Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S., gim. (duomenys neskelbtinis), gyv. (duomenys neskelbtinis), skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-08-24 nutarimo Nr. 50-AT1-3144 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 50-AP-5469, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2016-08-24 nutarimu Nr. 50-AT1-3144, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 250 str. 1 p., nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena medžiagoje Nr. 50-AP-5469 pagal J. S. prašymą. Nutarime konstatuota, kad, įvertinus surinktą medžiagą, L. B. ir A. P. pagrįstai manė, kad medinė statinė, įmesta į tvenkinį, niekam nepriklauo. L. B. ir A. P. veiksmuose nenustatytas būtinasis vagystės sudėties požymis – tyčia. Nesant tyčios, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nesutikdamas su Institucijos 2016-08-24 nutarimu, J. S. (toliau – Pareiškėjas) Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė skundą. Savo skundą Pareiškėjas grindžia tuo, kad L. B. ir A. P. galimai matė, kaip jis įmerkė medinę statinę į tvenkinį, nes jie galėjo būti kartu su netoliese tvenkinio žaidžiančiais vaikais. Nurodo, kad žalos jam padarymas galėjo būti atsakas į 2016-06-04 įvykusį incidentą, kurio metu A. P. įstūmė jo anūkę D. S. į tvenkinį ir už tai buvo apibartas jo žmonos J. S.. Tokia praktika, kai įmerkiamos medinės statinės į šalia esantį tvenkinį, kad jos išbrinktų, yra paplitusi tarp gyventojų, gyvenančių šalia tvenkinio. Tai turėjo žinoti ir prie tvenkinio dažnai besilankantys L. B. ir A. P.. Priešingai nei nurodo L. B. ir A. P., medinė statinė buvo tvarkingai įmerkta ir prispausta prie dugno su metaliniu strypu, o ne plūduriuojanti. A. S., atėjęs prie tvenkinio ir pamatęs L. B. ir A. P. nešančius medinę statinę ir metalinę štangą, bandė sudrausminti vaikus nurodydamas, kad statinė ir štanga yra ne jų nuosavybė ir turi savo savininkus, tačiau nebuvo tikras, kad šie daiktai priklauso jam (J. S.), todėl paprašė palikti medinę statinę prie tvenkinio, kol atvyks jos savininkas ją pasiimti. Tačiau L. B. ir A. P. atsisakė palikti iš tvenkinio ištrauktą medinę statinę ir metalinę štangą ir šiuos daiktus išsinešė namo. Tuo tarpu L. B. ir A. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad nežinojo, jog kažkam priklauso medinė statinė ir metalinė štanga. Remdamasis tuo, kad pateikta papildoma informacija ir vertinant aplinkybę, kad nebuvo apklausti visi liudytojai, Pareiškėjas prašo įpareigoti Instituciją atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Liudytojas L. B. parodė, kad J. S. pažįsta, gyvena (duomenys neskelbtinis). Jis gyvena toliau. Su A. P. ėjo į žaidimų aikštelę. Eidami tiltu, tvenkinyje pamatė virš vandens išlindusį strypą, pačios statinės nesimatė. Statinė neplaukiojo. Statinė buvo padėta ant dugno, ant jos viršaus buvo uždėtas metalinis strypas. Statinė stovėjo vertikaliai. Strypas buvo padėtas ant viršaus. Statinės aukštis jam iki pilvo. Po tvenkinį vaikščiojo ir anksčiau, statinės nėra matę. Tvenkinys negilus. Įbrido į tvenkinį, ištempė statinę į krantą. Nežino, kodėl taip sugalvojo. Norėjo parnešti į namus mamai. Mamai statinės nereikėjo. Kažkada girdėjo mamą kalbant su patėviu, kad reikėtų statinės gėlėms. Pamatęs statinę, tai prisiminė ir norėjo ją parnešti į namus. Kam priklauso statinė, nežinojo. Nepagalvojo, kad kažkas statinę pasidėjo. Galvojo, kad statinė išmesta, nereikalinga. Buvo dviese su A. P.. Kitų žmonių nebuvo. Kai išnešė statinę iš tvenkinio, atėjo J. S. kaimynas, kurio vardo, pavardės nežino, ir pasakė, kad statinė gal V. Po to pasakė: „Neškitės“. Kaimynas nesakė, kam priklauso statinė. Nusprendė, kad ją galima neštis. Suprato, kad statinė niekam nepriklauso. Pasikeisdami vienas nešė statinę, kitas – metalinį strypą. Parnešė pas jį į namus, padėjo į sandėliuką. Mamos nebuvo. Tėtis matė, paklausė, iš kur gavo. Tėčiui pasakė, kad statinę išėmė iš tvenkinio. Tėtis padėjo statinę į sandėliuką. Persirengė mokyklinius rūbus. Tada atvažiavo J. S. su savo draugu G., kurio pavardės nežino. Pasakė statinę parnešti į J. S. namus. Strypą įsidėjo į automobilį. Jo patėviui J. S. sakė, kad strypą buvo uždėjęs, kad vaikai nepaimtų statinės. Statinė buvo sunki. Dviese panešė. Statinę parnešė į J. S. namus. Į kiemą išėjo S., pradėjo ant jų rėkti, priėjo ir nusuko A. P. ausį. Po to pasižiūrėjo, ar statinei viskas gerai. Statinėj kažkas buvo nuskilę. Tada priėjo ir jam nusuko ausį. J. S. metė statinę, pataikė A. P. į kojas, nubrozdino koją ir liepė ją neštis į namus. Pakėlė ir su rankomis numetė, pasakė: „Neškitės namo“. Nuskilo mažas medienos gabaliukas iš statinės dugno. Tada su A. P. parsinešė statinę į namus. J. S. pasakė, kad po savaitės būtų nauja statinė, jei ne, kreipsis į policiją. Paskambino mamai ir viską papasakojo. Mama paskambino į policiją, nes nusuko ausis ir sužalojo Augustą. Žalos neatlygino, statinė yra namuose.

L. B. atstovė pagal įstatymą K. K. paaiškino, kad vaikai statinę paėmė ne iš J. S. kiemo, o iš tvenkinio. Į jų kiemą atvažiavęs J. S. iš karto galėjo pasiimti statinę. Nesuprato, kodėl J. S. statinę liepė vaikams nešti atgal į jo namus, o pats J. S. važiavo vaikams iš paskos ir ragino greičiau eiti. Vaikams statinė ne vieną kartą iškrito iš rankų, tada ir nudaužė ją. J. S. galėjo statinę kaip ir strypą įsidėti į automobilį ir nieko nebūtų buvę. Kai S. pasakė, kad statinė jiems netinkama, vaikai parnešė statinę ir pastatė prie šulinio. Statinė ten ir stovi iki šiol, J. S. jos nepasiima. J. S. galėjo viską išsiaiškinti su ja, ne su vaikais, dėl žalos nesusitarė.

Liudytojas A. P. parodė, kad J. S. pažįsta, gyvena tame pačiame kaime. Su draugu L. B. ėjo į žaidimų aikštelę, nuėjo prie tvenkinio, pamatė tvenkinyje statinę. Prie tvenkinio gali prieiti visi žmonės. Statinė buvo netoli kranto, vandenyje stovėjo vertikaliai, strypas buvo padėtas ant statinės viršaus. Nežino, kam buvo reikalingas strypas. Koks toje vietoje tvenkinio gylis, nežino. Statinės kraštas buvo išlindęs iš vandens. Statinė stovėjo ant tvenkinio dugno. L. pasakė: „Paimam bačką“. Tvenkinyje kartais būna visokių daiktų primėtyta. L. galvojo, kad kažkas įmetė statinę į tvenkinį, kad statinė niekam nepriklauso, todėl nusprendė statinę paimti. L. vienas įbrido į vandenį, paėmė statinę. Jis stovėjo prie kranto. Tada atėjo J. S. kaimynas, kuris pasakė, kad statinė gali būti „(duomenys neskelbtinis)“, t. y. V.. Paskui pasakė: „Neškitės tą bačką, jei norit“. Nepagalvojo, kad statinės negalima imti, kad daro vagystę, nieko negalvojo. Statinę išsinešė. Paskui atvažiavo J. S. su savo draugu, kurio pavardės nežino, liepė parnešti statinę į J. S. namus. Kartu su L. B. nešė statinę, o J. S. važiavo automobiliu iš paskos. Priėjus prie J. S. namų, išėjo S., pradėjo ant jų rėkti, nutampė jam ir L. ausis. Paskui spyrė į statinę, ji atsitrenkė jam į koją. Liepė statinę neštis atgal, nes nuskilo jos gabaliukas ir po savaitės atnešti naują statinę arba kreipsis į policiją. Kai nešė statinę atgal, apsikeisdavo su L., pasidėdavo statinę ant žemės, gal tada ir nuskilo. Nesusitarė, kaip atlyginti žalą dėl statinės.

A. P. atstovė pagal įstatymą I. P. paaiškino, kad dėl statinės nesusitarė. Pas ją niekas nebuvo atvažiavęs. Galėjo atvažiuoti ir pasakyti, kad vaikai pavogė statinę. Apie statinę išgirdo iš vaiko, jai niekas nesakė, kad reikia atpirkti statinę. Dėl vaiko ausų tampymo kreipėsi į policiją.

Skundas netenkinamas.

Dėl Pareiškėjo prašymo įpareigoti Instituciją atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁶-302²² str. Šiuose straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka gali būti atnaujintos administracinių teisės pažeidimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁶ str.). Nagrinėjamu atveju Institucijos 2016-08-24 nutarimas nėra įsiteisėjęs, nes Pareiškėjas pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos ATPK 291 str. suteikta teise apskųsti šį procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.) ir, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. numatytų procesinių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą <...>, 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus <...>, 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs Pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su Institucijos 2016-08-24 nutarime padaryta išvada, konstatuoja, kad Institucijos 2016-08-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos Nr. 50-AP-5469 matyti, kad 2016-08-04 J. S. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK su prašymu apie tai, kad 2016 m. birželio 8-10 dienomis buvo įvykdyta vagystė iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio, t. y. pavogta jo medinė statinė, kuri buvo įmerkta į tvenkinį (administracinės bylos 23 lapas). Skunde Pareiškėjas patikslino įvykio datą ir nurodė, kad jam priklausančios medinės statinės vagystė įvyko 2016-06-07 (b. l. 2). Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriuje dėl šio įvykio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. Tiriant Pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, apklaustas L. B., kuris paaiškino, kad galvojo, jog statinė niekam nepriklauso, todėl ją ištraukė iš tvenkinio ir parsinešė namo (administracinės bylos 24-25 lapai). Šias L. B. nurodytas aplinkybes patvirtino ir A. P. savo paaiškinime (administracinės bylos 26-27 lapai). Todėl Institucija 2016-08-24 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (administracinės bylos 28-29 lapai). Tačiau Pareiškėjas nesutinka su šia skundžiamame Institucijos nutarime padaryta išvada ir teigia, kad tiek L. B., tiek A. P. suvokė, jog medinė statinė, įmerkta į tvenkinį, kažkam vis tik priklauso, todėl suvokė, jog pasisavina svetimą, jiems nepriklausantį daiktą. Taigi nagrinėjamu atveju kyla tyčios kaip vieno iš būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio buvimo L. B. ir A. P. veikoje klausimas.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame straipsnyje įtvirtintas teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos ATPK 10 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. inkriminavimui būtina nustatyti ne tik objektyviuosius komentuojamo teisės pažeidimo požymius, bet ir tai, jog pažeidimas buvo padarytas tyčia. Norint atskleisti subjektyviąją veikos pusę būtina visapusiškai įvertinti L. B. ir A. P. veiksmus tiek įvykio metu, tiek po įvykio, taip pat įvertinti kitus reikšmingus bylos duomenis.

Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą atkreipiamas dėmesys, kad tiek rašytiniame paaiškinime (administracinės bylos 24-25 lapai), tiek apklaustas teismo posėdžio metu L. B. nurodė, jog, su A. P. eidami tiltu, tvenkinyje, virš vandens, pamatė išlindusį strypą, pačios statinės nesimatė. Statinė buvo padėta ant dugno, ant jos viršaus buvo uždėtas metalinis strypas. Įbrido į tvenkinį, ištempė statinę į krantą. Nežino, kodėl taip sugalvojo. Norėjo parnešti į namus mamai. Kažkada girdėjo mamą kalbant su patėviu, kad reikėtų statinės gėlėms. Kam priklauso statinė, nežinojo. Nepagalvojo, kad kažkas statinę pasidėjo. Galvojo, kad statinė išmesta, nereikalinga. Kitų žmonių nebuvo. Kai išnešė statinę iš tvenkinio, atėjo J. S. kaimynas, kurio vardo, pavardės nežino, ir pasakė, kad statinė gal V. Po to pasakė: „Neškitės“. Kaimynas nesakė, kam priklauso statinė. Todėl nusprendė statinę neštis, nes suprato, kad ji niekam nepriklauso. Statinę su metaliniu strypus parnešė į namus. Po kurio laiko atvažiavęs J. S. paaiškino, kad statinė su metaliniu strypu priklauso jam. J. S. nurodė statinę parnešti į jo namus. Su A. P. parnešė statinę į J. S. namus. Buvo nuskilęs mažas medienos gabaliukas iš statinės dugno. J. S. liepė statinę neštis į namus. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai, kur jis tiek rašytiniame paaiškinime (administracinės bylos 26-27 lapai), tiek apklaustas teisme parodė, jog su L. B. eidami į žaidimų aikštelę, nuėjo prie tvenkinio ir pamatė tvenkinyje statinę. Statinė buvo netoli kranto, vandenyje stovėjo vertikaliai, strypas buvo padėtas ant statinės viršaus. Nežino, kam buvo reikalingas strypas. L. galvojo, kad kažkas įmetė statinę į tvenkinį, kad statinė niekam nepriklauso, todėl nusprendė statinę paimti. L. įbrido į vandenį, paėmė statinę. Tada atėjo J. S. kaimynas, kuris pasakė, kad statinė gali būti V. Paskui pasakė: „Neškitės tą bačką, jei norit“. Nepagalvojo, kad statinės negalima imti, kad daro vagystę, nieko negalvojo. Statinę išsinešė. Paskui atvažiavo J. S., liepė parnešti statinę į jo namus. Kartu su L. B. nešė statinę, o J. S. važiavo automobiliu iš paskos. Priėjus prie J. S. namų, liepė statinę neštis atgal, nes nuskilo statinės gabaliukas. Kai nešė statinę atgal, apsikeisdavo su L., pasidėdavo statinę ant žemės, gal tada ir nuskilo. Šie liudytojų parodymai sutampa, jais teismas neturi pagrindo netikėti, šiais parodymais patvirtinama, kad medinė statinė buvo įmerkta į visiems žmonėms prieinamą vandens telkinį, prie vaikų priėjęs vyriškis nors galimai ir suabejojo, kad kažkam visgi priklauso medinė statinė, tačiau vaikams iš esmės nedraudė statinės išsinešti, ką vaikai ir padarė, darytina išvada, kad vaikai, atsižvelgiant į jų amžių (tiek L. B., tiek A. P. yra 12 metų amžiaus), nagrinėjamu atveju pagrįstai manė, kad medinė statinė niekam nepriklauso. Nors Pareiškėjas skunde nurodė, kad tokia praktika, kai įmerkiamos medinės statinės į šalia esantį tvenkinį, kad jos išbrinktų, yra paplitusi tarp gyventojų, gyvenančių šalia tvenkinio, tačiau toks Pareiškėjo manymas niekuo nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apie tokią susiklosčiusią praktiką tarp šalia tvenkinio gyvenančių gyventojų galėjo žinoti L. B. ir A. P.. Be to, kaip matyti tiek iš J. S., tiek liudytojų L. B. bei A. P. paaiškinimų, vaikai neprieštaraudami pakluso J. S. nurodymui parnešti medinę statinę į jo namus, nes J. S. paaiškino, kad statinė priklauso jam. Tačiau tai, kad, vaikams parnešus medinę statinę į J. S. namus, medinės statinės būkle nebuvo patenkintas tiek J. S., tiek jo sutuoktinė, nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ar kito teisės pažeidimo sudėties buvimo L. B. ir A. P. veiksmuose. Tai, kad vaikams nešant statinę į J. S. namus, statinė vaikams iškrito iš rankų ir iškrito statinės dugnas, nepatvirtina, kad vaikai siekė sugadinti statinę, o pats J. S. dėl kažkokių tai priežasčių jam priklausančios medinės statinės neparsivežė. Tai, kad medinė statinė J. S. negrąžinta iš esmės priklausė nuo paties Pareiškėjo valios, nes nagrinėjamu atveju kilęs konfliktas galėjo būti išspręstas kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjas J. S. dėl statinės vagystės kreipėsi į policijos komisariatą praėjus dviems mėnesiams po įvykio, kai jau buvo žinomos statinės ištraukimo iš tvenkinio aplinkybės, L. B. ir A. P. pastangos gražinti, tai yra nunešti statinę J. S..

Taigi, išanalizavus šias aplinkybes ir jas įvertinus, darytina išvada, kad tiek L. B., tiek A. P. veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą. Tuo tarpu nenustačius privalomo Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagrįstai buvo nutraukta nesant nusižengimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyrius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

J. S. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-08-24 nutarimą Nr. 50-AT1-3144 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 50-AP-5469 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.