- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- I-4079-342/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00209-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
2019 m. gegužės 23 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2018-12-21 aktus Nr. (31.1)-RS2-1100 ir 2019-02-11 Nr. (31.1)-RS2-92 aktus (toliau – ir ginčijami sprendimai).
Pareiškėja nurodo, kad Administracija jai yra suteikusi socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog atsakovė išaiškino, kad esamoje materialinėje padėtyje pareiškėja bus atleista nuo socialinio būsto nuomos mokesčio. Pažymi, kad už 2018 metus buvo atleista nuo socialinio būsto nuomos mokesčio. Nurodo, kad 2018-12-17 atsakovei pateikė prašymą dėl atleidimo nuo socialinio būsto nuomos mokesčio už 2019 metus, tačiau atsakovė 2018-12-21 Nr. (31.1)-RS2-1100 raštu informavo, kad pateikti duomenys apie gautas realias pajamas yra netinkami ir nurodė pateikti naują gyventojo turto deklaraciją, patvirtintą Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI). Pažymi, kad 2019-01-07 atsakovei pateikė 2018-01-04 patvirtintą metinę gyventojo turto deklaraciją už 2018 metus, o atsakovė 2019-01-18 Nr. (26.5)-BŪS6-51 raštu dėl pateiktos metinės gyventojo turto deklaracijos informavo, kad reikalinga tikslinti duomenis apie pajamas. Nurodo, kad 2019-02-07 atsakovei pateikė patikslintą 2019-02-01 metinę gyventojo turto deklaraciją už 2018 metus, kurioje patvirtinti tie patys duomenys. Pažymi, kad realiai gauta pensija, VSDFV Klaipėdos skyriaus išduotoje pažymoje pateikti duomenys apie gaunamą pensiją bei Klaipėdos apskrities VMI patvirtintoje gyventojo turto deklaracijoje patvirtinti duomenys apie gautą pensiją, sutampa. Teigia, kad jokiu turtu nedisponuoja. Nurodo, kad 2019-02-18 iš atsakovės gavo 2019-02-11 Nr. (31.1)-RS2-92 aktą, kuriuo atsisakyta tenkinti 2018-12-17 prašymą dėl atleidimo nuo socialinio būsto nuomos mokesčio už 2019 metus. Akcentuoja, kad 2000 metais iš pareiškėjos buvo neteisėtai nusavintas visas turtas, 14 metų buvo nepagrįstai persekiojama baudžiamuoju persekiojimu, todėl prarado sveikatą, gydytojai įspėjo, kad nepatartina vesti bylas ar dalyvauti teisminiuose procesuose. Akcentuoja, kad neturi kompetencijos vesti teisminius procesus; 2019-02-19 pateikė prašymą VGTPT Klaipėdos skyriui dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos, kuris buvo netenkintas. Akcentuoja, kad sumokėti už 2019 m. sausio mėnesį 66,70 Eur nuomos mokestį neišgali.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja 2018-12-17 pateikė prašymą (toliau – ir prašymas) atleisti nuo socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio už 2019 metus; prie prašymo pareiškėja pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – ir Turto deklaracija) už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, užpildytą 2018-12-14. Pažymi, kad 2018-12-21 raštu Nr. (31.1.)-RS2-1100 pareiškėjai išaiškino, kad pateikta deklaracija nėra tinkama. Nurodo, kad 2019-01-07 pareiškėja pakartotinai kreipėsi su pranešimu, kad pakartotinai būtų išnagrinėtas jos Prašymas bei pateikė 2019-01-04 pildytą ir tą pačią dieną VMI Klaipėdos poskyryje priimtą Turto deklaraciją už kalendorinius 2018 metus. Pažymi, kad 2019-01-18 raštu Nr. (26.5.)-BŪS6-51 nurodžius patikslinti Turto deklaracijos duomenis, pareiškėja Turto deklaracijos nepatikslino, o pateikė tą pačią, 2019-01-04 pildytą, to paties turinio, kaip ankstesnė, Turto deklaraciją. Akcentuoja, kad išnagrinėjus Prašymą ir pateiktą Turto deklaraciją 2019-02-11 priėmė sprendimą Nr. (31.1.)-RS2-92, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos Prašymą, nesant tam teisinio pagrindo.
