- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1776-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13287-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. B. ir atsakovės A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovės kaltės, šalių nepilnametės dukters G. B., gim. 2006 m. rugpjūčio 19 d., gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove A. B., priteisti iš ieškovo dukros naudai išlaikymą po 175,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji sulauks pilnametystės, paskiriant atsakovę iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, palikti šalims santuokoje turėtas pavardes bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė 2016 m. gegužės 12 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. po 500,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iki teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į vieną iš atsakovės nurodytų sąskaitų banke. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas akivaizdžiai vengia teikti dukrai reikiamą 500,00 EUR per mėnesį išlaikymą, laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-04-30 atsakovas faktiškai skyrė dukrai išlaikymą tik po 200,00 EUR per mėnesį, tačiau jos poreikiai yra didesni, juolab, kad pateikęs teismui ieškinį atsakovei bei dukrai sukėlė neigiamus moralinius išgyvenimus ir finansinius nepatogumus, t.y. atsakovė su dukra persikėlė gyventi į kitą butą, kuris yra gerokai nutolęs nuo vaiko mokyklos, atsakovei teko didžioji vaiko išlaikymo našta. Taigi siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš ieškovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., gim. 2006 m. rugpjūčio 19 d., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Teismas nutartyje konstatavo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui tik preliminariai vertino vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje, nutarties priėmimo metu galioja prezumpcija, jog vaiko minimalių, socialiai priimtinų vaiko poreikių tenkinimui užtenka 350,00 EUR per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), tačiau teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo klausimą neturi duomenų apie tėvo galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, nes šios aplinkybės vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis, gaunamos pajamos ir galimybė teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą sprendė, jog nagrinėjamoje byloje laikinoji apsaugos priemonė turi būti pritaikyta, kadangi būtina užtikrinti nepilnametės šalių dukters poreikius iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas. Ieškovės prašomą laikino išlaikymo dydį – 500,00 EUR vaikui, atsižvelgiant į šalių ginčo pobūdį, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikė neproporcingu, todėl teismas, preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenis apie šalių gaunamą darbo užmokestį, taip pat atsižvelgdamas į vaiko amžių bei jo amžių atitinkančius poreikius bei įvertinęs atsakovės prašyme dėstomas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-04-30 ieškovas geranoriškai teikė 200,00 EUR dydžio išlaikymą dukrai, darė išvadą, kad ieškovas yra pajėgus teikti 250,00 EUR dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis užtikrins normalių ir būtinų vaiko poreikių patenkinimą kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys ieškovo turtinių teisių.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apelianto nuomone, byloje nebuvo būtinybės taikyti laikiną išlaikymą, nes jis savanoriškai vaikui teikia išlaikymą po 200 Eur/mėn. Kadangi teikia vaikui išlaikymą, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, nenukentės vaiko interesai. Mano, kad teismas priteisdamas laikiną išlaikymą turėjo atsižvelgti į realius dukros poreikius arba priteisti laikiną minimalų išlaikymo dydį. Dukra neturi jokių sveikatos sutrikimų, specialių poreikių, dėl ko jai turėjo būtų priteistas net 75 eurais didesnis negu teismų praktikoje rekomenduojamas išlaikymo dydis. Dėl nurodyto, teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu, tvirtina, kad egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jo savanoriškai teikiamas 200 Eur mėnesiui išlaikymas yra per mažas, pažeidžia atsakovės ir dukros interesus. Pažymėjo, jog dukros poreikiams reikalinga per mėnesį 700 Eur suma, kurią atsakovė pagrindė rašytiniais įrodymais – dukros poreikių lentele, čekiais, pažymomis ir kitais dokumentais, pagrindžiančiais realius dukros poreikius. Tai, jog ieškovas geranoriškai teikė dukrai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį savaime nepagrindžia fakto, kad priteistas 250 Eur išlaikymas yra per didelis, įvertinus jo gaunamą 3000 Eur darbo užmokestį. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika esą minimalių socialiai priimtinų vaiko poreikių tenkinimui užtenka 350 Eur/mėn., nes tiek ieškovo, tiek teismo pozicija dėl minimalios sumos iš esmės yra ydinga, nes kiekvienas vaikas yra įpratęs augti skirtingomis sąlygomis, todėl nagrinėdamas bylas teismas privalo būti aktyvus, turi įvertinti individualius vaiko poreikius. Šias aplinkybes atsakovė leistinais įrodymais pagrindė. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į faktinius vaiko poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo pakeisti teismo priimtą nutartį ir įpareigoti ieškovą teiski dukrai 500 Eur/mėn. laikiną išlaikymą, kiekvienais metais indeksuojamą vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant į atsakovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Apeliantės nuomone, šiuo atveju byloje teismas turėjo vadovautis ne prezumpcija dėl minimalių, socialiai priimtinų vaikų poreikių tenkinimui reikalinga suma 350 Eur /mėn., o įvertinti faktinę situaciją pagal pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dukros poreikiams faktiškai reikalinga 700 Eur mėn. suma. Pažymėjo, kad vedant bendrą ūkį dukros poreikiams tokia suma buvo skiriama jos kasdienių poreikių, mokyklinių reikmių, papildomam ugdymui patenkinti. Teismui priteisus mažesnį laikiną išlaikymą bus pablogintos dukros gyvenimo sąlygos, prie kurių ji buvo pripratusi, bus ribojama jos užklasinė veikla ir pramogos. Pažymėjo, kad pagal dukros poreikių lentelę jai vidutiniškai buvo skiriama 722,50 Eur mėnesiui, o 2016-04 dukros poreikiams patenkinti atsakovė išleido vidutiniškai 1199,34 Eur, ką patvirtina jos surinkti čekiai. Teismas neturėjo aklai vertinti prezumpcijos, o įvertinti pateiktus įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius. Tokia teismo nutartis akivaizdžiai pažeidžia atsakovės interesus, nukrypsta nuo lygių tėvų pareigų vaikams principo, uždirbdama per pus mažiau atsakovė turi dukros išlaikymui skirti po 450 Eur/mėn., tokiu būdu pažeistas CK 3.192 str. 2 d. Atsakovas uždirba 3000 Eur atlyginimą, teismas galėjo gauti informaciją apie atsakovo darbo užmokestį (CPK 376 str. 1 d.).
Ieškovas nesutiko su pateiktu atskiruoju skundu, palaikė savo pateiktą atskirąjį skundą. Nurodė, jog nesutinka su skundo argumentu, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 700 Eur suma, niekuomet kartu gyvendami tokios sumos jie nėra skyrę. Tokia suma neatitinka realiųjų dukros poreikių, akivaizdžiai per didelė. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos priteisdamas 250 Eur laikiną išlaikymą, nepagrįstai vertino, kad jis būtinas esminiams nepilnamečio vaiko poreikiams. Atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl gaunamų pajamų, prisidėjimo prie vaiko išlaikymo, teiktino išlaikymo dydžio bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė tokio didelio – 500 Eur siekiančio vaiko išlaikymo poreikių reikalingumo, nes dukra neturi jokių specialių poreikių, sveikatos sutrikimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio šalių nepilnametei dukrai, kuris teismo buvo nustatytas 250 Eur/mėn.. Apelianto ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jis gera valia teikia dukrai laikiną išlaikymą – 200 Eur/mėn., bei priteistas išlaikymas neatitinka formuojamos teismų praktikos. Apeliantės atsakovės tvirtinimu, teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka jos įrodytų dukros poreikių, kurie sudaro 700 Eur mėn., bei pažeidžia CK 3.192 str. 2 d. numatytą proporcingo tėvų išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui principą.
Apeliacinės instancijos teismas šių apeliantų argumentų nepripažįsta pagrįstais.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Taigi tais atvejais, kuomet tėvai bendro šeimyninio gyvenimo nebegyvena, tėvas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Ieškovo tvirtinimu, jis vykdo pareigą teikti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui bei pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neįtakojančius pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Ta aplinkybė, jog ieškovas geruoju teikė išlaikymą nepilnametei dukrai laikotarpiu 2016-03 – 2016-04 mėn. ir esant atsakovė pozicijai, kad toks išlaikymas neatitinka dukros poreikių, rodo, jog išlaikymo teikimas priklauso nuo ieškovo noro ir valios, jis yra žemesnis teismo nustatytas laikinas išlaikymo dydis. Šiuo atveju, šalių nepilnamečio vaiko interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jo būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą yra aukštesnė vertybė nei ieškovo siekis, kad jam nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą, užtikrinantį tik normalius ir būtinus vaiko poreikius, ir priešingai nei teigia ieškovas, nepažeidė jo teisių teisių ir teisėtų interesų bei neatleido atsakovės nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Apeliantė atsakovė nesutinka su teismo nustatytu laikinu išlaikymo dydžiu – 250 Eur/mėn., teigdama, kad dukros poreikiai sudaro vid. 700 Eur/mėn., ieškovas atskiruoju skundu neigia šias aplinkybes.
Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, nes šalių pozicija šiuo klausimu yra skirtinga. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai buvo šalims gyvent kartu, kokie jie yra teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys (prašymas) yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįstai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas, preliminariai įvertindamas ieškovo pajamas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, amžių atitinkančius poreikius bei atsakovės nurodytas aplinkybes, nustatė iš ieškovo priteistiną 250 Eur/mėn. laikiną išlaikymą. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie vaiko būtinus specialius poreikius.
Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirai dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.