dalyvauti tyrime, dėl to tyrėja pasakė, kad gali parašyti, kad jis nematė įvykio. V. J. prašė, kad jis pakeistų savo parodymus, tačiau konkrečiai nieko nenurodė. A. R. jam sakė, kad pas jį buvo atėjęs V. J. ir siūlė jam pinigų, kad byla būtų nutraukta. Nieko nežino, apie tai, kad nukentėjusysis ir jo artimieji reikalavo pinigų iš V. J.. B. P. jam sakė, kad V. J. jai grasino, kad padarys jai tą patį kaip ir A. R., jai ji nepakeis parodymų. A. R. paprašė J. D. neįtraukti į procesą, nes pastarasis turi daug problemų (T 2, b. l. 163-167).

Liudytojas J. D. parodė, kad apie pora metų pažįsta A. R., jų santykiais normalūs, jie draugai. Taip pat pažįsta A. S., B. P., V. J., konfliktų tarp jų nebuvo. Du kartus per savaitę užeina į svečius pas A. R., jie kalbasi, geria alų. 2017 m. kovo 5 d. apie 17-18 val. užėjo pas A. R., norėjo išgerti alaus. Jam atėjus pas A. R., pas jį svečiuose buvo A. S., B. P. buvo išėjusi. Prieš eidamas į svečius pas A. R., skambino jam, fone girdėjo B. P. balsą. Po to vakare, kažkas paskambino į duris ir paklausė, kur A. M.. Pirmas į butą įėjo P. P., paskui jį V. J.. Jiems paklausus, kur A. M., A. R. pradėjo bėgioti iš virtuvės į kambarį pirmyn ir atgal, sugriebė peilį ir išėjo į koridorių. V. J. du kartus trenkė A. R., peilis iš A. R. rankų iškrito ant grindų tarp koridoriaus ir virtuvės. A. R. nugriuvo nuo V. J. smūgio. Tuo metu B. P. nebuvo A. R. bute, ji buvo pas A. M., grįžo kai A. R. jau buvo sumuštas. Po to, P. P. pradėjo mušti A. R., negali nurodyti kaip, nes tuo metu sėdėjo kambaryje, iš kur nesimatė. Nematė, kaip P. P. smurtavo A. R. atžvilgiu, tačiau matė, kad V. J. stovėjo šalia, nieko nedarė. P. P. nukentėjusiajam sudavė maždaug 4-5 smūgius. V. J. ir P. P. išeinant, grįžo B. P., A. R. gulėjo koridoriuje ant grindų. V. J. ir P. P. buvo blaivūs, neturėjo su savimi alkoholio. Paguldė A. R. į lovą. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes A. R. nenorėjo. Nukentėjusysis A. R. peilį paėmė iš virtuvės. Peilis buvo didelis, tačiau negali detaliau jo apibūdinti. Kai nukentėjusysis ėmė peilį, jis sėdėjo fotelyje, kambaryje prie televizoriaus. Iš tos vietos nesimato virtuvės, bet koridorius matosi. Kai A. R. bėgiojo iš kambario į virtuvę, V. J. ir P. P. buvo koridoriuje. V. J. arčiau durų į lauką, o P. P. arčiau kambario durų. Tarp jų buvo gal 1,5 metro tarpas. Nematė peilio nukentėjusiojo rankose, peilį pamatė tik tada, kai jis nukrito apie pusės metro atstumu nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis ant šono nukrito priešais duris į virtuvę, gulėjo kojomis į virtuvės pusę. Nematė, ar nukentėjusysis atliko kokius nors veiksmus V. J. ar P. P. atžvilgiu. Įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamasis V. J. nukentėjusiajam kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, į skruostą, ir vieną į krūtinę. Buvo visiškai abejingas situacijai, kuri vyko. Įvykio metu A. S. buvo ant lovos, nieko nedarė, jo rankos buvo supjaustytos, subintuotos, tačiau iš jų bėgo kraujas. Dar iki įvykio A. R. namuose ant sienos ir grindų buvo kraujo. Prašė A. R., kad ikiteisminio tyrimo metu nieko neminėtų apie jį, nes jis yra teistas, jam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, įpareigojant nevartoti alkoholio, bijojo, kad probacijos tarnyba sužinos, kad jis buvo neblaivus. V. J. paprašė, kad jis duotų parodymus teisme, nieko jam už tai nesiūlė. V. J. jam pasakojo, kad A. R. puolė su peiliu. Nematė, kad kas nors filmuotų įvykį, V. J. neketino išprievartauti A. R., šlapintis ant jo. A. R. bute galėjo būti tik A. S. kraujas, nematė, kad pastarasis terliotų krauju sienas. Nieko nežino, apie tai, kad A. S. buvo sužalota galva, pastarojo atžvilgiu smurto niekas nenaudojo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes A. R. nenorėjo, kad jį rastų neblaivų. Nukentėjusysis nėra agresyvus. Iš A. R. buto buvo išėjo kitos dienos ryte (T 2, b. l.167-172).

Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta A. R., V. J., A. S., B. P., J. D., konfliktų tarp jų nėra. 2017 m. kovo 6 d. apie 17 val. jam paskambino arba A. R., arba B. P.. Kartu su P. K. atvažiavę pas A. R., rado jį labai sumuštą. A. R. vos atsistojo iš lovos, negalėjo nieko paaiškinti. Pastarajam po akimis buvo dvi kraujosruvos, laikėsi už šono, jam buvo sudaužyta nosis, praskelta lūpa. Paskambino A. R. giminaičiui I. K.. B. P. jam papasakojo, kad A. R. sumušė V. J. ir P. P., kad jie ieškojo jo. Suprato, kad pastarieji ieškojo jo dėl 350 eurų skolos S. S.. P. P. tuo metu buvo S. S. vaikinas. S. S. jam sakė, kad V. J. padės P. P. išreikalauti skolą iš jo. Sesuo jam pasakė, kad naktį iš 2017 m. kovo 5 į 6 d. jo ieškojo B. P.. Atvykęs pas A. R., iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nurodė, kad sumušti du asmenys. Ten buvo B. P., A. S., dėl J. D. nėra tikras. 2017 m. kovo 6 d. ryte jo motina atidavė skolą S. S.. Atvykusiems policijos pareigūnams, nurodė, kad A. R. galimai sumušė V. J. ir P. P.. A. R. išvežus į ligoninę, jis ir P. K. savo automobiliais važiavo į ligoninę. Prie ligoninės matė V. J. ir P. P.. A. R. vežant į ligoninę jam skambino P. P., klausė kaip jaučiasi A. R.. 2017 m. kovo 6 d. apie 21 val. kartu su P. K. nuvažiavo prie P. P. namo išsiaiškinti dėl įvykio. Iš pradžių susitiko su P. P. broliu D. P., pastarasis paskambino P. P.. Pastarasis atvažiavo su V. J.. Jiems kalbantis apie A. R. sumušimą, V. J. arba P. P. pasakė, kad tai nutiko per jį (T 2, b. l. 172-172).

Liudytojas P. K. parodė, kad pažįsta A. R., V. J., A. S., B. P., J. D., A. M., I. K., konfliktų tarp jų nebuvo. Neturėjo jokių reikalų su P. P., tačiau pažįsta jo brolį D. P.. 2017 m. kovo 6 d. apie 16 val. A. M. paskambino B. P., kuri pasakė, kad A. R. yra sumuštas, prašė atvažiuoti. Apie 17 val. nuvyko į A. R. butą, matėsi, kad pastarasis sumuštas, sakė, kad jam skauda galva ir šonkauliai ir paprašė pakviesti jo sūnėną I. K.. Bute dar buvo A. S. ir B. P.. B. P. jiems pasakojo, kad A. R. sumušė V. J. ir P. P.. Jie suprato, kad tai buvo V. J. ir P. P., nes A. M. tuo metu buvo skolingas S. S., o P. P. tuo metu draugavo su S. S., V. J. yra pastarojo giminaitis. B. P. sakė, kad V. J. mušė A. R., o. P. P. viską filmavo, P. P. tik vieną kartą trenkė A. R., V. J. diržu smaugė A. R.. A. S. buvo subintuotos abi rankos, jis sakė, kad V. J. vieną kartą trenkė jam į galvą, dėl ko jam svaigo galva. Prieš važiuojant į ligoninę, prie jų buvo atvažiavę D. P., P. P. ir V. J.. Jis paskambino P. P., jie susitarė susitikti prie pastarojo namų. Susitikime buvo jis, A. M., I. K., V. J., P. P., D. P.. P. P., D. P., V. J. kalbėjosi su I. K., jis ir A. M. liko automobilyje. Po to I. K. grįžo į automobilį ir jie nuvažiavo į ligoninę. I. K. sakė, kad su P. P., D. P. ir V. J. tarėsi dėl žalos atlyginimo A. R.. Po to V. J. ir P. P. buvo atvažiavę prie ligoninės, kur kalbėjosi su A. R. ir I. K.. B. P. jam pasakojo, kad V. J. A. R. buvo pastatęs ant keturių, spardė pastarajam į sėdmenis. Pats įvykio nematė, apie jį žino tik iš B. P. ir A. S. pasakojimų. Atvykus pas A. R., J. D. ten nebuvo (T 2, b. l. 174-175).

Liudytojas I. K. parodė, kad A. R. yra jo dėdė. 2017 m. kovo 6 d. jam paskambino R., kuris pasakė, kad jam paskambino asmuo, kuris matė įvykį, ir pasakė, kad A. R. sumuštas. Jam atvykus, į A. R. butą užėjo su A. M.. Bute buvo A. R., B. P., A. S. ir vienas asmuo, kurio vardo nežino. A. R. jam papasakojo, kad du asmenys įsibrovė į jo butą ir jį sumušė. B. P. jam papasakojo, kad buvo muštynės, A. R. buvo smaugiamas, buvo grasinama išprievartauti. Vienas asmuo smurtavo A. R. atžvilgiu, kitas viską stebėjo, filmavo. Kažkas pasakė, kad tai padarė vietiniai gyventojai. A. M. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Kai jis atvyko pas A. R. jau buvo žinoma, kad V. J. sumušė A. R., o jo giminaitis stovėjo šalia, filmavo. A. S. ir A. R. patvirtino B. P. pasakojimą. Jam nuvykus į ligoninę, kur buvo nuvežtas A. R., ten atvyko V. J. ir P. P.. V. J. priėjo pasikalbėti, tačiau nenorėjo su juo kalbėtis, nes jis buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs. V. J. šlubavo, prašė medikų pagalbos. Jam ir A. R. išėjus iš ligoninės, automobilių stovėjimo aikštelėje jų laukė V. J. ir P. P.. V. J. teigė, kad A. R. juos išprovokavo, P. P. jam pritarė. Pastarieji A. R. pasiūlė 1000 eurų, kad jis atsiimtų pareiškimą dėl įvykio. V. J. ir P. P. neneigė, kad tai jie sumušė A. R., tačiau laikėsi pozicijos, kad A. R. juos išprovokavo. Kitą dieną iš pažįstamo gavo P. P. brolio telefono numerį, paskambino pastarajam, nes V. J. ir P. P. po jų susitikimo ligoninėje slapstėsi ir nebuvo galimybės su jais susitikti, norėjo išsiaiškinti A. R. sumušimo priežastis. D. P. apie įvykį žinojo iš savo brolio, kuris jam pasakė, kad A. R. juos puolė su peiliu, dėl to pats kaltas dėl sumušimo. D. P. į jų susitikimą pakvietė V. J. ir P. P., pastarieji siūlė atlyginti A. R. padarytą žalą. Nieko nežino apie tai, kad A. R. draugai reikalavo pinigų iš V. J.. J. D. jam pasakojo, kad V. J. siūlė jam pinigų už pastarajam palankius parodymus, t. y. kad A. R. jį puolė su peiliu, bei, kad B. P. nebuvo įvykio vietoje. Nei A. S., nei B. P. nieko nesakė apie peilį (T 3, b. l. 32-35).

Liudytoja A. M. parodė, kad A. M. yra jos brolis, jie gyvena viename bute. Nukentėjusysis A. R. yra jų kaimynas. V. J. pažįsta iš matymo. B. P. nepažįsta. Tikslios datos neprisimena, apie 23 val. pas ją atėjo B. P., ir paprašė pakviesti A. M., sakė, kad atvažiavo draugai iš miesto, kad jam būtinai reikia išeiti į kiemą. Atsakė jai, kad A. M. neblaivus miega, kad jai nevyks jo pažadinti. Jų pokalbis truko apie minutę, po to mergina išėjo. Minėtos merginos vardą sužinojo iš brolio. Brolis ir P. K. jai pasakė, kad V. J. stipriai sumušė A. R.. B. P. nebuvo pas ją svečiuose. Kai pastaroji buvo pas ją, nematė, ar ji buvo su kuo nors (T 3, b. l. 35-36).

Liudytojas D. P. parodė, kad P. P. yra jo brolis, o V. J.- jo žmonos brolis. Po A. R. sumušimo I. K., P. K. ir A. M. atvažiavo prie jo namų, ieškojo jo brolio P. P.. Minėti asmenys ieškojo jo brolio ir V. J., tačiau negalėjo jų surasti, dėl to susisiekė su juo. Jie kalbėjosi apie tai, kad A. R. sumuštas, kad jį veža į ligoninę, prašė, kad P. P. ir V. J. A. R. sumokėtų 4000 eurų už tai, kad jį sumušė, kad jie nesikreiptų į policiją. Iš P. P. pasakojimo suprato, kad V. J. prisidėjo prie A. R. sumušimo. A. M. buvo skolingas pinigų P. P.. V. J. ir P. P. apie įvykį jam pasakojo, kad P. P. užėjo pas A. R., nes ieškojo A. M., kuris dažnai ten būna. P. P. dingo po šio įvykio, nežino kur jis yra. Mėnesis po nagrinėjamo įvykio V. J. buvo sumuštas, galimai dėl to, kad nesumokėjo A. R. 4000 eurų (T 3, b. l. 36, 45-46).

Liudytoja O. P. parodė, kad D. P. yra jos sutuoktinis, o kaltinamasis V. J.- brolis. 2017 m. gruodžio mėnesį pas ją į namus atėjo S. S., kuri pasakė, kad B. P. nori padėti P. P., jos turėjo kažkokius dokumentus. Po to buvo susitikimas jos motinos J. J. namuose. B. P. sakė, kad nematė jokių muštynių, kad kraujas A. R. bute yra iš supjaustytos A. S. rankos, kad jis ėjo palei sienas ir ištepliojo jas krauju dar prieš įvykį, kad ten nuolat vyksta muštynės. V. J. jai pasakojo, kad į A. R. butą nuėjo, nes kažkas ten buvo skolingas pinigų P. P.. P. P. pradėjo muštis A. R. puolus su peiliu, V. J. gynėsi. Praėjus apie mėnesiui nuo nagrinėjamo įvykio V. J. buvo užpultas. Minėto pokalbio metu B. P. sakė, kad ją privertė rašyti, kad V. J. sumušė A. R., kad tie asmenys, kurie ją spaudė meluoti, gautų pinigų. Tas asmuo, kuris buvo skolingas P. P., liepė ateiti pas A. R., sakė, kad ten jų lauks ir atiduos skolą. B. P. bijojo atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, jie liepė jai sakyti tiesą. S. S. sakė, kad turi įrodymų, kad P. P. ir V. J. nekalti. Įvykio dieną tiek P. P., tiek V. J. buvo blaivūs, nes P. P. vairavo, o V. J. buvo susižeidęs. S. S. sūnus A. S. ir B. P. yra sugyventiniai, jie gyvena viename bute su S. S.. S. S. nuomonė apie A. R. yra prasta, nes pastarasis duoda alkoholio jos sūnui (T 3, b. l. 46-50).

