- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 1-276-795/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01430-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
ALEKSANDRAS ŠLUJEVAS (ALEKSANDR ŠLUJEV), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013m. rugsėjo 1 d., apie 02.40 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančios lauko prekyvietės, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti dvi kėdes, vienos kėdės vertė 121 Lt, tačiau dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu A. Š. pasikėsino pagrobti nedidelės -242 Lt vertės UAB „B“ turtą.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013m. rugsėjo 1 d., apie 03.00 val., eidamas Pievų Tako gatve, Klaipėdoje, prie Klaipėdos stomatologinės poliklinikos, vidiniame kieme, pastebėjo padėtas dvi medines kėdes. Kėdes pasiėmė ir nešėsi namo. E. D. ir Girėno gatve, Klaipėdoje, jį pamatė ir sulaikė policijos pareigūnai. Kėdes ketino parduoti. Pinigus būtų išleidęs savo reikmėms (b.l.49-50,61-62).
Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo metu A. Š. buvo neblaivus: 2013m. rugsėjo 1 d., 02.53 val., jam nustatytas 2,07 ‰ girtumas (b.l.64).
Liudytojas policijos pareigūnas L. M. parodė, kad 2013m. rugsėjo 1 d. patruliuodamas J. J. g., Klaipėdoje, pastebėjo einantį vyriškį. Jis ėjo nuo Janonio g. link Dariaus ir Girėno g., rankose nešėsi dvi sulankstomas kėdes. Vyriškio pareigūnai paklausė, iš kur gavo kėdes. Šis atsakė, kad rado mieste. Tai jiems tai sukėlė įtarimą, todėl vyriškį sulaikė. Važiuojant link policijos komisariato pastarasis prisipažino, kad kėdes pavogė iš kavinės, esančios J. J. g. – H. M. g., Klaipėdoje (b.l.31,32).
L. V. Simonaitienė parodė, kad ji dirbo UAB „B“ priklausančioje picerijoje „Pica Max“, (duomenys neskelbtini). 2013m. rugsėjo 1 d., minėtoje picerijoje dirbo su A. R.. Picerijos vidiniame kieme matė sudėtas lauko kėdes. Vidinis kiemas išeina į Pievų Tako gatvę. Prie gatvės pusės buvo padėti aštuoni stalai, prie kiekvieno stalo po keturias kėdes. Tą vakarą kėdžių neskaičiavo, baigusi darbą jas sulankstydavo ir surakindavo trosu. Po kelių dienų į piceriją atvykę policijos pareigūnai pasidomėjo ar netrūksta kėdžių. Buvo nustatyta, kad trūksta trijų kėdžių. Tada policijos pareigūnai atnešė dvi lauko kėdes (b.l. 28, 29).
Liudytoja A. R. parodė, kad ji dirba UAB „B“ picerijoje „Pica Max“. 2013m. rugsėjo 1 d. dirbo nuo 21.00 val. iki 05.00 val. Dalis kavinės lauko baldų buvo sustatyti lauke, arčiau pagrindinio įėjimo iš J. J. g., Klaipėdoje. Prie kiekvieno stalo buvo po keturias kėdes, kurias baigusi darbą surakindavo trosu. Keletas stalų su kėdėmis buvo padėti vidiniame kieme, į Pievų Takas g. Klaipėdoje. Kokiomis aplinkybėmis dingo kėdės nežino (b.l.26,27).
Liudytojas E. S. parodė, kad jis yra UAB „B“ direktorius. 2013m. rugsėjo 4 d., ryte jam paskambino policijos pareigūnas, kuris paprašė atvykti į Klaipėdos miesto 1 PK. Pareigūnas paaiškino, kad sulaikytas vyriškis, kuris pavogė dvi baro kėdes. UAB „B“ dvi kėdės grąžintos. Vienos kėdės vertė 121 Lt. Bendrovėje darbo pabaigoje nėra daroma lauko baldų inventorizacija, kada galėjo dingti trečioji kėdė ir kas ją galėjo pavogti nežino. Gali būti, kad viena kėdė buvo dingusi ir anksčiau (b.l.11,12,19,20).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos dvi sulankstomos kėdės, kurias 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 03.00 val., iš UAB „B“ priklausančios picerijos „Pica Max“, J. J. g. 1-1, Klaipėdoje, pasikėsino pagrobti A. Š. (b.l.34).
2013-05-30 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. K. pateikė CD skaitmeninę laikmeną su filmuota medžiaga (b. l. 12). Šios vaizdo medžiagos peržiūros protokole užfiksuota, kad filmuotoje medžiagoje tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (b.l. 4).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. pasikėsino pagrobti UAB „B“, 242 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neturėjo galimybės disponuoti ir nedisponavo pagrobtu turtu. Svetimas turtas sulaikius kaltinamąjį paimtas ir grąžintas savininkui. Pasikėsinto pagrobti turto vertė neviršija 3 MGL (390 Lt), todėl A. Š. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.
Baudžiamąjį nusižengimą A. Š. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikų pavojingas pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
A. Š. padarė vieną savanaudišką baudžiamąjį nusižengimą. Anksčiau jis nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. V. Š. turi galiojančių administracinių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus ir smulkų svetimo turto pagrobimą bei sugadinimą (b.l.66-74). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi darbinį veiksnumą ir teisnumą, tačiau nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų. Turtinė žala jo nusikalstamais veiksmais nepadaryta.
A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių ir kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 57 straipsniu, 61 straipsniu, A. Š. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė- viešieji darbai, kurios terminas nustatomas mažesnis nei BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. Š. paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
A. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
UAB „B“ ikiteisminio tyrimo metu A. Š. pareiškė 121 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarytą turtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad iš bendrovei priklausančios kavinės dingo trys kėdės, vienos kėdės vertė 121 Lt. Dvi kėdės buvo su rastos ir civiliniam ieškovui gražintos, o trečia kėdė negražinta, todėl civiliniam ieškovui padaryta 121 Lt turtinė žala (b.l. 10, 11-12). 2013 m. lapkričio 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės S. K. nutarimu UAB „B“ pripažinta civiliniu ieškovu (b.l. 14).
Civilinis ieškinys atmestinas.
Turtinė žala, pagal CK 6.249 straipsnio l dalį, yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika. Kaltinamasis A. Š. buvo kaltinamas ir teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu tik dėl dviejų kėdžių vagystės. Šios kėdės ikiteisminio tyrimo metu surastos ir grąžintos civiliniam ieškovui UAB „B“. Trečios kėdės pagrobimu A. Š. nebuvo kaltinamas, šios kėdės dingimo aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo tiriamos. UAB „B“ reikalavimas atlyginti 121 Lt turtinę žalą nesusijęs priežastiniu ryšiu su A. Š. nusikalstama veika, todėl ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – viešuosius darbus sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Š. paskirti – viešuosius darbus dviem mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.
Civilinio ieškovo UAB „B“ kaltinamajam A. Š. pareikštą civilinį ieškinį 121 Lt turtinei žalai atlyginti, atmesti.
Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.