Kauno apygardos teismo nutartis

2010-04-08 · Civilinė byla Nr. 2S-734-173/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-08
Bylos Nr.
2S-734-173/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič
Pareiškėjas
R.
Suinteresuotas asmuo
J. A. S., T. S.
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-734-173/2010
Pirmosios instancijos teisėja E.Kriaučiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija: 34.3; 122.4; 128.12; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. S. skundą dėl notarės Astos Panaviėnės veiksmų, suinteresuoti asmenys J. A. S., T. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. S. prašė panaikinti 2009 m. rugsėjo 4 d. notarės A.Panavienės nutarimą Nr. 1 dėl atsisakymo registruoti ketvirtos eilės įpėdinio, sesers A. S., mirusios 2008 m. rugpjūčio 21 d., palikimo priėmimo faktą pagal 2009 m. rugpjūčio 21 d. paštu atsiųstą pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, jog ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.). Antros eilės įpėdinis J.A.S. palikimo nepriėmė. Kadangi pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis, jo paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, jeigu palikimo nepriima ar atsisako priimti pirmos, antros, trečios eilės įpėdiniai, todėl pirmos eilės įpėdiniai palikimą turi priimti per 3 mėnesius nuo palikimo priėmimo dienos, antros eilės – laikotarpyje nuo 3 iki 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, trečios – eilės įpėdiniai – laikotarpyje nuo 6 iki 9 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, ketvirtos eilės – laikotarpyje nuo 9 iki 12 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjo manymu, teisė į palikimą jam atsirado tik suėjus įstatyme numatytam laikotarpiui palikimą priimti pirmesnės eilės įpėdiniams. Dėl to, skundžiamas nutarimas, kuriame nurodyta, jog ketvirtos eilės įpėdinis turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo per laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, yra neteisėtas, nes notarui negali būti žinoma apie galimus pirmesnės eilės įpėdinius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, jog 2008 m. rugpjūčio 21 d. mirė A. S. (b.l. 9). Velionė buvo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens T. S. sesuo bei suinteresuoto asmens J.A. S. dukra (b.l. 8, 20). Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarę A.Panavienę, nurodydamas, kad priima savo velionės sesers A. S., mirusios 2008-08-21, palikimą (b.l.7). 2009 m. rugsėjo 4 d. notarė A.Panavienė priėmė nutarimą Nr.1 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – registruoti ketvirtos eilės įpėdinio R. S. palikimo priėmimo faktą pagal paštu atsiųstą pareiškimą, motyvuodama tuo, kad yra praleistas terminas palikimui priimti (b.l. 8). Skundą atmetė, nes laikė, jog nesant pirmos ir trečios eilės įpėdinių, palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius, kai antros eilės įpėdinis J.A. S. nepriėmė velionės A. S. palikimo (CK 5.50 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, jog CK 5.50 str. 4 d. numatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimo atsiradimo dienos. CK 5.11 str. 2 d. numato, jog trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Dėl to, apeliantui paveldėjimo teisė atsirado tik po 9 mėnesių, t.y., nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. Pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo anksčiau nei atsiranda paveldėjimo teisė, CK nenumato.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniai pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Taigi, būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Tik įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1 ir 2 d.). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t.y., paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 str. 4 d.). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja per specialų palikimo priėmimo terminą – per tris mėnesius nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 4 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant pirmos ir trečios eilės įpėdinių, pareiškėjo (ketvirtos eilės įpėdinio) paveldėjimo teisė atsirado ir turėjo būti įgyvendinta per tris mėnesius, t.y., 2008 m. lapkričio 21 d., kai antros eilės įpėdinis nepriėmė palikimo. Pažymėtina, jog pastarasis juridinis faktas šioje byloje nebuvo sprendžiamas (t.y., nebuvo patvirtinta ar paneigta, jog antros eilės įpėdinis J.A.S. nepriėmė velionės A. S. palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti), tačiau skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui tai reikšmės neturi. Apelianto argumentai, jog, nesant pirmos ir trečios eilės įpėdinių, paveldėjimo teisė ketvirtos eilės įpėdiniui atsiranda tik po 9 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str.), yra nesuderinami su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, nes tokiu atveju būtų be pagrindo varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių. Kadangi pareiškėjas įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti praleido, į notarę kreipėsi tik praėjus beveik vieneriems metams nuo palikėjos mirties, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Galina BlaževičGintautas Koriaginas