Teigia, kad pareiškėjos Turto deklaracijos už 2018 metus priedo FR0001P eilutėje P4 yra nurodyta, kad jos gauta pajamų suma (pajamų rūšies kodas 48), neatskaičius mokesčių sudarė 2502 Eur pajamų; eilutėje P5 apie sumokėtą pajamų mokesčio sumą įrašų nėra. Tačiau eilutėje P6 apie gautų pajamų sumą, atėmus mokesčius, nurodyta vos ne dvigubai mažesnė suma - 1293 Eur. Daro išvadą, kad jos 2018 metų Turto deklaracija yra neteisinga. Pajamų kodų sąraše 48 pajamų kodu nurodomos Pensijos, pensijų anuitetai, rentos, kurios pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 17 punktą gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Paaiškina, kad vertinant pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo socialinio būsto nuomos mokesčio mokėjimo pagrįstumą, būtina vadovautis Turto deklaracijoje nurodyta jai priskaičiuotos senatvės pensijos dydžiu, o ne suma, kuri buvo jai išmokėta atskaičius išlaidas, kurias galimai sudarė jos kreditoriniai įsipareigojimai ar kito pobūdžio išskaitymai, kurie nėra mokesčiai.
Teigia, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau - ir Sodra) duomenų bazėje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjai priskaičiuojamos pensijos suma yra dvigubai didesnė nei nurodoma Turto deklaracijoje. Mano, kad Klaipėdos apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento II skyriaus vedėjos raštas Nr. (27.4E)MPD2-1431, patvirtina, kad pareiškėja pageidaudama gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti 2017-02-15 ir 2018-01-11 mokesčių administratoriui pateikė neteisingai užpildytas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas forma FR0001 už laikotarpius nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 bei 2017-01-01 iki 2017-12-31, jose nurodydama neteisingas pensijos išmokas. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 str. 2 d., 11 str., 22 str. 2 p., 7 str. 4 d., 9 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (minėta - toliau - ir atsakovė, Administracija) 2018-12-21 sprendimo „Dėl prašymo atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo už 2019 metus” ir 2019-02-11 sprendimo „Dėl pateiktos metinės gyventojo turto deklaracijos” (minėta, toliau – ir ginčijami sprendimai) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamais sprendimais iš esmės atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo socialinio būsto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio mokėjimo už 2019 metus.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo butas), kuriame gyvena pareiškėja, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Ginčo butas yra įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. 2017-09-05 Socialinio būsto nuomos sutartis patvirtina, kad ginčo butas yra išnuomotas pareiškėjai. Dėl nurodytų priežasčių šalių ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su socialiniu būstu ir tokio būsto nuoma.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – ir Įstatymas; šio įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 VRP dydžio.
Iš anksčiau nurodytos nuostatos darytina išvada, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs aiškų kriterijų, kada savivaldybės taryba turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo jo - asmens (visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (vienam šeimos nariui) per mėnesį turi neviršyti 1 VRP dydžio, kuris nuo 2018-01-01 yra 122 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-20 nutarimas Nr. 756). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad asmenų (šeimos) norinčių, kad jie būtų atleisti nuo socialinio būsto nuomos mokesčio, deklaruotos pajamos už kalendorinius metus neturi kelti abejonių – privalo būti deklaruotos teisingai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja atsakovei pateikė 2018-12-17 prašymą (b. l. 31), kuriuo prašė atleisti nuo socialinio būsto nuomos mokesčio. Kartu su prašymu pateikta 2018-12-14 metinė pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 32 – 34). Pagal minėtą 2018-12-14 metinę pajamų ir turto deklaraciją pareiškėjos 2018 metų gautos pajamos – 1292,53 Eur; pajamų rūšis – pensija. Atsakovė, įvertinusi minėtą pareiškėjos prašymą, ginčijamu 2018-12-21 sprendimu nurodė, kad pareiškėjos pateikta deklaracija nėra tinkama 2018 metų gautoms pajamoms vertinti, ir prašymo pagrįstumas bus vertintas po to, kai pareiškėja pateiks Valstybinei mokesčių inspekcijai Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją - Forma FR0001 (toliau – ir Deklaracija). Nustatyta, kad pareiškėja 2019-02-01 raštu (b. l. 22) pateikė atsakovei Deklaraciją už 2018 metus.
Pareiškėjos 2019-01-04 Deklaracijos už atskaitinius 2018 metus (b. l. 3 – 4, 23 – 25, 40- 42) FR0001P formoje nurodyta, kad pareiškėjos gauta pajamų suma neatėmus mokesčių (Deklaracijos laukelis P4) – 2502 Eur, o gauta pajamų suma, atėmus mokesčius (Deklaracijos laukelis P6) – 1293 Eur. Deklaracijoje nurodytas pajamų rūšies kodas – 48.
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-02-09 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 priede nurodyta, kad kodo 48 pajamų rūšies pavadinimas – pensijos ir gyvybės draudimo pajamos – „Pensijos, pensijų anuitetai, rentos”.
Pagal aptariamų Taisyklių 109 punktą FR0001P priedo P4 laukelyje turi būti nurodoma apskaičiuota pajamų suma eurais, neatėmus sumokėto (išskaičiuoto) pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio; P4 laukelyje turi būti įrašomas 0, kai gyventojas ar jo šeimos narys, privalantis užpildyti šį priedą, per deklaracijoje nurodytus ataskaitinius metus (ataskaitinį laikotarpį) negavo jokių pajamų. Taisyklių 111 punkte nurodyta, jog FR0001P priedo P6 laukelyje turi būti nurodoma faktiškai gauta pajamų suma, atėmus išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį, socialinio draudimo įmoką, privalomąją sveikatos draudimo įmoką, taip pat kitus mokesčius (jeigu jie buvo sumokėti). Šis laukelis turi būti užpildomas tik tais atvejais, kai pajamas deklaruoja gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą arba paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus: dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai, taip pat mažinant vieneto įstatinį kapitalą gaunamas lėšas (jų dalį) ir (arba) turtą (jo dalį), tenkančius įstatinio kapitalo, sudaryto iš vieneto dalyvių įnašų, sumažinimo daliai; nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą; gyventojo (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų grupės pelną ar jo dalį; gyventojo (gyventojui) apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas; sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla; gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus gyventojo gautos individualios naudos; tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais; tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų yra neapmokestinamos pajamos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, sprendžia, kad pensija yra priskiriama prie asmens gaunamų pajamų, kurios yra neapmokestinamos.
Pažymėtina tai, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (išsamusis išrašas) patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 per mėnesį gavo 208,47 Eur; draudėjas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Atlikus paskaičiavimus matyti, kad pareiškėja už 2018 m. gavo 2501,64 Eur (208,47 * 12) dydžio sumą. Minėta suma iš esmės sutampa su Deklaracijoje už 2018 metus nurodyta pareiškėjos gauta pajamų (pensijos) suma neatėmus mokesčių (2502 Eur), ir ši suma viršija Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą pajamų dydį per mėnesį (122 Eur). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2018 metais gavo pensiją, kurios dydis per 2018 metų laikotarpį buvo - 2502 Eur. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 17 dalimi pensija yra neapmokestinama, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėja Deklaracijoje už 2018 metus nurodo, jog jos 2018 metais gauta pajamų suma, atėmus mokesčius, yra 1293 Eur. Be kita ko, pareiškėja skunde neteikia paaiškinimų, aplinkybių ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos Deklaracijoje už 2018 metus pateikti duomenys (gauta pajamų suma, atėmus mokesčius) yra teisinga.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos medžiagoje esantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-03-04 raštas „Dėl informacijos pateikimo” (b. l. 38), patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija informavo atsakovę apie tai, kad pareiškėja 2017-02-15 ir 2018-01-11 pateikė neteisingai užpildytas Deklaracijas už 2016 ir 2017 metų laikotarpius. Nurodytame rašte pažymėta, kad pareiškėja neteisingai nurodė gautą senatvės pensijos išmoką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).
Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčijamuose sprendimuose atsisakymas atleisti pareiškėją nuo socialinio būsto nuomos mokesčio yra aiškiai motyvuotas ir argumentuotas. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjos pateikta Deklaracija už 2018 metus kelia abejonių – nėra tiksli, todėl pareiškėja negalėjo būti atleista nuo socialinio būsto nuomos mokesčio. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti nurodytus sprendimus nėra pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.