Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo dukrai A. P., sulaukusiai pilnametystės, jos gyvenamosios vietos nustatymo ir 4800 Eur įsiskolinimo vaikų išlaikymui priteisimo atsisakė.

Atsakovas su ieškiniu sutinka, pripažįsta, kad šeima iširo dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, įsitikinęs, kad santuokos išsaugoti nėra galimybių, jie abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, per teismo paskirtą terminą taikytis nemėgino, jiems gyvenant atskirai mažiau traumuojami vaikai, jų santykiai su ieškove tapo draugiškesni. Jis padeda ūkio darbuose, duoda pinigų vaikams.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (31-32 b. l.), kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą iš atsakovo kiekvienam vaikui po 50 Eur kas mėnesį atitinka vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo (9, 10 b. l.), vaikų gimimo liudijimų (11-14 b. l.) matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. P., (duomenys neskelbtini) – E. P., (duomenys neskelbtini) – S. P. ir G. P.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširęs, jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio ilgiau nei pusę metų, per teismo paskirtą terminą nesusitaikė, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad priežastis, dėl kurios šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, - atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu – neišnykusi, kaip nurodė ieškovė, ji ne kartą matė atsakovą apsvaigusį nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas ir elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, - alkoholizmas. Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę galutinai, jiems išsaugoti šeimą nėra galimybės, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo, piktnaudžiaujančio alkoholiu, kaltės.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (31-32 b. l.), šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su savo mama - ieškove J. P., ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, aplinkybių, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ar vaikams nesugebėtų sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų, nenustatyta, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas, kad vaikų tėvas – atsakovas - gali bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime tik būdamas blaivus. Šalys pripažino, kad šiuo metu nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tarp tėvų nekyla – tėvas ir vaikai bendrauja geranoriškai, vaikus tėvas lanko būdamas blaivus.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš darbo ieškančio asmens atmintinės (23 b. l.), ieškovės paaiškinimo, ji šiuo metu yra bedarbė, tačiau gyvena kaime, maistui daržovių užsiaugina savo namų ūkyje, jai vaikus išlaikyti padeda tėvai. Iš pažymos apie darbo užmokestį (49 b. l.) matyti, kad atsakovas dirba, tačiau jo atlyginimas minimalus. Šalių trys vaikai – Emilija, Simas ir Gustė - nepilnamečiai. Nors dukra A. P. šiuo metu yra jau pilnametė, tačiau ji mokosi bendro lavinimo mokykloje, savarankiškų pajamų ir pragyvenimo šaltinio neturi, todėl akivaizdu, kad tėvams tenka pareiga išlaikyti ir pilnametystės sulaukusią dukrą. Įvertinus visumą aplinkybių – išlaikytinių skaičių, pajamų dydį – darytina išvada, kad abiejų tėvų išlaikymo, teiktino vaikams, galimybės yra ribotos, todėl pagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad jos šeimoje kiekvienam vaikui kas mėnesį realiai įmanoma skirtina suma yra 100 Eur, pusę kurios reikalauja priteisti iš atsakovo. Atsakovas sutinka kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui mokėti po 50 Eur. Ši suma yra būtina siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius. Tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus. Tokiu būdu kas mėnesį šalių kiekvienam vaikui tektų po 100 Eur (iš kiekvieno tėvo po 50 Eur), kuri yra būtina vaikų poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, susirgus – medikamentams.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, ši diena laikytina ieškinio pareiškimo diena – 2016 m. balandžio 4 d.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Iš Nekilnojamojo turto registro informacijos, duomenų bazės išrašo (18, 19, 20-21 b. l.) matyti, kad šalys gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą - 0,1500 ha žemės sklypą, administracinį pastatą, kuriame, kaip paaiškino šalys, yra įrengtos gyvenamosios patalpos, ūkinės paskirties pastatus – sandėlį, akumuliatorinę, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1dalies nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas nutraukiant santuoką nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokoje, padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis – po ½ dalį kiekvieno daikto kiekvienam sutuoktiniui. Su tokiu santuokoje įgyto turto padalijimo variantu atsakovas sutinka.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis (22 b. l.), ieškovė savo vardu yra įregistravusi automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šį automobilį pripažinti asmenine nuosavybe, nes jis įsigytas už tėvų jai dovanotas lėšas. Atsakovas pripažino, kad šis automobilis yra ieškovės asmeninė nuosavybė, jis prie šio daikto įsigijimo neprisidėjęs, automobiliu nesinaudoja, pretenzijų ieškovei dėl šio daikto nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas ieškovės reikalavimas, automobilis, įsigytas santuokos metu iš ieškovės asmeninių lėšų, pripažintinas asmenine jos nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Duomenų apie šalių kreditorius nepateikta, turtinių pretenzijų vienas kitam sutuoktiniai nereiškia.

Iš gimimo liudijimo (11 b. l.) matyti, kad šalių dukra A. P. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, todėl pagrįstas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų, susijusių su šia dukra, – gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl išlaikymo įsiskolinimo, teisme nurodė, kad tokį reikalavimą pareiškusi spontaniškai, neapgalvotai, pretenzijų už praėjusį laiką atsakovui dėl vaikų išlaikymo neturi, nuo šio reikalavimo atsisakanti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat priimtinas. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimų, byla dalyje dėl šių reikalavimų nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinas pastarosios paduodant ieškinį sumokėtas žyminis mokestis – 84 Eur (2 b. l.).

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovo, t. y. 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (50x3x12x3%=54) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 7,54 Eur (1 b. l.), taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.116 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 33, tarp R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), r J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl R. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę Pa. pavardę.

Nepilnamečių vaikų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini)., G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina J. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad R. P. gali bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be apribojimų, būdamas blaiviame stovyje.

Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. gegužės 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-446/2016, panaikinti, laikiną išlaikymą E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini)., G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), nutraukti, lėšas, išieškotas ir sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Nustatyti, kad vaikų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina J. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalinti;

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti ½ dalį šio turto: 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-akumuliatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti ½ dalį šio turto: 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-akumuliatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine J. P. nuosavybe.

Bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo E. P., jos gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukti.

Priteisti iš R. P. 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų J. P..

Priteisti iš R. P. 61,54 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė