- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1433-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01604-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Kreditorius
- A. M.
- Skolininkas
- J. V.
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1433-538/2013
2013 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus A. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. M. pareiškimą skolininkui J. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. M. pareiškimą skolininkui J. V. dėl 10000 Lt baudos, 11860 Lt paskaičiuotų palūkanų, 3036,37 Lt išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad kreditoriaus pareiškimo pagrindu 2012-09-20 išduotas teismo įsakymas jam nebuvo įteiktas, įsakymas buvo įteiktas kreditoriaus sūnui, t.y. asmeniui galimai suinteresuotam bylos baigtimi kreditoriaus naudai. Remiantis nepagrįstai įsiteisėjusiu teismo įsakymu, buvo pradėtas skolos išieškojimo procesas. Kadangi jam (skolininkui) tinkama nepranešta apie bylos nagrinėjimą, tuo buvo pažeistos jo teisės įgyvendinti teisminę gynybą, tuo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Pareiškėjas apie teismo įsakymą sužinojo tik 2013-02-15, kai išieškojimą atliekantis antstolis apie tai jį informavo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-06-06 nutartimi prašymą tenkino. Atnaujino procesą civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. M. pareiškimą skolininkui J. V. dėl 10000 Lt baudos, 11860 Lt paskaičiuotų palūkanų, 3036,37 Lt išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymą ir kreditoriaus A. M. pareiškimą paliko nenagrinėtą. Grąžino kreditoriui A. M. jo sumokėtą 262 Lt žyminį mokestį. Panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skolininko J. V. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyta, kad procesą atnaujinti galima, jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju tokia klaida yra padaryta, kadangi byla išnagrinėta, o priimtas teismo sprendimas (teismo įsakymas) įsiteisėjo nepranešus apie priimtą teismo įsakymą skolininkui. Tokio pobūdžio bylose, nepranešus apie priimtą teismo įsakymą skolininkui, teismo įsakymo vykdymo procesas nėra galimas (CPK 431 str. 2 d. 4 p., 3 d.). Taip pat bylą išnagrinėjo iš esmės, panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai jo pasirinkimu gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles, paduodant ieškinį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius A. M. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-902- 299/2013 dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; tęsti 2012-09-20 Šilutės rajono apylinkės teismo įsakymo vykdymą civilinėje byloje L2-1972-635/2012. Nurodo, kad skolininkui J. V. procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vieną iš Šilutės rajono apylinkės teismo procesinių dokumentų buvo priėmęs kreditoriaus sūnus A. M., kuris priimdamas procesinius dokumentus nurodė savo vardą pavardę ir pasirašė, jog dokumentai gauti. Kreditoriaus sūnus nebuvo įtraukas į civilinį procesą, nebuvo suinteresuota šalis bylos baigtimi, todėl toks procesinių dokumentų įteikimo būdas pagal LR CPK 123 str. 3 d. nuostatas turi būti laikomas tinkamu. Skolininko kreipimasis dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas, kadangi jis nepagrįstas. Skolininkas savo pareiškimu dėl civilinio proceso atnaujinimo siekia tik vilkinti procesą, o taip būtų pažeidžiami ne tik kreditorių interesai, bet ir civilinio proceso principai tokie kaip koncentruotumas, šalių lygiateisiškumas, rungimosi, ekonomiškumas ir pan.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditoriaus pareikšto reikalavimo suma yra didelė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatas.
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtina, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino procesą civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. M. pareiškimą skolininkui J. V. dėl 10000 Lt baudos, 11860 Lt paskaičiuotų palūkanų, 3036,37 Lt išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymą ir kreditoriaus A. M. pareiškimą paliko nenagrinėtą. Grąžino kreditoriui A. M. jo sumokėtą 262 Lt žyminį mokestį. Panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skolininko J. V. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kreditorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai, t. y. vadovaujantis CPK 123 str. 3 d.. CPK 438 straipsnyje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai, apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kreditorius teigia, kad pareiškimas, teismo įsakymas buvo įteiktas tinkamai – kreditoriaus sūnui, kadangi kreditoriaus sūnus nebuvo įtrauktas į procesą bei nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nėra ginčo, kad pareiškimas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymas buvo įteiktas ne skolininkui o kreditoriaus sūnui – A. M.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, šiuo atveju, negalima konstatuoti, kad kreditoriaus sūnus yra nesuinteresuotas bylos baigtimi, todėl toks procesinių dokumentų įteikimas negali būti laikomas tinkamu, vadovaujantis CPK 123, 124, 438 straipsniais. Skolininkas nežinojo apie vykusį procesą bei priimtą sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymas buvo priimtas pažeidžiant CPK XXIII skyriaus nuostatas, todėl priimtas teismo įsakymas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atnaujino procesą civilinėje byloje, pagal kreditoriaus A. M. pareiškimą skolininkui J. V. dėl 10000 Lt baudos, 11860 Lt paskaičiuotų palūkanų, 3036,37 Lt išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymą ir kreditoriaus A. M. pareiškimą paliko nenagrinėtą.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikinto Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skolininko J. V. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kadangi panaikinus Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymą, neliko pareikšto kreditoriaus reikalavimo, todėl turi būti panaikintos ir skolininkui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo (skolininko) J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.