Liudytoja N. Č. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Tiriant šią bylą iškilo du sunkumai, t. y. dėl P. P. buvimo vietos nustatymo ir liudytojos B. P. atsisakymo atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Ji apklausė nepilnametę B. P., kitą dieną po apklausos buvo numatytas parodymų patikrinimas vietoje, dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. B. P. rado jos draugo A. S. bute. Pabendravus su A. S. motina ir B. P. suprato, kad B. P. buvo įkalbėta neatlikti parodymų patikrinimo vietoje. S. S. uždraudė B. P. važiuoti atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Apklausos metu B. P. laisvai pasakojo jai žinomas įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu tai pat atliko A. S. apklausą. Pastarasis sakė, kad įvykio metu buvo neblaivus, kad neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau tam tikras aplinkybes nurodė. Niekas neminėjo J. D., kitu atveju, asmuo būtų apklaustas. Liudytojų apklausos vyko atskirai už uždarų durų (T 3, b. l. 56-57).

Liudytoja S. S. parodė, kad A. S. jos sūnus, o B. P. jos sūnaus sugyventinė, jie gyvena viename bute. Pažįsta nukentėjusįjį, jis gyvena netoli jos, jų santykiai blogi, nes A. R. nuolat vaišina alkoholiu jos sūnų. Apie nagrinėjamą įvykį paaiškino, kad vakare jai paskambino B. P. ir paprašė A. S. paso, sakė, kad kažkas sumušė A. R., kad jos sūnus taip pat nukentėjo. Kita dieną apie 13 val. buvo nuėjusi į A. R. namus, nes sūnus su B. P. negrįžo namo. Pas A. R. atvažiavo du vyrai, kurie jį išvežė į ligoninę. Visi ten buvę asmenys išėjo. Ne kartą prašė, kad A. R. neduotų alkoholio jos sūnui, tačiau pastarasis jos neklauso, dėl to jų santykiai nėra geri, tačiau ji padeda A. R. maisto produktais ir pan. B. P. gavus šaukimą į teismą, pastaroji jai pasakė, kad vyks teismas dėl to, kad V. J. sumušė A. R.. Nežino, kodėl B. P. atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Su B. P. nuėjo pas O. P., nes norėjo pakalbėti su V. J. motina. Norėjo V. J. motinai perduoti dokumentus apie A. R., t. y. jos skundus policijai dėl A. R., nutarimus ir atsakymus iš policijos. Norėjo parodyti, kad A. R. blogas žmogus, tik tiek. Po kurio laiko susitiko su V. J. motina, susitikimo tikslas buvo perduoti minėtus dokumentus, B. P. ėjo su ja tik dėl to, kad būtų saugiau. Gali būti, kad kalbėjo apie B. P. parodymus, ką jai reikia sakyti, kad ji sakytų tiesą. Neturi tikslo pakenkti A. R.. B. P. taip pat nepatinka, kad A. S. vartoja alkoholį. Apie tai, kad įvykio metu neva buvo panaudotas peilis sužinojo iš pačio A. R., kai buvo sutikusi jį poliklinikoje. B. P., būnant V. J. namuose, sakė, kad tyrėja ją įkalbėjo rašyti pareiškimą, jog V. J. sumušė A. R. (T 3, b. l. 58-62).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. kovo 8 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta- vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame aukšte, daugiabučiame name. Įėjimo į butą durys medinės, be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių. Įėjimo durų užraktas be išorinių apgadinimų. Atidarius duris, matomos antros durys. Ant antrų durų iš koridoriaus pusės varčios apatinės dalies yra 10 cm x 5 cm dydžio raudonos spalvos dėmė (paimta nuoplova). Koridoriuje stovi spinta, skalbimo mašina. Dešinėje nuo įėjimo į virtuvę ant sienos, 63 cm aukštyje nuo grindų, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Virtuvės kairėje stovi virtuvinės spintelės, dujinė viryklė, skalbimo mašina, virtuvės dešinėje stovi šaldytuvas ir spintelė, tiesiai stovi virtuvinis stalas su kėdėmis ir kampinis suolas. Virtuvėje daiktai neišmėtyti, neišvartyti, indai nesudaužyti. Iš koridoriaus patenkama į svetainės kambarį, kairėje nuo įėjimo, prie sienos, stovi išskleista sofa – lova. Virš lovos ant sienos matomos apie 0,8 cm dydžio, įvairaus dydžio, apvalios formos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (paimta nuoplova). Už sofos stovi staliukas, ant jo stovi kompiuterio monitorius. Šalia staliuko stovi kėdė. Dešinėje nuo įėjimo stovi šaldytuvas, sekcija, priešais sekciją stovi sofa. Tiesiai nuo įėjimo stovi valgomasis stalas ir kėdė. Stalo dešinėje stovi spintelė, ant jos guli rūbai ir vyriškas odinis diržas. Stalo kairėje stovi dvi komodos, ant jų stovi du televizoriai. Prie lango stovi fotelis. Kambaryje daiktai neišmėtyti, neišvartyti, indai nesudaužyti. Buto balkonas grotuotas. Įvykio vietos apžiūrios metu paimta odinis vyriškas diržas, 2 nuoplovos (T 1, b.l.11-20).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. kovo 9 d. buvo apžiūrėtas diržas, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu (T 1, b. l. 21-22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 736/2017 (01) matyti, kad A. R. nustatytos muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje su kliniškai nustatytu nosies kaulų lūžiu, abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, veido kairėje pusėje skruosto – žando srityje su apatinio žandikaulio lūžiu pakrumplio srityje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje su IX šonkaulio lūžiu, nugaros kairėje pusėje viršutinėje dalyje, nugaros dešinėje pusėje apatinėje dalyje kairio peties – žasto užpakalinėje dalyje, kairio žasto vidurinio bei apatinio trečdalių išorinėje dalyje, kairio dilbio viduriniame – apatiniame trečdaliuose užpakalinio – vidurinio paviršių riboje su odos nubrozdinimu, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų bei šonkaulio lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio lūžis ir šonkaulio lūžis, kiekvienas atskirai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o muštinė žaizda kaktoje bei poodinės kraujosruvos kiekviena atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusio įrankio formą ar dydį. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi savęs žalojimui ar sužalojimams, atsirandantiems griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 5 d. A. R. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (T 1, b. l. 37-38).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2017 m. kovo 13 d. nukentėjusysis A. R. iš jam atpažinimui pateiktų 5 asmenų fotonuotraukų atpažino vyrą fotonuotraukoje Nr. 3 kaip tą, kuris sumušė jį jo namuose, pagal pailgą veido formą, piktą veido išraišką, antakių ir nosies formas (T 1, b. l. 78-81).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. R. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 83-90).

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad liudytoja B. P. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai N. Č. pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“, kuriame išsaugotas 2018 m. sausio 15 d. garso įrašas ,,Balsas001“. Garso įrašo trukmė 43.20 min. Garso įraše girdimas 2 moterų, merginos ir vyro pokalbis rusų kalba (T 3, b. l. 14-25).

Nors kaltinamasis V. J. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku naudojo smurtą nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, tačiau savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis puolė jį ir P. P. su peiliu, dėl to gindamasis du kartus koja spyrė nukentėjusiam A. R., o P. P. rankomis nukentėjusiajam sudavė daug smūgių. Taip pat kaltinamasis neigė, kad nukentėjusiajam A. R., būnant be sąmonės, pastatė pastarąjį keturiomis ir sakydamas, kad „išdulkins“, imitavo atliekantis su juo lytinį aktą, grasino išprievartauti ar ketino šlapintis ant nukentėjusiojo. Teismas kaltinamojo parodymus laiko jo gynybine versija, kurią paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo kaltinamasis V. J., P. P., nukentėjusysis A. R., liudytojai B. P., A. S. ir J. D.. Visi kiti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai įvykio tiesiogiai nematė, apie jį žino iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojų pasakojimų. Tokią savo išvadą teismas grindžia nukentėjusiojo A. R., liudytojų B. P. ir A. S. parodymais. Liudytoja B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad viso įvykio metu buvo A. R. bute, kad iš jo buvo išėjusi tik pakviesti A. M., gyvenančio to pačio namo trečiame aukšte. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina liudytojo A. S. parodymai teisme, kur jis nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytoja B. P., ir liudytojos A. M. parodymai, kur ji parodė, kad apie 23.30 val. pas ją atėjo jai nepažįstama mergina vardu B., kuri prašė pakviesti jos brolį A. M.. Jai paaiškinus, kad brolis miega ir ji negali jo pažadinti, mergina greitai išėjo. Nors kaltinamasis ir liudytojas J. D. bandė įrodyti, kad įvykio metu, t. y. kai buvo mušamas A. R., liudytojos B. P. įvykio vietoje nebuvo, tačiau jų parodymai šioje dalyje prieštaringi. Kaip liudytojas teisme apklaustas J. D. parodė, kad 2017 m. kovo 5 d., prieš ateidamas į svečius pas A. R., skambino jam, telefoninio pokalbio metu fone girdėjo B. P. balsą. Praėjus apie pusvalandžiui nuo telefoninio pokalbio su A. R., apie 18 val. nuėjo į A. R. butą, B. P. ten nebuvo, ji buvo pas A. M. seserį, gyvenančią to pačio namo trečiame aukšte. J. D. nurodė, kad B. P. iš A. M. grįžo po dviejų valandų, kai A. R. jau buvo sumuštas, o V. J. ir P. P. išeidinėjo ir buto. Kaltinamasis teisme parodė, kad kai jis ir P. P. užėjo į A. R. butą, ten buvo A. R., liudytojai J. D. ir A. S.. Jau po įvykio, t. y. kai P. P. sumušė A. R., jis pro langą pamatė, kad ateina liudytoja B. P.. Atsižvelgiant į nuoseklius ir neprieštaringus liudytojų B. P. ir A. S. parodymus, teismas kritiškai vertina liudytojo J. D. ir kaltinamojo parodymus dėl liudytojos B. P. buvimo įvykio vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad liudytoja B. P. buvo įvykio vietoje, teismas neturi pagrindo nevertinti jos parodymų. Nors kaltinamojo gynėja teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad liudytojos B. P. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, dėl to turėtų būti vertinami kritiškai, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, nesutinka su tokia gynėjos pozicija. Teismas pripažįsta, kad liudytojos B. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, tačiau ne dėl esminių įvykio aplinkybių. Teisme apklausta liudytoja B. P. pripažino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nepaminėti įvykį matę liudytojai A. S. ir J. D.. B. P. paaiškino, kad A. S. nenorėjo dalyvauti teisminiame procese, dėl to jos parodymai ją apklaususios tyrėjos iniciatyva buvo pakeisti, iš jų pašalinant epizodą, kur V. J. trenkia A. S. į galvos sritį. Šiuos liudytojos B. P. parodymus patvirtino liudytojas A. S., kur jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo dalyvauti procese, kad prašė tyrėjos, atlikusios ikiteisminio tyrimo veiksmus, jo neįtraukti į tyrimą. Dėl liudytojo J. D. B. P. parodė, kad A. R. ikiteisminio tyrimo metu prašė nieko neminėti apie J. D., nes pastarasis turi daug problemų, nenori, kad tyrimas jam pakenktų. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino teisme apklaustas J. D., kur jis nurodė, kad po įvykio prašė, kad A. R. jo neminėtų, nes tuo metu jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, įpareigojant nevartoti alkoholio. Bijojo, kad bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiai institucijai sužinojus, kad jis buvo neblaivus, gali kilti problemų. Be to tiek B. P., tiek kaltinamasis parodė, kad iki įvykio nebuvo pažįstami, neturėjo konfliktų, kad B. P. neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojos B. P. nešališkumu.

