Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-40-121/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-21
Bylos Nr.
II-40-121/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pažeidėjas
O. J.
ATP byla Nr.II-40-5/2008
Procesinio sprendimo kategorija 32
NUTARTIS(S)Vilnius 2008 m. sausio 21d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. J. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio įgaliotas pareigūnas O. J. 2007m. spalio 5 d. surašė ATP protokolą Nr.E743199 už tai, kad ši, vairuodama automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 81 km/h greičiu, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 174 punkto reikalavimus (b.l.4).

Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) 2007m. spalio 22 d. nutarimu Nr.E743199 O.J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 str. 3 dalyje, padarymą skyrė 150 Lt baudą, pažeidimą įvertinus 4 balais (b.l.5).

Šalies argumentai

O.J. prašo nutarimą panaikinti ir paaiškina, jog buvo užfiksuotas ne jos automobilio greitis, kadangi ją sustabdęs pareigūnas pasakė, kokiu greičiu ji neva važiavo ir kad matavimas buvo atliktas prieš 3 min. 46 s. Atstumas nuo gyvenvietės pradžios iki sustabdymo vietos buvo 350-400 m. Be to, matavimas buvo atliktas prietaisu Berkut, kuris nefiksuoja nei laiko, nei jokių automobilio atpažinimo ženklų. Jai paprašius įsitikinti Berkut patikros buvimu, buvo pasiūlyta vykti į Kėdainių rajono policijos komisariatą, bet po protokolo surašymo pareigūnai ten vykti atsisakė. Teigia, jog iš nuotraukos matyti, kad automobilio greitis gali būti fiksuojamas dar neįvažiavus į gyvenvietę. Minėtu maršrutu ji važiuoja kiekvieną savaitgalį ir žino, kad toje vietoje dažnai matuojamas greitis (b.l.2,3).

O.J. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad, kai, ją sustabdžius, pareigūnas parodė greičio matavimo prietaisą, jo ekrane kažkas švietė raudonai, o kai prietaisą demonstravo degalinėje- ekrane buvo skaičiai „72“, bet ji nežino, ar jai demonstravo tą patį prietaisą, nes ten atvyko dar vienas policijos ekipažas, atvežęs patikros sertifikatą. Ji su sertifikatu susipažino, bet nekreipė dėmesio į numerių atitikimą, todėl negali pasakyti, ar jai atvežė tą patį patikros sertifikatą, kuris yra pateiktas į bylą, be to, degalinėje buvo prietema. Kai prietaisą rodė kelyje- rodė per atstumą, per dureles, ji nieko neįžiūrėjo. Kai ją pakvietė prie tarnybinio automobilio, ji užfiksuotų rodmenų parodyti daugiau nebeprašė. Kai ji pastebėjo tarnybinį automobilį, tarp jų buvo apie 300-400 m atstumas, jie važiavo link Šėtos, o automobilis stovėjo jau Šėtos gyvenvietės teritorijoje. Pareigūnas Ž.S. jai žodžiu pasakė, kad užfiksavo 87 ir 81 km/val. greitį, o praėjęs laikas- 3 min. 46 sek., bet tiek nuo pirmojo, tiek nuo antrojo greičio fiksavimo momento tiek ilgai trukti negalėjo, nes stabdoma sustojo iš karto, prie pat tarnybinio automobilio, tik kitoje kelio pusėje, jos nuomone, galėjo praeiti mažiau nei dvi minutės. Kitų sustabdytų automobilių tuo metu nebuvo, bet ta vieta judri, automobiliai važiuoja vienas po kito, tai buvo penktadienio vakarą. Kai degalinėje jai pateikė patikros sertifikatą, ji nekreipė dėmesio į tai, ar jis tam pačiam prietaisui, kuriuo matavo jos automobilio greitį.

Teisėja, įvertinusi skundo motyvus, ištyrusi rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, išanalizavusi pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog įstatyminių pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra, o skundas- tenkintinas iš dalies. Tokia išvada darytina nustačius, kad institucija surinko pakankamus O.J. kaltės, padarius ATPK 124 str. 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jos veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jos kaltė įrodyta ATP protokolu (b.l.13), tarnybiniu pranešimu (b.l.15), Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimosi instrukcija, liudytojų Ž. S. ir J. M. paaiškinimais teisme.

ATPK 124 str. 3 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubausta pareiškėja, numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą. Pareiškėja tokį pažeidimą neigia iš esmės, teigdama, jog jam inkriminuojamos veikos ji nepadariusi, t.y. buvo užfiksuotas ne jos vairuojamo automobilio greitis.

Teismas tikrosioms įvykio aplinkybėms nustatyti apklausė pareigūnus Ž. S. ir J. M., kurių pirmasis yra Kėdainių rajono policijos komisariato apylinkės inspektorius Šėtoje, antrasis- šio komisariato patrulis, teigė, jog iki pažeidimo užfiksavimo dienos pareiškėjos nei kaip pareigūnai, nei kaip privatūs asmenys nepažinojo ir kad jokių motyvų ją apkalbėti neturi. Paaiškino, kad tądien dirbo Šėtos gyvenvietėje pagal bendrą planą, patruliavo apylinkės tarnybiniu transportu ir tuokart apie kelias minutes stebėjo automobilių greitį Kauno gatvėje, kuria išvažiuojama link Ukmergės. Toje vietoje gatvė daro vingį, iki gyvenvietės pabaigos kelio ženklo- 480-500 metrų. Pastovėjus vos kelias minutes, pamatė aiškiai per dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, vairavo pareiškėja. Greitį prietaisu matavo J.M., o prie pažeidėjos automobilio su minėtu prietaisu priėjo Ž.S., kuris teigė, kad priėjęs prisistatė, paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus, parodė prietaiso, jurį jis žinos ir moka su juo dirbti, rodmenis, ekrane buvo matomi matavimo kryptį, t.y., kad buvo matuojamas atvažiuojančio automobilio greitis, greitis 81 km/val. ir laikas praėjęs nuo paskutinio greičio fiksavimo momento, abu tvirtino, kad buvo praėję 3-4 minutės ir tai normali trukmė, nes praeina tam tikras laikas, kol jie prieina prie pažeidėjo automobilio, prisistato, paaiškina pažeidimo esmę, pareiškėja šiuo atveju gan ilgai ieškojo dokumentų. Ž.S. teigė, kad prietaisą rodė tinkamai- per sustabdyto automobilio langą, paaiškino, ką reiškia kiekvienas rodmuo, pasakė, jog matavo kelis kartus ir kad pirmą kartą matuojant greitis buvo dar didesnis- 87 km/val. Rodmenys matėsi aiškiai, jokie raudoni skaičiai ar kiti raudoni simboliai nešvietė, raudonas indikatorius užsidega tik kai „nusėda“ baterija arba fiksuojamas greitis. Abu liudytojai teigė, kad po šios procedūros pareiškėja buvo pakviesta prie tarnybinio automobilio, kur jai J.M. dar kartą paaiškino pažeidimo esmę ir vėl rodė greičio matavimo prietaiso rodmenis, kurie išsilaiko ir šviečia displėjuje 10 minučių, paaiškino, ką jie reiškia. Abu teigė, kad atvykusį Kauno gatvę tai buvo pirmasis jų sustabdytas automobilis, jokių kitų automobilių prieš tai ir matuojant pareiškėjos greitį nebuvo, nes eismas tuo metu nėra intensyvus. Kadangi patruliavo nuovados automobiliu ir neturėjo patikros sertifikato, o pareiškėja jo reikalavo, kitas patrulių ekipažas sertifikatą atvežė į artimiausią degalinę, kur pareiškėjai buvo parodyta jo kopija, rodant priėjo ir jos vyras, kuris prašė parodyti prietaiso plombą, numerį, pastebėjęs paklaidos numatymą, pareiškė, kad turėtų būti inkriminuojama švelnesnė straipsnio dalis, buvo pasakyta, kad pareiškėjai protokolu ir yra užfiksuotas ATPK 124 str.3, o ne 4 dalies pažeidimas. Degalinėje dar kartą buvo demonstruotas prietaisas, jame tešvietė skaičiai „72“, kas reiškia, kad nustatytas režimas yra toks, jog prietaisas greičio viršijimą fiksuoja tik tada, kai jis didesnis, nei 72 km/val. Kiti rodmenys jau buvo dingę, nes buvo praėję maždaug 30 minučių. Teismas daro išvadą, jog šių liudytojų parodymai neprieštarauja nei vienas kitam, nei rašytiniams bylos įrodymams, iš esmės atitinka ir pačios pareiškėjos paaiškinimus, į bylą nesurinkta įrodymų, tokių nenurodė ir pati pareiškėja, kad būtų galima suabejoti parodymų teisingumu.

