- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- A5.-987-659/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00496-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.5Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas (ANK 99 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,
institucijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2017 metų vasario ir kovo mėnesiais 2 darbuotojams – pagalbinio darbininko pareigose dirbusiam M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir elektros montuotojo pareigose dirbančiam V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos vykdymo vietoje – statybų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už dirbtą laiką, t. y. 2017 metų sausio-kovo mėnesius, iš viso išmokėjo 848,63 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio. Elektros montuotojui V. Š. už darbą 2017 metų kovo mėnesį buvo išmokėta 369,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio suma, pagalbiniam darbininkui M. M. už darbą 2017 metų sausio-vasario mėnesiais išmokėta bendra 479,63 Eur neapskaityto darbo užmokesčio suma. Tokiu būdu bendrovės vadovas R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teismo posėdžio metu R. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo pripažino ir parodė, kad supranta, jog, būdamas įmonės vadovu, atsako už jos materialinius, finansinius išteklius. Tyčios padaryti nusižengimą neturėjo. Paaiškino, kad įvyko buhalterinė klaida. Sąskaitas suveda buhalterė. Darbuotojai visada pasirašo visus dokumentus. Nežino kodėl išmokėtas darbo užmokestis nebuvo apskaitytas. Buhalterė jam paaiškino, jog inspektorius ją spaudė kuo greičiau valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenis apie darbo užmokestį, o prieš tai ir jis, dėl didelio darbo krūvio, vėlavo buhalterei pateikti tuos duomenis, dėl ko ir buvo traktuota, jog į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos išlaidos. Po patikrinimo visos buhalterinės klaidos buvo ištaisytos – patikrinti bei patikslinti darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio priskaitymo (išmokėjimo) žiniaraščiai, pateikti duomenys Sodrai, sumokėti mokesčiai, deklaruotos išmokėtos sumos. Apie nusižengimą sužinojo iš inspektoriaus. Iki to momento apie esantį nusižengimą nieko nežinojo, kadangi darbuotojai, darbo užmokestį išmokant jiems grynais pinigais, visada pasirašydavo kasos išlaidų orderius, o kodėl jie nebuvo apsakityti, nežino. Mano, kad gal pas buhalterę pasimetė dokumentai ir todėl ji neapskaitė. Nurodė, kad darbuotojams pranešė, jog nuo šiol darbo užmokestis bus mokamas tik bankiniu pavedimu, kad ateityje daugiau nepasikartotų tokių klaidų. Prašo inkriminuojamą veiką iš ANK 99 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į to pačio straipsnio 1 dalį, kadangi klaida įvyko dėl neapsižiūrėjimo, neturit tyčios, pavėlavus laiku pateikti dokumentus.
R. B. atstovas advokatas Dainius Žiedas palaikė pažeidėjo prašymą dėl nusižengimo perkvalifikavimo, tačiau teismui nusprendus pažeidėją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal jam inkriminuojamą straipsnio dalį, prašo skirti pažeidėjui nuobaudą atsižvelgiant į nusižengimo esmę ir pavojingumo laipsnį.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas R. G. teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą, prašo skirti pažeidėjui administracinę nuobaudą – baudą, o jos dydį palieka spręsti teismui. Pažymi, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojams grynais pinigais išmokėtas darbo užmokestis nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl pažeidėjo nusižengimas kvalifikuotas teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Be R. B. prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusižengimą, įrodo ir visų kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, t. y. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-04-27 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-13), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad bendrovės darbuotojas, elektros montuotojas, V. Š., pateikęs raštišką paaiškinimą apie jam bendrovėje faktiškai mokamą darbo užmokestį, nurodė, kad dirba pilnu etatu, darbo užmokestis mokamas bankiniu pavedimu bei grynais pinigais. Darbo užmokestį grynais pinigais, statybos objekte – (duomenys neskelbtini), išmoka bendrovės vadovas R. B.. Su pastaruoju yra sutaręs, kad jo darbo užmokestis priklausys nuo jo darbo rezultatų. Už gautą darbo užmokestį grynais pinigais ne visada pasirašo dokumentuose (b. l. 14-15, 18). M. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad dirbo pilnu etatu. Darbo užmokestis buvo mokamas tiek bankiniu pavedimu, tiek grynais pinigais. Darbo užmokestį grynais pinigais, statybos objekte – (duomenys neskelbtini), išmokėjo bendrovės vadovas R. B.. Gavęs darbo užmokestį pasirašė tik darbo sutartyje, nes išėjo iš darbo (b. l. 17). R. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad bendrovėje darbo užmokestis mokamas bankiniu pavedimu ir grynais pinigais. Darbo užmokestis išmokamas statybos objektuose, kuriuose tuo metu dirbama. Darbuotojams M. M. ir V. Š. per klaidą išmokėjo į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį („vokelį“) (b. l. 16). M. M. ir V. Š. darbo sutartys, kuriuose nurodyta, kad minėti darbuotojai priimti į darbą dirbti pilnu etatu už Lietuvos Respublikos nustatytą minimalų darbo užmokestį, kuris mokamas vieną kartą per mėnesį (b. l. 21-22, 23-24), bei kita bylos medžiaga.
ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Visais anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad R. B., būdamas bendrovės direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovės darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų apskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, susitarė, sudarė sąlygas ir leido dviems darbuotojams – pagalbinio darbininko pareigose dirbusiam M. M. ir elektros montuotojo pareigose dirbančiam V. Š., gauti neapskaitytą darbo užmokestį, tyčia neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus.
R. B. teiginys, kad jo veiksmuose dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nėra tyčios, kuri yra privaloma kaltės forma, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Bendrovėje dirbusio M. M. ir dirbančio V. Š. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad bendrovės direktorius R. B. tiesiogiai spręsdavo su darbo apmokėjimu susijusius klausimus, darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas buvo vykdomas su jo žinia, kas patvirtina jo tyčinius veiksmus. Be to, jis, kaip vadovas, privalėjo užtikrinti, kad neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis nebūtų mokamas, tačiau to nepadarė. Tai, kad R. B. po bendrovės patikrinimo ištaisė patikrinimo pažymoje nurodytas klaidas, neatleidžia jo, kaip bendrovės vadovo, nuo pareigos užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą jo vadovaujamojoje įmonėje. Aukščiau minėtų bendrovės darbuotojų raštiški paaiškinimai ir patikrinimo metu pateikti bendrovės darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio priskaičiavimo (išmokėjimo) žiniaraščiai, bankiniai išrašai, įsakymai dėl lauko priedų skyrimo, įsakymai dėl priedų prie atlyginimo paskyrimo patvirtina, kad bendrovėje taip buvo vykdomas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, nefiksuojant šių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, ką patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma.
Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, sudarė sąlygas ir leido 2017 metų vasario ir kovo mėnesiais pagalbiniam darbininkui ir elektros montuotojui, bendrovės veiklos vykdymo vietoje – statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už dirbtą laiką, t. y. 2017 metų sausio-kovo mėnesius, gauti neapskaitytą darbo užmokestį, kuris tyčia nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jam skirtina administracinė nuobauda.
Duomenų apie R. B. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad R. B. nuo pat nusižengimo padarymo momento neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, bendrovėje kitų nusižengimų nenustatyta, po patikrinimo visos buhalterinės klaidos ištaisytos, išmokėtos sumos apskaitytos, deklaruotos, žala valstybei nepadaryta, taip pat į tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau baustas, tačiau administracinėn atsakomybėn už tokios rūšies nusižengimą traukiamas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas R. B. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. B., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 17067702427, įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.