Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikęs asmens darbingumo lygio vertinimą, 2015 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius, remiantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos parengtais ir Tarnybos pateiktais dokumentais, L. T. nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl „ligos arba būklės“. Nesutikdamas su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo. 2015 m. lapkričio 26 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo bylos dokumentus, remdamasis papildomai gautais dokumentais priėmė naują sprendimą – nustatė 65 proc. darbingumo lygį. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. kovo 3 d. nusprendė, kad L. T. darbingumo lygis Tarnyboje įvertintas teisingai, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6582-643/2016 (toliau – teismo sprendimas) konstatavo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus papildomai gautuose medicininiuose dokumentuose apie L. T. sveikatos būklę, įrašyta papildoma diagnozė pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – TLK-10 AM) kodą G83.1 (kojos monoplegija), tačiau nepateiktos išvados, ar minėta diagnozė gali lemti kitokį nei pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis. Minėtoje byloje teismas įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti 2015 m. rugpjūčio 11 d. L. T. prašymą ir peržiūrėti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus priimtą sprendimą bei pakartotinai įvertinti darbingumo lygį. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimą, atliko L. T. pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir priėmė 2017 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. SS-150, kuriuo įvertino stuburo patologijos išraišką – kairės pėdos parezę ir nusprendė nuo 2017 m. sausio 5 d. nustatyti pareiškėjui 65 proc. darbingumo lygį. Nesutikdamas su priimtu Tarnybos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. spalio 19 d. nusprendė, kad pareiškėjo darbingumo lygis Tarnyboje įvertintas teisingai, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. SS-150 „Dėl L. T. darbingumo lygio“ ir Komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. S-184 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė netinkamai įvykdė teismo sprendimą, t. y. neatliko pareiškėjo sveikatos būklės tyrimo vertinimo iš naujo ir pareiškėjo pakartotinio darbingumo lygio įvertinimo, tokiu būdu priėmė objektyviais duomenimis (faktais) nepagrįstą sprendimą, t. y. pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nagrinėdamas ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo teismas sprendžia tik teisės klausimus ir jam nesuteikta kompetencija spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymas nustato, jog darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį, turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti (2 priedas). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialinius kriterijus). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas). Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui darančias įtaką ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Vadovaujantis Tvarkos aprašu, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ar jų nepakanka, Tarnyba turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo. Taigi iš darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėju, kad atsakovė neatliko pareiškėjo sveikatos būklės tyrimo vertinimo iš naujo ir nenustatė pareiškėjo pakartotinio darbingumo lygio įvertinimo. Visų pirma, paminėtina, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Nustatyta, kad Tarnyba pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą atliko dėl 2015 m. rugpjūčio 10 d. siuntime į Tarnybą Nr. 10627 nurodytų diagnozių pagal TLK-10 AM kodus: G55.1 nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais (M50, M51+); M48.06 stuburo stenozė, juosmens sritis; M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (G55.1*). Šios diagnozės buvo įrašytos ir teismo panaikintame sprendime. Tarnyba, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo asmens byloje esančius tyrimų duomenis, į skundžiamą Tarnybos sprendimą įrašė nauja diagnozė G83.1 kojos monoplegija, kairės pėdos parezė, kuri įvesta, vykdant teismo sprendimą, iš papildomų 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. spalio 23 d. neurologo konsultacijų. Taigi Tarnyba, vykdydama teismo sprendimą, bazinį darbingumo lygį vertino dėl diagnozių pagal minėtus TLK-10 AM kodus: G55.1, M51.1, M48.06, G83.1 ir taikė Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76.2.2 punktą, kuris taikomas nustačius dviejų ir daugiau sąnarių artrozes (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių), II funkcinio nepakankamumo klasę (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir II rentgenologinę stadiją (aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas). Darbingumo lygis, vadovaujantis minėtu punktu, yra įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte, nes pareiškėjui 2015 m. sausio 15 d. diagnozuota būklė po L3-4 mikrodiskektomijos, juosmeninė radikulopatija su kairės pėdos pareze (degeneracinių pakitimų stubure sukelto funkcijos su trikimo klinikinė išraiška), vidutinis funkcijos sutrikimas. Byloje taip pat nustatyta, kad papildomai buvo įvertinti: 2015 m. rugsėjo 3 d. atliktos stuburo magnetinio rezonanso tyrimas, 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. spalio 23 d. neurologo konsultacijos, 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. birželio 7 d. neurologo konsultacijos išrašai, taip pat 2015 m. rugpjūčio 10 d. siuntimo į Tarnybą Nr. 10627 duomenys. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas iš naujo, remiantis byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. užpildyto ir pareiškėjo parašu patvirtinto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno matyti, kad klausimyno balų suma yra 14. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.4 papunkčiu, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui 1,1, kai balų suma 4–18 balų, todėl 60 proc. padauginus iš koeficiento 1,1 ir suapvalinus, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 65 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas tvirtina, kad objektyvias ir teisingas išvadas surašė gydytojas J. F., kuris bendravo ir matė pareiškėją bei 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. spalio 23 d. atliko pareiškėjo sveikatos būklės išsamius medicininius tyrimus. Su tokiu pareiškėjo teiginiu teismas nesutinka, nes šį teiginį paneigia Komisijos pasikviestas nepriklausomas ekspertas – gydytojas neurologas dr. A. V., kuris 2017 m. rugpjūčio 14 d. konsultacijoje pateikė išvadą, jog neurologo J. F. nurodyta diagnozė G83.1 yra perteklinė, t. y. koduojant pagal TLK-10 AM kodus neteisingai panaudotas kodas G83.1 (kojos monopelgija), nes pateiktuose neurologinės būklės aprašymuose nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nusilpusi koja (konstatuota tik pėdos parezė), tuo tarpu, kai TLK-10 AM kodas G83.1 (kojos monoplegija, kojos paralyžius) naudojamas koduojant vienos visišką arba dalinį kojos paralyžių, todėl neurologo dr. A. V. padarė išvadą, jog TLK-10 AM kodas G83.1 neturėtų būti naudojamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnyba ginčijamu sprendimu pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjo bazinio darbingumo vertę nustatė 60 procentų, pritaikė įtakos koeficientą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus prilygino koeficientui 1,1 bei nustatė pareiškėjui 65 procentų darbingumo lygį.