Gi teisme liudytoju apklaustas L. J., kuris yra pareiškėjos sutuoktinis, tvirtino, kad pažeidimo diena buvo penktadienis, jie dažnai savaitgaliais važiuoja per Šėtos miestelį, tad žino, kad toje vietoje dažnai matuojamas greitis ir tuokart šnekėjo, ar bus policijos patrulis, todėl važiavo pagal taisykles. Vos įvažiavus į miestelį sustabdė, priėjęs pareigūnas pasakė „kur taip skubat, greitis 87“, bet prietaisu tik mosavo iš tolo, jis tematė šviečiant kažkokius raudonus skaičius. Liudytojas neneigė, kad degalinėje prietaisą rodė dar kartą, bet ekranas švietė baltais skaitmenimis- skaičius „72“, kadangi atvyko dar vienas ekipažas, jie nesuprato, ar demonstruoja tą patį prietaisą, kuriuo matavo. Nuo greičio užfiksavimo iki prietaiso parodymo kelyje galėjo praeiti gal 30 sekundžių. Teismo nuomone, šie aiškinimai nenuneigia to, kas nustatyta nagrinėjant bylą kitais įrodymais, be to, liudininkas dėl artimų giminystės ryšių gali būti natūraliai suinteresuotas padėti sutuoktinei išvengti atsakomybės.

Teismui yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog greičio matavimo prietaisas „Berkut“ R yra tinkamas naudoti iki 2008-05-25 (b.l.23), o Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimosi instrukcijos normų analizė (matavimo priemonės pasas bei naudojimosi instrukcija ) leidžia teigti, kad liudytojų J.M. ir Ž.S. paaiškinimai apie prietaiso veikimą iliustruojančius rodmenis būtent pareiškėjos automobilio greičio matavimo metu atitinka šią instrukciją, prietaiso veikimo atstumas yra 400 metrų, greitis fiksuotas tris kartus, pareiškėjai inkriminuotas paskutinio matavimo metu gautas greičio rezultatas, tai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjos greitis matuotas jai jau būnant gyvenvietėje.

Įvertinus išdėstytą, manytina, kad teisnių pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą dėl jo neteisėtumo nėra.

Pagal ATPK 8 str. 2 dalį (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.

Seimo 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., buvo pakeistas ATPK 130² str., panaikinant iki šiol galiojusią šio straipsnio pastabą, pagal kurią skiriant administracinę nuobaudą, pažeidimas kartu buvo vertinamas balais, t.y., balų skyrimas nebenumatytas, todėl nutarimas keistinas, panaikinant pareiškėjai paskirtus 4 balus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007-10-22 nutarimą Nr.E743199, kuriuo O. J. skirta 150 Lt bauda ir pažeidimas įvertintas 4 balais, pakeisti, O. J. (asm.k. (duomenys neskelbtini)) skirti 150 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė