- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 1K-55-376-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. B. skundą ir papildomą skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-16 nutarties, kuria pratęsta įtariamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011-12-19.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. įtariamas tuo, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2011-08-03 19.30 val. iki 2011-08-04 8 val., nupjovus apsaugines groteles ir išlaužus langelį, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pavogė 243 poras sidabrinių auskarų, 1136,60 g svorio, 4600 Lt vertės, 316 vnt. sidabrinių žiedų, 2264,84 g. svorio, 9500 Lt vertės, 22 vnt. sidabrinių pakabukų, 124,72 g svorio, 500 Lt vertės, 338 vnt. sidabrinių grandinėlių, 5156,35 g svorio, 18000 Lt vertės, 4laikrodžius „(duoemnys neskelbtini)“, vieneto kaina 35 Lt, viso 140 Lt vertės, 16 laikrodžių, vieneto kaina 25 Lt, viso 400 Lt vertės, 18 laikrodžių „OMAX“, vieneto kaina 15 Lt, viso 270 Lt vertės, 34 laikrodžius, vieneto kaina 2,50 Lt, viso 85 Lt vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 33 495 Lt, t.y. A. B. įtariamas savo veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d.
Taip pat A. B. įtariamas tuo, kad kartu su L. B. ir kitais bendrininkais 2011 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, kioske-lombarde adresu Vilniuje, netoli Vilniaus autobusų stoties, suleidę A. J. vaistų, nuo kurių pastarasis prarado sąmonę, nugabeno jį į apleistą namą, esantį Žaltūnuose, Šalčininkų rajone, kur atėmę A. J. laisvę, laikė jį tame name dvi savaites, ir per tą laikotarpį jis, tai yra L. B., kartu su A. B. periodiškai atvažiuodavo į tą namą, atveždami raminamųjų vaistų, kurių injekcijas du kartus per dieną A. J. suleidinėjo į veną jų bendrininkas, po ko jis, L. B., grasino žodžiais A. J. fiziniu susidorojimu, o tuo tarpu A. B. liepdavo pasirašinėti dviejų sklypų (0,5 ha ir 0,3 ha) ir namo, kurių bendra vertė 500000 Lt, pradavimo dokumentus ir tuščius popieriaus lapus, ką A. J., paveiktas vaistų ir grasinimų dėl fizinio susidorojimo, padarė, o vėliau, panaudojant šiuos dokumentus savo vardu įregistravo A. J. žemės sklypą, esantį Šveicarų kaime, Vilniaus rajone, t.y. L. B. įtariamas savo veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-16 nutartimi paratęsė įtariamajam A. B. kardomąją priemonę – suėmimą, nes anot teismo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai.
Šalies argumentai
Įtariamasis A. B. skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Skunde įtariamasis dėsto suėmimą reglamentuojančias nuostatas, jas analizuoja. Teismo nurodytas pagrindas, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra deklaratyvus. Nors jis ir nėra sudaręs santuokos, tačiau gyvena su savo gyvenimo drauge, kuri pagimdė tris dukteris, kartu veda bendrą ūkį, auklėja vaikus. Įtariamasis nurodo, kad jis turi darbą, gyvenamąją vietą, kitoje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis, nėra nė karto pažeidęs kardomosios priemonės. Taip pat buvo pažeista nuostata, kad keičiant suėmimo pagrindą, į teismo posėdį turi būti pristatytas įtariamasis. Taip pat nepagrįstas ir teismo nurodytas suėmimo pagrindas, kad įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas. Papildome skunde įtariamasis analizuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, baudžiamojo proceso nuostatas, Europos žmogaus teisių teismo praktiką, papildomai nurodo, kad paskiriant jam gynėją G. S., buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo patenkinti skundą, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas ir papildomas skundas atmestini.
Kaip numatyta LR BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą. LR BPK 121 str. 2 d. numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamas veikas yra įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų atpažinimo protokolas, kratos protokolas, įtariamųjų parodymai, kita bylos medžiaga. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nutartyje skirti ar pratęsti suėmimo terminą pakanka nurodyti duomenis, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad būtent tas asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, nebūtina tų duomenų detalizuoti.
Teismas daro išvadą, jog suėmimas įtariamajam A. B. pratęstas pagrįstai ir teisėtai. A. B. yra įtariamas nusikaltimų, už kurių padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, padarymu. Taigi įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista.
Apylinkės teismas pratęsė suėmimą A. B. trim pagrindais – kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas.
Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šis teismo nurodytas pagrindas teisėtas ir pagrįstas. Įtariamasis yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numatė griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų be alternatyvų. Taigi įtariamasis, suvokdamas jam gresiančią realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Juolab, jog kaip nurodoma LAT Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriami BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Įtariamasis turi gyvenamąją vietą, tris vaikus, tačiau praeityje penkis kartus teistas, ir, nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir turi įtakos konstatuojant aptariamą suėmimo pagrindą.
Apylinkės teismas nutartyje taip pat nurodė, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis pagrindas deklaratyvaus pobūdžio. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog, kaip numatyta LAT Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ I dalies 10 punkte, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nutartyje nurodo, kad įtariamasis praeityje yra teistas penkis kartus, tačiau pažymėtina, kad teistumas išnykęs. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, jog aplinkybė ar asmuo teistas ar ne, reikšmės turi tuo aspektu, kiek apibūdina pačią įtariamojo asmenybę. Tai, kad asmuo praeityje yra teistas ir šiuo metu yra kaltinamasis kitoje byloje, apibūdina asmenį kaip visuomenėje priimtų socialinių normų linkusią nepaisyti asmenybę ir turi įtakos suėmimo pagrindui – būdamas laisvėje asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. A. B. įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau tai savaime nereiškia, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Teismų praktikoje laikoma, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, konstatuodamas dar vieną suėmimo pagrindą, pažeidė įtariamojo teisę dėl ši pagrindo pasisakyti. Pažymėtina, kad LAT Senato nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ aiškiai nurodyta, kad tais atvejais, kai pratęsiant suėmimo terminą įtariamajam keičiamas suėmimo pagrindas arba papildomas nauju, suimtasis turi būti pristatytas į posėdį ir jis apklausiamas dėl kito suėmimo pagrindo. Ši nuostata buvo pažeista, įtariamasis pratęsiant suėmimą posėdyje apylinkės teisme nedalyvavo. Būtent dėl šios priežasties šis pagrindas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog egzistuoja ir kitas suėmimo pagrindas – įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui. Šį savo manymą teismas pagrindė tuo, kad byloje yra duomenų, o būtent nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad nukentėjusiajam buvo grasinta susidorojimu, liepta nesikreipti į policiją, o tuos veiksmus atlikę asmenys nurodė, kad tai padaryti liepė broliai Butkai. Liudytojas L. Š. parodė, kad broliai Butkai grasina ir kitiems asmenims. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, konstatuodamas dar vieną suėmimo pagrindą, pažeidė įtariamojo teisę dėl šio pagrindo pasisakyti. Pažymėtina, kad LAT Senato nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ aiškiai nurodyta, kad tais atvejais, kai pratęsiant suėmimo terminą įtariamajam keičiamas suėmimo pagrindas arba papildomas nauju, suimtasis turi būti pristatytas į posėdį ir jis apklausiamas dėl kito suėmimo pagrindo. Ši nuostata buvo pažeista, įtariamasis pratęsiant suėmimą posėdyje apylinkės teisme nedalyvavo. Taigi ir šis suėmimo pratęsimo pagrindas yra neteisėtas, todėl nepagrįstas.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimą įtariamajam, ignoruoja aukštesnės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo 2011-12-21 nutartis) nurodytas pastabas ir neatsižvelgia į tai, kad minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinti du suėmimo pratęsimo pagrindai – trukdys procesui (šis pagrindas jau buvo panaikintas dėl tos pačios priežasties – įtariamasis nedalyvavo posėdyje, kai buvo konstatuotas naujas pagrindas) ir darys naujas nusikalstamas veikas (šis pagrindas buvo panaikintas, nes aukštesnės instancijos teismas konstatavo, jog jis nepagrįstas). Dar kartą pažymėtina, kad kai yra prokuroro pareiškimas dėl naujų pagrindų, įtariamasis turi būti pristatytas į posėdį ir turi teisę dėl jų pasisakyti.
Įtariamasis papildomame skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisę į gynybą. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šia įtariamojo pozicija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą, posėdyje dalyvavo gynėjas. Baudžiamojo proceso įstatymo normos leidžia įtariamajam pasirinkti jam tinkantį kitą gynėją, tačiau jo pasirinktam gynėjui negalėjus dalyvauti posėdyje buvo visiškai teisingai paskirtas kitas gynėjas.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai yra bent vienas iš pagrindų, numatytų LR BPK 122 str. 1 d. Taigi nors du apylinkės teismo nurodyti pagrindai – įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys procesui, naikintini, yra kitas pagrindas suėmimui – įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismo nutartis pratęsti įtariamajam suėmimą visumoje yra pagrįsta ir teisėta.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis LR BPK 119 str. numatyti tikslai įtariamojo atžvilgiu šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti. Todėl naikinti visumoje teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo A. B. skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.