Liudytoja B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus, patvirtinančius kaltinime nurodytas aplinkybes. B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad 2017 m. kovo 5 d. buvo svečiuose pas A. R.. Minėtos dienos vakare pro atidarytas duris į butą užėjo P. P., o jam iš paskos V. J., jie ieškojo A. M.. V. J. paklausė, kur yra A. M.. Prabudęs A. R., nuėjo į koridorių, kur buvo minėti du vaikinai, ir pasakė, kad A. M. nėra, varė minėtus asmenis iš buto. J. D. V. J. pasakė, kad „čia gi šitas pedofilas“, nurodydamas į A. R.. Tarp V. J. ir A. R. kilo konfliktas. P. P. vieną kartą trenkė A. R., po to pastarąjį mušė V. J.. Nuo P. P. smūgio A. R. nenukrito. V. J. sudavus apie 4 smūgius į veidą, A. R. nukrito ant lovos. Po to V. J. jos paklausė, ar ji žino, kur gyvena A. M.. Jai atsakius, kad žino, V. J. paprašė, kad jį su P. P. nuvestų pas A. M.. Išėję iš A. R. buto, duris paliko atidarytas, kad galėtų grįžti. Nuėjus pas A. M., pastarojo sesuo pasakė, kad jis miega. Grįžus į A. R. butą, durys buvo uždarytos. Pabeldus į duris, J. D. atidarė duris ir pasakė, kad A. R. uždarė duris. Tada V. J. pradėjo dar stipriau mušti A. R., numetė jį nuo lovos ant grindų, spardė jį, daugiau nei tris kartus šokinėjo jam ant galvos. V. J. A. R. sudavė apie 20 smūgių. A. R. buvo praradęs sąmonę. V. J. A. R. statė šuniuko poza, norėjo jį išprievartauti ir nusišlapinti ant jo. P. P. visai tai filmavo, nenaudojo smurto A. R. atžvilgiu. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina liudytojo A. S. parodymai teisme, kur jis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant, į tai, kad A. S., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, jo parodymus patvirtina kita bylos medžiaga, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. turi pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. J., teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais.

Dėl liudytojo J. D., kuris taip pat matė nusikaltimą, parodymų pažymėtina, kad jie iš esmės patvirtina kaltinamojo gynybinę versiją, kad P. P. sumušė A. R., tačiau jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Minėtas liudytojas nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nes kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojos B. P. ir jo pačio parodymų, jis prašė nieko neminėti apie jį. J. D. teisme pripažino, kad kaltinamasis V. J. paprašė, kad jis liudytų teisme. Taip pat minėtas liudytojas parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, dėl to tiksliai neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau kaltinamajam nurodžius, kad A. R. puolė jį su peiliu, prisiminė šį įvykio epizodą. Liudytojas J. D., teisme duodamas kaltinamajam palankius parodymus, nurodė, kad liudytoja B. P. negalėjo matyti įvykio, nes tuo metu jos ten nebuvo. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad remiantis byloje esančiais įrodymais, neginčytinai nustatyta, kad B. P. įvykio metu buvo nukentėjusiojo A. R. bute ir matė įvykį. Be to liudytojas I. K. teisme parodė, kad J. D. jam pasakojo, kad V. J. siūlė jam pinigų už pastarajam palankius parodymus, t. y. kad A. R. jį puolė su peiliu, bei, kad B. P. nebuvo įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo suinteresuotas, kad nebūtų įtrauktas į ikiteisminį tyrimą, į tai, kad parodymus teisme duota kaltinamojo V. J. prašymu, į tai, kad jo parodymai iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymais, tačiau prieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, teismas daro išvadą, kad J. D., siekdamas padėti kaltinamajam, davė galimai melagingus parodymus, dėl to jo parodymai vertintini kritiškai.

Kaltinamasis laikėsi gynybinės versijos, kad jis ir P. P. į nukentėjusiojo A. R. butą užėjo ieškodami A. M., kuris buvo skolingas P. P. merginai S. S.. Jiems užėjus į butą ir paklausius, kur yra A. M., A. R. pradėjo bėgioti iš kambario į virtuvę ir atgal, po to su peiliu rankoje juos puolė. Kaltinamasis teigia, kad jis gindamasis du kartus koja spyrė nukentėjusiajam, kad nukentėjusiajam iš rankų išmuštų peilį. A. R. nuo jo suduotų spyrių nukritus ant grindų, P. P. pradėjo kumščiais mušti nukentėjusįjį, jis nieko nedarė. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina tik liudytojo J. D. parodymai, tačiau jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisme apklausti nukentėjusysis ir liudytojai B. P. ir A. S. parodė, kad nusikaltimo metu A. R. neturėjo peilio. Kaltinamojo gynėja teigė, kad aplinkybę, jog nukentėjusysis kaltinamąjį puolė su peiliu, patvirtina liudytojos S. S., kuri tiesiogiai nusikaltimo nematė, parodymai, kad A. R. pats jai pasakė apie peilį. Minėtos liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes iš jos parodymų matyti, kad jos ir nukentėjusiojo santykiai yra iš esmės konfliktiški, S. S. nemėgsta nukentėjusiojo, nes pastarasis 5 metus nuolat vaišina jos sūnų A. S. alkoholio, juo naudojasi. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji ne kartą kreipėsi į policiją dėl A. R. veiksmų. Liudytoja teisme pripažino, kad norėjo teismui parodyti, kad A. R. blogas žmogus, jį sukompromituoti. Minėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojos nešališkumo, dėl to jos parodymai vertintini kritiškai. Iš to kas pasakyta, darytina išvada, kad aptarta kaltinamojo gynybinė versija nepasitvirtino, ją paneigia bylose surinkti įrodymai.

Dėl visų kitų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų pažymėtina, kad jie patys tiesiogiai nematė nusikaltimo, apie įvykį žino iš jį tiesiogiai mačiusių asmenų. Liudytojų A. M., P. K., I. K. parodymai tik patvirtina, kad nukentėjusysis A. R. buvo sumuštas, jie apie nusikaltimo padarymo aplinkybes žino iš liudytojos B. P.. Dėl kaltinamojo V. J. giminaičių, t. y. motinos V. J., sesers O. P. ir jos vyro D. P. parodymų pažymėtina, kad jie nusikaltimo aplinkybes žino iš kaltinamojo V. J. pasakojimo, patys nusikaltimo nematė. Nors minėti liudytojai iš skirtingų šaltinių žino skirtingas įvykio versijas, tačiau jų visų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. dalyvavo nusikaltime, t. y. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Šių liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą.

Kaltinamasis teigė, kad I. K. iš jo ir P. P. reikalavo 4000 eurų dėl A. R. sumušimo, kad jie nesikreiptų į policiją. Teisme apklausti liudytojai A. M., P. K., I. K., D. P. patvirtino aplinkybę, kad po įvykio vyko pokalbiai dėl A. R. padarytos žalos atlyginimo. Minėti liudytojai nurodė iš dalies skirtingas minėto pokalbio aplinkybes, t. y. kas iš ko reikalavo pinigų ir kada. Minėtos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltės. Kaltinamojo parodymai patvirtina, kad vyko pokalbiai dėl A. R. padarytos žalos atlyginimo, kad jis sakė, jog gali sumokėti 1000 eurų.

Dėl byloje esančio liudytojos B. P. padaryto garso įrašo, kuriame užfiksuotas jos, S. S., kaltinamojo, jo motinos J. J. ir jo sesers O. P. pokalbis, pažymėtina, kad garso įraše užfiksuota tik dalis vykusio pokalbio. Liudytoja B. P., duodama parodymus teisme, teigė, kad V. J. ir jo šeima bandė daryti jai poveikį, kad ji teisme pakeistų savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. kad pasakotų apie peilį ir kad ją privertė duoti parodymus prieš kaltinamąjį. B. P. pateikė šio pokalbio garso įrašą. Iš pokalbio garso įrašo suprantama, kad B. P. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, bijo juos pakeisti. V. J. šeimos nariai jai liepia sakyti tiesą, kaip viskas buvo. Pokalbio metu B. P. palaiko V. J. šeimos pasisakymus, nurodo, kad viskas buvo kaip jie nurodė. Teismo posėdžio metu išklausius minėtą garso įrašą, B. P. paaiškino, kad susitikimas įvyko S. S. iniciatyva, nes ji norėjo pakenkti A. R., ji tik lydėjo S. S.. Pokalbio metu sutiko su viskuo, ką sako kaltinamojo V. J. šeimos nariai, nes bijojo kaltinamojo, kuris po nusikaltimo jai grasino susidoroti, jei ji nepakeis savo parodymų. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikta tik dalis minėto pokalbio, nenustatytos aplinkybės, kurios buvo aptariamos pokalbio dalyje, kuri nebuvo įrašyta, minėtas garso įrašas nevertintinas.

Dėl prašymų perkvalifikuoti nusikalstamą veiką

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti nukentėjusiojo A. R. ir prokurorės prašymai dėl V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies į Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus (T 2, b. l. 183-184, T 3, b. l. 27). Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015). Nukentėjusiojo A. R., liudytojų B. P. ir A. S. parodymai patvirtina aplinkybę, kad dėl neteisėjo kaltinamojo fizinio poveikio nukentėjusiajam, pastarajam praradus sąmonę, kaltinamasis dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau 7 - 8 kartus į įvairias kūno vietas, nuvertė pastarąjį ant grindų, ne mažiau 20 kartų kojomis spyrė nukentėjusiajam į galvą, po to ne mažiau 3 kartų abejomis kojomis užšoko ant A. R. galvos, vieną kartą kulnu sudavė pastarajam į nosį, 2 kartus dešine koja spyrė į nugaros sritį, ir po to, pasinaudodamas bejėgiška A. R. būkle, kuris, būdamas be sąmonės, negalėjo priešintis, pastatė pastarąjį keturiomis ir, sakydamas, kad „išdulkins“ A. R., imitavo atliekantis su juo lytinį aktą, po ko, sakydamas, kad apšlapins A. R., prasisegė savo kelnes, ketindamas tai padaryti, bet nepadarė. Todėl teismas laiko neginčytina nustatyta, kad kaltinamasis, nukentėjusiajam praradus sąmonę, suprasdamas, kad nukentėjusysis dėl tokios savo būklės negali apsiginti ir pasipriešinti, tęsė savo neteisėtą veiką, t. y. darė neteisėtą fizinį poveikį nukentėjusiojo kūnui, dėl ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pateiktais prašymais taip pat prašoma kaltinamojo veiką perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sveikatos sukrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje 2K-249/2009). Iš nukentėjusiojo ir liudytojų B. P. ir A. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. J. ir P. P. į nukentėjusiojo butą užėjo pro atidarytas duris, ieškojo A. M.. A. R. atsakius, kad A. M. pas jį nėra, V. J. pradėjo mušti nukentėjusįjį, t. y. 2017 m. kovo 5 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios pateisinamos priežasties naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo, nes gynėsi, tačiau kaip jau minėta tai yra kaltinamojo gynybinė versija, kurią paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamajam V. J. pateiktas kaltinimas keistinas į sunkesnį, t. y. V. J. veika, kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina į Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, laiko neginčytina nustatyta, kad kaltinamasis V. J. 2017 m. kovo 5 d. apie 23.30 val., kartu su P. P. užėjo į A. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, prieškambaryje vieną kartą dešiniu kumščiu smogė A. R. į dešinę veido pusę, nustūmė jį į kambarį, kur išvadino įžeidžiančiais žodžiais, vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė A. R. į kairę veido sritį, vieną kartą dešiniu kumščiu į nosies sritį, dėl ko A. R., praradęs sąmonę, nukrito ant lovos, ir po to buvusiam be sąmonės A. R. dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau 7 - 8 kartus į įvairias kūno vietas - galvą, veidą, krūtinę, šonus, rankas, griebė nuo stalo vyrišką odinį diržą, kuriuo apie 2 min. smaugė A. R. per kaklą, nuvertė pastarąjį ant grindų, priėjo prie gulėjusio ant grindų A. R. ir ne mažiau 20 kartų kojomis spyrė jam į galvą, po to ne mažiau 3 kartų abejomis kojomis užšoko ant A. R. galvos, vieną kartą kulnu sudavė pastarajam į nosį, 2 kartus dešine koja spyrė į nugaros sritį, ir po to, pasinaudodamas bejėgiška A. R. būkle, kuris, būdamas be sąmonės, negalėjo priešintis, pastatė pastarąjį keturiomis ir, sakydamas, kad „išdulkins“ A. R., imitavo atliekantis su juo lytinį aktą, po ko, sakydamas, kad apšlapins A. R., prasisegė savo kelnes, ketindamas tai padaryti, tačiau jį atkalbėjo tai daryti P. P., ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. R. muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje su kliniškai nustatytu nosies kaulų lūžiu, abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, veido kairėje pusėje skruosto - žando srityje su apatinio žandikaulio lūžiu pakrumplio srityje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje apatinėje dalyje, kairio peties - žasto užpakalinėje dalyje, kairio žasto vidurinio bei apatinio trečdalių išorinėje dalyje, kairio dilbio viršutiniame - apatiniame trečdaliuose užpakalinio - vidinio paviršių riboje su odos nubrozdinimu, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, pasinaudodamas jo bejėgiška būkle, ir dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apyskunį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), į kaltės formą – tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirbantis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, į tai, kad jis pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius, sutinka atlyginti dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, į tai, kad jis iš dalies pripažino savo kaltę, teismas, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl to bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 118, 15 eurų civilinis ieškinys turtiniai žalai atlyginti pripažintas kaltinamojo, įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktas 429, 63 eurų civilinis ieškinys turtiniai žalai atlyginti pripažintas kaltinamojo, įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Nukentėjusysis A. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo paršo iš kaltinamojo V. J. priteisti 743, 99 eurų turtinei žalai atlyginti ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T 1, b. l. 91-74).

Nukentėjusiojo patirta turtinė žala įrodyta ir pagrįsta, dėl to šioje dalyje A. R. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Sprendžiant klausimą dėl A. R. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo sunku kvėpuoti per nosį, laisvai judėti, į kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu kitų asmenų akivaizdoje, į tai, kad kaltinamasis dirba ir sutinka atlyginti dalį žalos, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajam A. R. iš kaltinamojo priteistina 2 000 eurų neturinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.), kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiojo A. R. patirtos 500 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (T 1, b. l. 113), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- diržas, 2 DNR konteineriai – nuoplovos, saugomi Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.) (T 1, b. l. 23-24, 25-26).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, ir nuteisti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8, 10 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. J. 118, 15 (vieną šimtą aštuoniolika eurų 15 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. J. 429, 63 (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 63 ct) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. J. 743, 99 (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 99 ct) eurus turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. R. patirtas 500 (penkių šimtų) eurų išlaidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomomis ir priteisti ir kaltinamojo V. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- diržą, du DNR konteinerius– nuoplovos, saugomus Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsniu, pranešti prokurorui, kad liudytojas J. D. (J. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.