Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Erikai Milieškienei, nuteistajam J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė Erika Milieškienė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti teikime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad J. P. turi priklausomybę alkoholiui ir pats savarankiškai su šia problema nesusitvarko.

Teismo posėdžio metu nuteistasis J. P. pripažino teikime nurodytu laiku vartojęs alkoholį ir nurodė turintis priklausomybę alkoholiui. Paaiškino, kad probacijos laikotarpiu lankėsi pas psichologus dėl šios priklausomybės. Nurodė, jog šiuo metu dirba, turi šeimą, sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, prašė suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti ir nesiųsti jo į įkalinimo įstaigą.

Prokuroras Šarūnas Vaicekavičius siūlė teikimą tenkinti, nurodydamas, kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės paskirčiai keliami tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Remiantis teismų praktika, svarstydamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas turi atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir turi sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ateityje darys naujus nusikaltimus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuo 2019 m. gruodžio 5 d. kontroliuoja nuteistojo J. P. elgesį (Asmens bylos b. l. 12-13). 2019 m. gruodžio 12 d. gautas probuojamojo paaiškinimas, kad kviečiamas į Probacijos tarnybą neatvyko, nes buvo darbo pokalbyje (Asmens bylos b. l. 33). J. P. registravosi užimtumo tarnyboje (Asmens bylos b. l. 34). 2019 m. gruodžio 12 d. sutiko dalyvauti rizikos vertinime ir jo efektyvumo tyrime naudojant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio teistumo rizika (74 balai). Jam sudarytas individualus priežiūros planas. Minėtame plane nurodyta, kad J. P. nuo 2020 m. sausio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini) (Asmens bylos b. l. 35, 36, 37-59). Probacijos tarnybos siųstas į (duomenys neskelbtini) psichologo ir psichiatro konsultacijoms, spręsti nuostatų bei piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. J. P. 2020 m. sausio 14 d. nustatytas 1,81 promilės girtumas, dėl kurio nuteistasis paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo namuose, supranta, jog pažeidė įpareigojimus ir labai gailisi. Nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. vyks pas specialistus konsultacijai dėl alkoholio vartojimo (Asmens bylos b. l. 66). J. P. 2020 m. sausio 21 d. ir 2020 m. kovo 24 d. konsultavosi pas specialistus (duomenys neskelbtini) (Asmens bylos b. l. 63). J. P. 2020 m. kovo 20 d. pripažintas kaltu pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, už tai, kad Akmenės rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) miestelyje, viešoje vietoje pasirodė girtas. Dėl minėto nusižengimo 2020 m. balandžio 3 d. paaiškinime, nurodė, kad Probacijos tarnybos apie išvykimą į kitą rajoną neinformavo, su pažeidimu visiškai sutinka (Asmens bylos b. l. 82-83, 90).

Kaip matyti iš Probacijos tarnybos teikimo, bausmės vykdymą prašoma atidėti dėl to, kad nuteistasis J. P. namuose vieną kartą rastas neblaivus, 2020 m. vasario 15 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuris 2020 m. vasario 25 d. buvo nutrauktas. Taip pat dėl to, kad 2020 m. kovo 20 d. nutarimu J. P. pripažintas kaltu pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, už tai, jog Akmenės rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) miestelyje, viešoje vietoje pasirodė girtas, t. y. išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vartojo alkoholį ir padarė administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis iš esmės porą kartų pažeidė nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus, t. y. du kartus vartojo alkoholį ir vieną kartą išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuteistojo padaryti pažeidimai bei administracinis nusižengimas neginčijami, tačiau spęsdamas klausimą dėl probacijos panaikinimo teismas turi įvertinti ne tik neigiamą nuteistojo elgesį, bet ir teigiamą, t. y. būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo dedamas pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę, bei vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Teismas vertinimu, kad kol kas nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis nuo probacijos pradžios iš esmės deda pastangas integruotis visuomenėje ir taisytis, t. y. įvykdė teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą ir savarankiškai susirado darbą, sutiko dalyvauti rizikos vertinime ir jo efektyvumo tyrime naudojant OASys metodiką, sutiko dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, užsiregistravo ir konsultavosi pas specialistus dėl alkoholio vartojimo, Probacijos tarnybai atliekant naktinius patikrinimus, visuomet rastas namuose, geranoriškai teikia apie save informaciją. Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Probacijos tarnybos minima aplinkybė, kad J. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Esant aptartai situacijai, konstatuotina, kad šiuo atveju nuteistojo J. P. probacijos laikotarpiu padaryti pažeidimai dar nesudaro pagrindo taikyti pačią griežčiausią probacijos sąlygų nevykdymo pasekmę – probacijos panaikinimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokį teismo vertinimą patvirtina ir valstybėje vykdoma bausmių politika, aukštesnio teismo formuojama praktika. Bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra pataisyti asmenį, užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, ne tik neigiamą, bet ir teigiamą nuteistojo elgesį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis šiuo atveju dar gali būti įgyvendinti švelnesnėmis priemonėmis nei panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Probacijos tarnybos teikimas dėl J. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestinas.

Vis tik, nors nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgus byloje nustatytus duomenis, bausmės tikslai ir paskirtis dar gali būti įgyvendinti švelnesnėmis priemonėmis, svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą sieja ne tik su paskirtų probacijos sąlygų nevykdymu, bet ir su papildomai paskirtų sąlygų nesilaikymu, kas suponuoja išvadą, jog asmeniui pastarosios gali būti paskirtos. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti, kad nuteistasis laikytųsi nustatytų įpareigojimų ir jo resocializacija būtų veiksminga, atsižvelgus į problemines sritis, nuteistajam skirtinas papildomas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas.

Teismas taip pat griežtai įspėja nuteistąjį J. P., kad nuteistasis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų pažeidimų, priešingu atveju bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą atmesti.

Paskirti nuteistajam J. P. papildomą pareigą – gydytis priklausomybės ligas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.