- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-191-133-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00400-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Civilinis ieškovas
- R. J.
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Vilma Petrauskienė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-133/2009
2009 m. birželio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, nukentėjusiajam R. J., jo atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas skiriant laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant Z. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2007-04-02 iki 207-04-04, prilyginat vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms. Iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. J. priteista 5000 (penki tūkstančiai) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2007-03-26, apie 16.00 val., pėsčiųjų take prie AB „Snaigė“, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas nukentėjusiajam R. J. ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, dešinę ranką krūtinės ląstos dešinę pusę, jį pargriovė ant žemės, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje dešinio momens srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokų-nosies kairės pusės-kaktos kairės pusės, kairiojo skruosto srityje, abiejuose skruostuose, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimo nosies kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimo, dešinės pusės XII šonkaulio lūžimo, lengvos formos trauminės smegenų ligos sutrikdė sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nuosprendį skundžia nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. ir apeliaciniu skundu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendį pakeisti ir A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p. Skunde nurodė, kad A. S. jį sužalojo tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas apiplėšti bei kerštaudamas dėl darbe kilusio tarpusavio konflikto. Teismas nepilnai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltę, motyvus, tikslus bei padarytos nusikalstamos veikos padarinius, todėl, nukentėjusiojo nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. S. skyrė per švelnią bausmę. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis tapo invalidu ir jam nustatytas 45 % nedarbingumo lygis. Nukentėjusiojo nuomone, jam buvo padarytas ir stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kūno linijinis lūžimas, kuris radiologo nebuvo detaliai aprašytas, todėl nebuvo įvertintas šio sužalojimo padarymo laikas, mechanizmas. Tuo pačiu teismas neišsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes, nenustatė priežastinio ryšio tarp suduotų smūgių ir atsiradusio sužalojimo – stuburo juosmeninės dalies I stuburo slankstelio lūžimo.
Nukentėjusysis taip pat savo skunde nurodė, kad teismas neteisingai išsprendė ir neturtinės žalos priteisimo klausimą, nustatydamas akivaizdžiai per mažą padarytos žalos dydį, kadangi dėl patirtų sužalojimų nedarbingumo netekimo laipsnis didėja.
Nukentėjusiojo nuomone kaltinamojo liudytojai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, tačiau kalti asmenys liko nenubausti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį, jo atstovę, prašiusius nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėją, prokurorą, prašiusius nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nukentėjusysis R. J. skundžia nuosprendį dėl netinkamo A. S. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl per švelnios paskirtos bausmės, sužalojimo konstatavimo, per mažo priteisto civilinio ieškinio bei nenuteistų kaltųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis R. J. apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, veiką prašo kvalifikuoti ne pagal BK 138 str. 1 d., bet pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. Nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis A. S. jį sužalojo dėl savanaudiškų paskatų, su tikslu apiplėšti bei kerštaudamas darbe dėl darbe kilusio tarpusavio konflikto, kadangi nuteistasis jo atžvilgiu veikė tyčia.
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p. numato, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl savanaudiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, iš nukentėjusiojo R. J. ir nuteistojo A. S. paaiškinimų bendrovės direktoriui, kurie yra baudžiamojoje byloje, matyti, kad 2007-03-26 darbo metu tarp jų įvyko įžeidinėjančio pobūdžio žodinis konfliktas, kuris, jau po darbo valandų, peraugo į muštynes. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. S. tyčiniai veiksmai atsirado konflikto įvykusio darbe pasekoje ir jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. A. S. sužalodamas R. J., suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o savanaudiškomis paskatomis laikomas siekimas gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Šiuo atveju, aplinkybės, kad A. S. norėjo ir apiplėšti nukentėjusįjį, nepasitvirtino. Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo paaiškinimo bendrovės direktoriui (T1 b.l. 23), bendradarbiai įvykio dieną klausinėjo R. J. dėl „prirašymo“, A. S. reikalavo parnešti butelį degtinės, tačiau nukentėjusysis „prirašymo“ nedarė, nes neturėjo pinigų. Tad aplinkybė, kad nuteistasis siekė apiplėšti nukentėjusįjį, kuomet jis neturėjo pinigų, nėra įtikinama. Tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, kerštaudamas dėl žodinio konflikto, sužalojo nukentėjusįjį ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kvalifikaciją. Tai, kad nuteistasis neatliko veiksmų, kuriuos būtų galima priskirti apiplėšimui ar savanaudiškoms paskatoms, patvirtino liudytojai E. B., M. B., V. N., o pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus aplinkybių visete, pagrįstai priėjo išvados, kad A. S. nukentėjusįjį sužalojo iš asmeninių paskatų dėl darbe kilusio konflikto ir jo veiksmus vertino pagal atsiradusius padarinius, kaip veiksmus esančius priežastiniame ryšyje su sužalojimu.
Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbingumo lygio 2008-01-28 vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo pakeliui 2007-04-11 aktas Nr. 01, 2008-01-17 medicinos dokumentų išrašas bei siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tai yra pakartotinis vertinimas bei, kad iki jo R. J. buvo nustatytas 55% darbingumas, nurodant buvusias pagrindines diagnozes, tarp kurių įrašyta ir stuburo juosmeninės dalies ir dubens lūžimas. Kitų duomenų, be Nelaimingo atsitikimo pakeliui akto Nr. 01 (2007-04-11), kuriame konstatuota tik galvos smegenų trauma ir nosies kaulų lūžimas, apie pirmąjį darbingumo lygio vertinimą ir jo kriterijus, nėra.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-01-17 medicinos dokumentų išraše bei siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodoma stuburo trauma, o darbingumo lygio vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) tarp pirminių pagrindinių diagnozių įrašyta diagnozė - juosmeninės dalies ir dubens lūžimas. Ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl nukentėjusiojo tvirtinimo, kad konflikto su nuteistuoju metu, jam buvo padaryti sužalojimai juosmeninėje stuburo dalyje, kadangi kartu minimas ir kitas sužalojimas dubens lūžimas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežastinis ryšys tarp suduotų smūgių ir atsiradusio sužalojimo – stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžimo nenustatytas, yra visiškai pagrįsta.
Apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusysis iki šiol jaučia sveikatos sutrikdymo pasekmes yra tikėtinas, tačiau pasibaigus 55 % darbingumo lygio įvertinimo terminui, kuris nukentėjusiajam R. J. pakartotinai buvo nustatytas iki 2009-01-24 ir praėjus beveik pusei metų po jo bei nesant jokių medicininių duomenų, teismui spręsti apie nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimą, nėra jokios galimybės, o tuo pačiu nėra jokio pagrindo svarstyti galimai patiriamą vis didesnę neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, priteisė nukentėjusiajam R. J. 5000 litų dydžio neturtinę žalą, kuri visiškai atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Tai, kad gydymuisi nukentėjusysis skiria dalį savo pajamų, teismui abejonių nekelia, tačiau tai jau turtinės žalos klausimas, o dėl jos nukentėjusysis civilinio ieškinio pirmosios instancijos teismui nepateikė.
Skundo motyvas, kad kalti asmenys (liudytojai) byloje liko nenuteisti, atmestinas, kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamoji byla teismui ir teisiamajam posėdžiui buvo perduota veino kaltinamojo A. S. atžvilgiu, jo vieno atžvilgiu ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką byloje įrodyta išsamiai ištyrus visas aplinkybes, visapusiškai, nešališkai ir išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nuteistojo kaltė įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga. Įrodymai tarpusavyje logiškai, nuosekliai susiję ir patvirtina teismo nustatytas įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo pagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl nuosprendis pagrįstas, jis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas. Baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai kad praeityje neteistas, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Todėl paskirta laisvės apribojimo bausmė, kolegijos nuomone, yra adekvati.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. apeliacinį skundą atmesti.