- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- I2-1284-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03811-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (SK-276,2020)SPR-473 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Tarnybai skundą dėl visuomenės informavimo priemonių neteisėtai paskleistos asmens duomenų tvarkymo informacijos. Atsakovė Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes yra suėję ne įstatyme, bet teismų praktikoje nurodyti terminai nuobaudoms skirti. Pareiškėjo teigimu, atsakovė klaidingai aiškina trunkamuosius pažeidimus ir turėjo priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pareiškėjui apie jį patį nepriimtina informacija viešai prieinama jau labai ilgą laiką.
Atsiliepimas
Atsakovė Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnyba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad skundžiama informacija interneto tinklapiuose buvo paskelbta prieš septynerius metus iki pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą. Pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir VIĮ) nėra įtvirtinti terminai žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši situacija laikoma teisės spraga, kuri sprendžiama pritaikius įstatymo analogiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad už VIĮ pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos, nes poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Kaip nurodyta teismų praktikoje, Tarnyba negali pripažinti pažeidimo neskirdama įstatyme numatytos sankcijos dėl suėjusios senaties, nes tai prieštarauja viešojo administravimo principams. Tarnybos funkcijos numatytos VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sprendimo rūšių, kurias Žurnalistų etikos inspektorius priima atlikdamas minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas. VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad esant praleistam terminui priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, žurnalistų etikos inspektorius galėtų konstatuoti pažeidimą, tačiau neskirti poveikio priemonių. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimo padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip dveji metai. Taigi, atsakovė negalėjo taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ ir ADTAĮ, o skundo nagrinėjimas ir galimas pažeidimo konstatavimas be poveikio priemonių prieštarautų viešojo administravimo principams, todėl būtų neteistas.
Pažymi, kad pareiškėjo skundas buvo įvertintas laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (SK-276.,2020)SPR-473 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnybą, prašydamas atlikti tyrimą ir imtis įstatymuose numatytų priemonių keturių socialinių tinklų Alfa.LT, Dienos naujienos.lt, Vakarų ekspresas ir Lietuvos rytas atžvilgiu, kurie, pareiškėjo teigimu, su klaidomis aprašė apie pareiškėjui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl vagystės prekybos centre. Pareiškėjas pats nors ir kreipėsi į minėtus socialinius tinklus, tačiau jam pačiam susitarti nepavyko.
Žurnalistų etikos kontrolieriaus tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą priėmė 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (SK-276.,2020)SPR-473, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Sprendimą motyvavo tuo, kad nors VIĮ nėra įtvirtintų terminų Žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, poveikio priemonės už VIĮ pažeidimus negali būti taikomos jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip du metai. Ginčijama pareiškėjui aktuali informacija paskelbta dar 2013 metais, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių ir taikyti prašomas poveikio priemonės skunde nurodytiems subjektams. Minėtais pagrindais atsakovė Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamo ginčo esmė – ar Tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą suėjus senaties terminui.
Pagal VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija), Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta atsakovo funkcija vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų.
Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartis Nr. A-662-996/2014, kurioje teismas iš esmės sprendė analogišką klausimą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus teisės skirti įspėjimą bei įpareigoti paneigti informaciją, įstatyme esant nesureguliuotam naikinamajam poveikio priemonės skyrimo terminui (senaties terminui). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu, jog išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas Žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Visuomenės informavimo įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šio teisinio instituto neįtvirtinus Visuomenės informavimo įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais senaties terminais skiriant poveikio priemones, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip du metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
Iš aptartų išaiškinimų matyti, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip du metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui aktuali informaciją apie jį socialiniuose tinklapiuose buvo paskelbta prieš septynerius metus nuo pareiškėjo kreipimosi į atsakovą su 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundu.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A-662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis ir kitose vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr. pvz. 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-756/2014; 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015; 2016 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2169-662/2016, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie teisiškai pagrįsti pagrindai nukrypti nuo ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles. Tokių pagrindų nenurodė ir pareiškėjas.
Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog nėra tikslinga nagrinėti pareiškėjo skundą ir spręsti dėl poveikio priemonių, nustatytų VIĮ, taikymo, nes suėjęs dvejų metų senaties terminas, o pareiškėjo skundo analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams ir būtų neteisėtas. Tarnyba skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, Sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.