Pažymėtina, kad pakartotinai vertindama asmens darbingumą, Tarnyba gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, taip pat turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų (Tvarkos aprašo 38¹ punktas). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Tarnybos turimi duomenys (medicininiai dokumentai) apie pareiškėjo sveikatos būklę išsamūs ir pakankami, ir, nors pareiškėjas primygtinai siekia, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas būtent pagal gydytojo J. F. pateiktas konsultacijas, Tarnyba įvertina asmens darbingumo lygį, gavusi visus darbingumo lygiui vertinti reikiamus dokumentus. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Tarnyba nurodė, kad, kad nustatant pareiškėjo darbingumo lygį buvo įvertinti siuntimo į Tarnybos, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų duomenys, specialistų ir konsultantų (neurologų) išvados duomenys. Tai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo reikalavimus. Teismas, remdamasis siuntime ir gydytojų specialistų aprašyta pareiškėjo sveikatos būkle, diagnozuotais organizmo sutrikimais, neturi pagrindo abejoti specialų išsilavinimą ir žinių turinčių Tarnybos specialistų atliktu pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimu. Sutiktina su atsakove, kad pareiškėjo darbingumo lygis šiuo atveju negali būti vertinamas pagal mažesnę bazinio darbingumo vertę atitinkantį Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76.2.3 punktą, kadangi asmeniui nepatvirtinti III rentgenologinės stadijos stuburo degeneraciniai pakitimai. O pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad vertinant jo darbingumo lygį turėtų būti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų aprašo punktai, nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad, jo manymu, Tarnyba pati išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. balandžio 18 d. skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjos V. V.-G. 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SS-3352, veikė neteisėtai, nes šį skundą privalėjo persiųsti kitai institucijai. Atsakant į šį argumentą, pasakytina, kad iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 18 d. skundo matyti, kad šis skundas yra dėl Komisijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimo panaikinimo, todėl yra nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.

Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, Nr. eI-223-602/2017 ir kt.).

Dėl pareiškėjo argumento, kad Tarnybos skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismas pažymi, kad Tarnybos ginčijamo sprendimo turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus – sprendimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Be to, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjas, patikrinus ir palyginus šiame sprendime nurodytus faktinius duomenis su byloje nustatytais faktiniais duomenimis padaryta išvada, kad šie duomenys yra objektyvūs. Ginčijamas sprendimas aiškiai yra pagrįstas ir teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Ginčijamame sprendime yra aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Iš ginčijamo sprendimo pareiškėjas iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos skundžiamo sprendimo motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Tarnybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama pareiškėjui 65 procentų darbingumo lygį, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Komisija palikdama nepakeistą Tarnybos sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi Tarnybos ir Komisijos ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti.

Teismui netenkinus pareiškėjo skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Heile v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo L. T. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.