Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-246-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
1S-246-813/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00015-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius, Algirdas Remeika
Nuteistasis
J. F.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-246-813/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. F. (J. F.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2019 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 81/04-63 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. F. bausmę atlieka pagal Visagino miesto apylinkės 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį, kuriuos jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartimi 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį patikslinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 12 d.

3. Komisija 2019 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-63, kuriuo nutarė nuteistajam J. F. netaikyti lygtinio paleidimo, nes jis tik iš dalies įvykdė rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.

Žemesnės instancijos teismas

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos 2019 m. sausio 24 d. nutarimo atmetė, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir akivaizdi daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs lygtinio paleidimo taikymui būtinąją įstatymo nustatytą dalį, tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nepažeidinėjo rėžimo reikalavimų, dengė ieškinį kol dirbo, tačiau nedalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, neatlikta bausmės dalis (1 metai 2 mėnesiai ir 19 dienų) dar gana didelė. Todėl nuteistąjį lygtinai paleidus, būtų iškreipta bausmės esmė ir būtų pažeistas teisingumo principas.

5. Nuteistasis J. F. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Komisijos 2019 m. sausio 24 d. nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nuteistasis pažymėjo, kad vykdė visus jam nustatytus įpareigojimus, atliko 2/3 jam paskirtos bausmės. Įkalinimo sąlygomis dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, yra 3 kartus skatintas, laisvėje turėtų kur gyventi.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. F. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo panaikinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą J. F. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. F. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (39 balų), tačiau jis tik iš dalies vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y., tik iš dalies dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nes nedalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Tai patvirtina, jog nuteistasis neatitinka formalaus reikalavimo – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimti. Konstatavus, kad J. F. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, nėra formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Tai absoliutus pagrindas, darantis lygtinį paleidimą negalimu. Esant šioms aplinkybėms, kurios jau savaime užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais (mažinančiais) kriminogeniniais veiksniais, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju reikšmės nebeturi, tačiau atsakydama į nuteistojo skundo argumentus teisėjų kolegija dėl jų taip pat pasisako.

11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad bausmę atlieka paprastosios priežiūros grupės sąlygomis, dirba, yra skatintas, žada nepažeidinėti įstatymų ir gyventi dorai, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis J. F., kaip jau minėta, tik iš dalies vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklą pataisos namuose, tačiau iš dalies dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nes nedalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Kita vertus, vien tik dalinis dalyvavimas programose ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, šiuo metu yra išlikusi nepakitusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nors yra ir yra žema, tačiau labai artima vidutinei (39 balai), be to, nekinta nuo pat pirminio vertinimo, todėl jau vien dėl šios priežasties, akivaizdu, jog jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Be to, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys linkęs kartotis, o būtent J. F. tikslai nėra konkrečiai apibrėžti, darydamas nusikaltimą negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, apie tai pradeda galvoti per vėlai. Pats nuteistasis lengvabūdiškumą įvardija kaip savo didžiausią problemą. Šį jo elgesio ir mąstymo modelį patvirtina aplinkybė, kad J. F. yra kaltinamas sukčiavimu, turto pasisavinimu stambiu mastu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, kvalifikuotu dokumentų klastojimu šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Aukštesnysis teismas sutinka su Socialinio tyrimo išvada, kad nuolatinio darbo turėjimas, bet kokių ryšių su netinkama draugų kompanija nutraukimas bei elgesio korekcijos programų lankymas sumažintų nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra per didelė. Taigi, nustatytos nuteistojo asmenį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia konstatuoti lygtiniam paleidimui pakankamos pažangos. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamų teigiamų pokyčių mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

12. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 5 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinių nusikaltimų padarymą. Praeityje jis buvo eilę kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei. Nors nuteistasis 2 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Nustačius, kad J. F. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, t. y., nesant formalaus pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, be to, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus J. F. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – visa apimtimi nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, be to, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. F. (J. F.) skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika