Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-182-907/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-20
Bylos Nr.
1-182-907/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
L. B., E. M., G. A., A. A., A. G., A. B., T. J.
Civilinis ieškovas
Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-182-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00550-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.;1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.;2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, kaltinamajam V. J., gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, nukentėjusiems L. B., E. M., G. A., A. A., A. A., A. G., A. B., T. J., civilinio ieškovo Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71 atstovui A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997-05-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 271 str. 4 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 274 str. 2 d., 42 str. (LR BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu;

2) 2002-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 206 str., 42 str. 1 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu;

3) 2004-01-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 302 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p. laisvės atėmimu 6 metams, remiantis LR BK 64 str. 4 d. subendrinus su 2002-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, galutinė bausmė - 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2010-06-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

5) 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus su 2010-06-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo; nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, teismo sprendimas nepriimtas; teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 10 d. iki 2011 m. balandžio 12 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, replėmis prakirpdamas sandėliukų vielines duris, esančių namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, įsibrovė į patalpas – sandėliukus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai D. A. priklausančius du dviračius: dviratį 500 Lt vertės, dviratį 250 Lt vertės, nukentėjusiajai S. B. priklausantį dviratį „Stinger“ 750 Lt vertės, iš viso pagrobė 1500 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 10 d. iki 2011 m. balandžio 12 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, vagystės metu iš sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajai D. A. priklausantį, turtą – replėmis prakirpo sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) vielines duris 150 Lt vertės.

Be to, jis 2011 m. balandžio 18 d. apie 01.00 val., Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu daiktu išlauždamas sandėliuko laukujų durų spyną, įsibrovė į patalpą – sandėliuką, esantį nebendro naudojimo virtuvės patalpose (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. B. priklausantį turtą – dviratį 150 Lt vertės, vaikišką dviratį 100 Lt vertės, 9 vnt. meškerių su ritėmis 900 Lt bendros vertės, guminę dvivietę valtį 400 Lt vertės, botus 20 Lt vertės, botus 80 Lt vertės, įrankių dėžę su įrankiais 300 Lt vertės, žvejybinį grąžtą 180 Lt vertės, iš viso pagrobė 2130 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. balandžio 21 d. apie 04.00 val., Šiaulių mieste, keramikos gabalėliu išdauždamas automobilio „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. M. priklausantį turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“ 150 Lt vertės, iš viso pagrobė 150 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. balandžio 21 d., apie 04.00 val., vagystės metu iš automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajai E. M. priklausantį, turtą – keramikos gabalėliu išdaužė dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 150 Lt vertės.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2011 m. balandžio 25 d., nakties metu, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, keramikos gabalėliu, išdauždamas automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių trikampį lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą – automobilinę vaistinėlę 10 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įsipjovė į kairę ranką.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2011 m. balandžio 25 d., nakties metu, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), metu, iškruvindamas ir ištepdamas automobilio salono vidų bei automobilio kėbulą, išdauždamas automobilio kairės pusės galinių durelių lango stiklą, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį, 800 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2011 m. gegužės 2 d., apie 01.00 val., iš nerakinamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. A. priklausantį turtą – vaikišką vežimėlį „Zippy“ 1250 Lt vertės, vaikišką dviratį 200 Lt vertės, iš viso pagrobė 1450 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 12 d., apie 01.00 val., peiliu prapjaudamas automobilio „BMW 23 VIN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo požeminiame garaže, stogą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „BMW 23 VIN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. L. priklausantį, turtą – automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą 400 Lt vertės, 8 GB atmintinę 40 Lt vertės, akinius nuo saulės „Roberto Cavali“ 430 Lt, iš viso pagrobė 870 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 12 d., 01.00 val., vagystės iš automobilio „BMW 23 VIN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo požeminiame garaže, metu sugadino svetimą, nukentėjusiajai A. L. priklausantį, turtą – peiliu prapjovė automobilio stogą 6000 Lt vertės.

Be to, jis 2011 m. birželio 13 d., apie 01.30 val., Šiaulių mieste, žirklėmis bandydamas atrakinti automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių spynelę, bandydamas išimti kairės pusės priekinių durelių langą ir priekinį automobilio langą ir taip įveikti mechanines automobilio apsaugos priemones bei įsibrauti į saugyklą, automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kur kėsinosi pagrobti svetimą, nukentėjusiajam V. V. priklausantį turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ 500 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neįveikė automobilio mechaninių apsaugos priemonių ir į automobilio vidų nepateko.

Be to, jis 2011 m. birželio 13 d., apie 01.30 val., Šiaulių mieste, pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), metu, sugadino svetimą, nukentėjusiajam V. V. priklausantį, turtą – žirklėmis sulaužė kairės pusės priekinių durelių spynelę 100 Lt vertės, suskaldė priekinį automobilio lango stiklą 300 Lt vertės, sugadino vairuotojo durelių apsauginės stiklo gumas 200 Lt vertės, nuėmė dvi priekinio stiklo apdailos aliumines juosteles bendros 200 Lt vertės (vienos juostelės vertė – 100 Lt), iš viso sugadino 800 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 17 d., apie 01.00 val., tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdauždamas automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį, turtą – automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ 400 Lt vertės, iš viso pagrobė 400 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 17 d., 16.00 val. iki 2011 m. birželio 18 d. 08.00 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdauždamas automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusių (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklus ir taip įveikdamas automobilių apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklas – automobilius „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. A. priklausantį kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ 200 Lt vertės, nukentėjusiajam A. K. priklausantį kompaktinių plokštelių grotuvą „Kenwood“ 200 Lt vertės, iš viso pagrobė 400 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2011 m. birželio 20 d., nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio ties (duomenys neskelbtini) namu, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones įsibrovė į saugyklą – automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. Š. priklausantį, turtą – gamyklinį kompaktinių plokštelių grotuvą 800 Lt vertės, automobilinę radijo stotį „Albrcht“ 350 Lt, iš viso pagrobė 1150 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2011 m. birželio 20 d., nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Šiaulių mieste, vagystės iš automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio ties (duomenys neskelbtini) namu, metu, sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. Š. priklausantį, turtą – tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 150 Lt vertės.

Be to, jis 2011 m. birželio mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, bet ne anksčiau kaip 20 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, atrakindamas tyrimo metu nenustatytu daiktu automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, galinių durelių spynelę, ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. M. priklausantį, turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „Panaconic“ 70 Lt vertės, iš viso pagrobė 70 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 21 d., apie 01.00 val., Šiaulių mieste, požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), išdauždamas trijų automobilių langų stiklus, t.y. tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones įsibrovė į saugyklą – automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. K. priklausantį, turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „Clarion“ 200 Lt vertės bei prie automobilio stovėjusį vaikišką dviratį 300 Lt vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio apsaugos priemones įsibrovė į saugyklą – automobilį „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. M. priklausantį, turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ 100 Lt vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas automobilio „Mercedes Benz SLK 230“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Mercedes Benz SLK 230“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. P. priklausantį, turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ 300 Lt vertės, iš viso pagrobė 900 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 21 d., apie 01.00 val., Šiaulių mieste, vagystės metu iš automobilių, stovėjusių požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 100 Lt vertės, sugadino R. K. priklausantį turtą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia išdauždamas automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 60 Lt vertės, sugadino M. M. priklausantį turtą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia išdauždamas automobilio „Mercedes Benz SLK 230“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės durelių lango stiklą 600 Lt vertės, sugadino I. P. priklausantį turtą, iš viso sugadino 760 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 25 d., apie 01.00 val., Šiaulių mieste, sulaužydamas replėmis avarinio įėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), laukujų durų spynos atraktą bei prakirpdamas sandėliukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vielines duris – įsibrovė į patalpą – požeminį garažą ir sandėliukus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai J. K. priklausantį dviratį „Focus“ 1600 Lt vertės bei A. G. priklausantį dviratį „Panther“ 550 Lt vertės, iš viso pagrobė 2150 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 25 d., apie 01.00 val., Šiaulių mieste, vagystės iš (duomenys neskelbtini) namo metu, sugadino svetimą turtą – išlauždamas replėmis Šiaulių miesto DNSB (duomenys neskelbtini) avarinio įėjimo durų atraktą 150 Lt vertės bei prakirpdamas A. G. priklausančio sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) vielines duris 300 Lt vertės, iš viso sugadino 450 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 26 d. iki 2011 m. birželio 27 d., nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, žirklėmis, atrakindamas automobilio „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, dešinės pusės priekinių durelių spynelę, bagažinės spynelę ir taip įveikdamas automobilio apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. L. priklausantį, turtą – automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ 100 Lt vertės, žemų dažnių garso kolonėlę „Blaupunk“ 300 Lt vertės, garso stiprintuvą 200 Lt vertės, automobilio užvedimo prietaisą 300 Lt vertės, sulenkiamą peilį 50 Lt vertės, prožektorių 20 Lt vertės, stiprintuvo laidą 20 Lt vertės, kvepalus „Calvin clain“ 80 Lt vertės, iš viso pagrobė 1070 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. birželio 29 d., apie 01.00 val., Šiaulių mieste, keramikos gabalėliu, išdauždamas automobilio „BMW 316“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „BMW 316“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. P. priklausantį, turtą – automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ 150 Lt vertės, 10 Lt, iš viso pagrobė 160 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. liepos 1 d. nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, keramikos gabalėliu, išdauždamas automobilio „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. B. priklausantį, turtą – du automobilinius kompaktinių plokštelių grotuvus „Blaupunk“ 600 Lt vertės (vieno kompaktinių plokštelių grotuvo vertė 300 Lt), iš viso pagrobė 600 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. liepos 1 d. nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, vagystės iš automobilio „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio ties (duomenys neskelbtini) namu, metu, sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam A. B. priklausantį, turtą – keramikos gabalėliu išdaužė dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 250 Lt vertės.

Be to, jis 2011 m. liepos 2 d., apie 03.00 val., Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdauždamas automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio AB „Lesto“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį, turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ 150 Lt vertės, automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį 30 Lt vertės, automobilinį žiebtuvėlį 10 Lt vertės, iš viso pagrobė 190 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. liepos 2 d., apie 01.30 val., Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdauždamas automobilio „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. J. priklausantį, turtą – automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ 200 Lt vertės, iš viso pagrobė 200 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, jis 2011 m. liepos 2 d., apie 01.30 val., Šiaulių mieste, vagystės iš automobilio „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, metu, sugadino svetimą, nukentėjusiajam T. J. priklausantį, turtą – tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 400 Lt vertės.

Kaltinamasis V. J. teisme kaltu prisipažino visiškai, nurodydamas, kad nepripažįsta tik kai kurių jam inkriminuotų daiktų vagystės: dėl vagystės iš L. B. sandėliuko- 8 meškerių su ritėmis, guminės dvivietės valties, guminių botų, ilgų guminių botų, įrankių dėžės su įrankiais, žvejybinio grąžto; dėl vagystės iš R. Š. automobilio- automobilinės radijo stoties; dėl vagystės iš D. L. automobilio- automobilio užvedimo prietaiso, peilio, prožektoriaus, stiprintuvo laido; dėl vagystės iš A. Š. automobilio- mobiliojo ryšio telefono laikiklio ir žiebtuvėlio. Paaiškino, kad 2011 m. balandžio mėnesio apie pradžią, tikrai kuri tiksliai diena galėjo būti ar tai 2011-04-10, ar tai 2011-04-11, ar tai 2011-04-12, nepamena, todėl nurodyti negali, nakties metu, galėjo būti apie 01.00 val., o gal 01.30 val. Jis vaikščiodamas pietiniame miesto rajone, užėjo į vieno daugiabučio požeminį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Į namo vidų pateko per vieną iš laiptinių, ten laiptinėje buvo dar durys į garažą. Požeminiame garaže yra ir sandėliukų, kurių durys vielinės. Jis su savimi turėtomis replėmis prakirpo dviejų sandėliukų duris. Tų replių nebeturi, kur padėjo nežino. Iš vieno sandėliuko pavogė du dviračius, iš kito vieną. Dviračių pavadinimų nežiūrėjo, spalvos įsidėmėti nesistengė. Kai tose dvejuose sandėliukuose pamatė dviračius, iš karto nusprendė, kad visus tris dviračius ir pavogs. Dviračius po vieną išsivarė iš garažo, pro tą patį įėjimą kaip ir įėjo. Dviračius pardavė Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims, už kiek pardavė- neprisiminė, pinigus išleido savo reikmėms. 2011 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliai datos nepamena, galėjo būti balandžio 18 d., nakties metu, apie 1.00 val., jis užėjo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Ten užėjo į vieną bendro naudojimo virtuvę, kurios patalpoje buvo sandėliukas. Jis su virtuvėje rastu kažkokiu tai daiktu, kokiu tikrai nepamena, išlaužė to sandėliuko duris ties spyna ir pateko taip į sandėliuko į vidų. Pamatė ten stovinčius du dviračius, dviračių modelių ir spalvų nežiūrėjo. Paėmė iš to sandėliuko vieną meškerę, ar buvo daugiau meškerių, neprisiminė, ir du tuos dviračius. 8 meškerių su ritėmis, guminės dvivietės valties, guminių botų, ilgų guminių botų, įrankių dėžės su įrankiais, žvejybinio grąžto neėmė. Daiktus pardavė Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims, už kiek pardavė- neprisiminė, pinigus išleido savo reikmėm. Kitų daiktų, nurodytų kaltinamajame akte, jis neėmė. 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje, galėjo būti balandžio 21 d., nakties metu, galėjo būti apie 1.00 val. jis prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovint automobilį „Audi“, spalvos nepamena, kuriame pamatė kompaktinių plokštelių grotuvą. Tuomet jam kilo mintis grotuvą pavogti. Išdaužė su savimi turėtu keramikos gabalėliu dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir iš automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą. Ar suveikė automobilio apsaugos signalizacija nepamena. Kompaktinių plokštelių grotuvą pardavė Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims, už kiek pardavė- neprisiminė, pinigus išleido savo reikmėms. 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, naktį atėjo prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pamatė stovintį baltos spalvos BMW markės automobilį, jis su savimi turėtu keramikos gabalėliu išdaužė automobilio kairės pusės galinių durelių trikampį lango stiklą ir kai bandė įlysti į automobilio vidų įsipjovė kairę ranką ties nykščiu. Jam smarkiai pradėjo bėgti kraujas, apsitaškė ne tik automobilio salonas bet ir išorė, kai jau nueidinėjo. Ar kokius daiktus išėmė iš automobilio, neprisiminė, iš automobilio nieko nepavogė, nes stipriai bėgo kraujas ir ką nors pavogti jau nebegalėjo. 2011 gegužės mėnesio pradžioje nakties metu jis atėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Užėjo į vieną namo laiptinę. Ten užėjus į laiptinę yra vieni laitai į butus, kiti į apačią. Nusileidus laiptais į apačią, po laitais yra nerakinama patalpa, kurioje net nėra durų. Ten stovėjo vienas nedidelis dviratis, kuris galėjo būti vaikiškas, ir vaikiškas vežimėlis. Tada jam kilo mintis abu šiuos daiktus pavogti. Tiek dviratį, tiek vežimėlį pardavė Šiaulių centrinėje turgavietėje, nepažįstamiems asmenims. 2011 birželio mėnesį apie 01.00 val. jis atėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), požeminį garažą. Į garažą pateko pro namo laiptinę, pateko lengvai, jokių kodų nebuvo, visur durys atsidarė. Garaže pamatė stovintį BMW markės automobilį su pakeliamu stogu. Su savimi turėtu peiliu prapjovė automobilio stogą ir iš automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą ir USB atmintinę, bei akinius nuo saulės „Roberto Cavali“. Viską pardavė Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims, už kiek pardavė- neprisiminė, pinigus išleido savo reikmėms. 2011 birželio mėnesio apie vidurį nakties metu, apie 1.30 val. jis ėjo ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) „Audi A6” markės automobilį. Tada jam kilo mintis ką nors iš automobilio pavogti, būtų pavogęs kompaktinių plokštelių grotuvą, bet nepavogė nepavyko patekti į automobilį, bandė nuimti vairuotojo durelių stiklo gumas ir išimti stiklą, tačiau nepavyko, tą patį bandė padaryti su priekiniu stiklu, tačiau bandant stiklą imti, stiklas skilo. Buvo nuėmęs ir stiklo aliumines apdailas, kurias paliko prie automobilio, jų su savimi nepasiėmė, kas paėmė jas nežino. Paskui jam viskas nusibodo ir jis nuo automobilio nuėjo. 2011 m. birželio mėnesį, galėjo būti birželio 17 d. nakties metu apie 1.00 val. jis ėjo Tilžės g., Šiauliuose. Prie vieno iš pasato, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovint „Peugeot“ markės automobilį. Pažiūrėjo pro automobilio langą ir pamatė, kad automobilyje paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas. Tada su savimi turėtomis žirklėmis ar tai keramikos gabalėliu, tiksliai negali pasakyti, nes nepamena, išdaužė automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą. Ar suveikė automobilio apsaugos signalizacija nepamena. Grotuvą pardavė Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims, už kiek pardavė- neprisiminė, pinigus išleido savo reikmėms. 2011 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jis įvykdė vagystes iš dviejų automobilių, stovėjusių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Vienam išdaužiau dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, o kitam nepamenu ar tai dešinės, ar tai kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, bet manytų, kad vis dėl to dešinės. Iš pradžių išdaužė abiem automobiliams langų stiklus. Tada iš pradžių iš vieno automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, o paskui iš kito pavogiau kompaktinių plokštelių grotuvą. Ar suveikė automobilių apsaugos signalizacijos, nepamena. Abu kompaktinių plokštelių grotuvus pardavė ties Šiaulių centrine turgaviete nepažįstamiems asmenims. 2011 m. birželio mėnesio apie pabaigą, tiksliai dienos nepamena, nakties metu apie 1.00 val. ėjo Geležinkelio gatve, Šiauliuose. Ten prie vieno iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pamatė stovint mikroautobusiuką. Pažiūrėjo į automobilio vidų, ten pamatė kompaktinių plokštelių grotuvą. Tada su savimi turėtomis replėmis, o gal keramikos gabalėliu, tiksliai nepamena, išdaužė automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, pavogė gamyklinį automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą, o automobilinės radijo stoties neėmė, nors neprisimena. Replių su kuriomis įvykdė nusikaltimą tikrai neturi, jas kažkur išmetė, kur nepamena. Grotuvą pardavė Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims, už kiek pardavė- neprisiminė, pinigus išleido savo reikmėms. 2011 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisiminė, įvykdė vagystę iš vieno automobilio su būda, su įvairiais užrašais ant šonų. Su kažkokiu daiktu atrakino automobilio galinių durelių spynelę, iš automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, jį pardavė Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims, už kiek pardavė- neprisiminė, pinigus išleido savo reikmėm. 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje, galėjo būti birželio 21 d. nakties metu, apie 1.00 val., jis užėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pateko į vidų per vieną iš laiptinių, ten laiptinėje yra dar durys, pro jas pateko į požeminio garažo vidų. Ten iš stovėjusių automobilių pavogė kompaktinių plokštelių grotuvus. Ar automobiliai stovėjo šalia vienas kito, ar toliau vienas nuo kito tikrai nepamena. Šalia vieno iš tų automobilių buvo paliktas vaikiškas dviratis. Kad įvykdys vagystę iš visų automobilių buvo iš karto nusprendęs. Pažiūrėjo į visų automobilių vidų, paskui paeiliui išdaužė po vieną automobilių dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą. Išdaužė su savimi turėtomis žirklėmis ar tai keramikos gabalėliu, tiksliai pasakyti negali. Iš kiekvieno automobilių pavogė po kompaktinių plokštelių grotuvą ir išsivarė vaikišką dviratį. Ar suveikė automobilių apsaugos signalizacijos, tikrai nepamena. Kompaktinių plokštelių grotuvus ir dviratį pardavė Šiaulių centrinėje turgavietėje nepažįstamiems asmenims. 2011 m. birželio mėnesį nakties metu apie 01.00 val. užėjo į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį. Į rūsį pateko pro namo vienos laiptinės vidų. Rūsys kartu su automobilių stovėjimo požemine aikštele. Ten nulaužė vienų durų spyną, replėmis pateko į vidų. Atidaręs duris ten pamatė patalpą, kur už vielinių durų buvo vienas dviratis, o už kitų dar vienas. Vielines duris prakirpo su replėmis ir pavogė du dviračius. Daiktus pardavė ties Šiaulių centrine turgaviete, nepažįstamam asmeniui. 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos tikrai nepamena, nakties metu apie 01.00 val. ėjo Ežero gatve, Šiauliuose. Ten prie vieno iš namų, tokioje aikštelėje, prie gatvės, pamatė stovint tamsios spalvos automobilį. Pažiūrėjo į automobilio vidų, ten pamatė kompaktinių plokštelių grotuvą. Tada su savimi turėtomis žirklėmis atrakino spynelę ir iš automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, garso kolonėlę, stiprintuvą ir kvepalus, o automobilio užvedimo prietaiso, peilio, prožektoriaus, stiprintuvo laido tikrai neėmė, nes tokių smulkių daiktų jis nevagia, visada ima tik kompaktinių plokštelių grotuvus ir dviračius. Pavogtus daiktus pardavė prie Šiaulių centrinės turgavietės, nepažįstamiems asmenims, už kiek- nepamena, pinigus išleido savo reikmėms. 2011 birželio mėnesio pabaigoje, galėjo būti birželio 29 d, nakties metu apie 01.00 val., jis ėjo per namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame stovėjo BMW markės automobilis, nusprendė ką nors iš automobilio pavogti. Su savimi turėtu keramikos gabalėliu išdaužė automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą. Iš automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą ir 10 litų. Kompaktinių plokštelių grotuvą pardavė Šiaulių centrinėje turgavietėje nepažįstamam asmeniui. 2011-07-01 apie 01.00 val. ėjo Skalvių gatve, Šiauliuose. Prie vieno iš namų pastebėjo stovint automobilį „Mercedes Benz“. Pažiūrėjęs pro automobilio langą, pamatė, kad automobilyje yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, tada ir nusprendė grotuvą pavogti. Išdaužė su savimi turėtu keramikos gabalėliu automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir iš automobilio pavogė du kompaktinių plokštelių grotuvus „Blaupunkt“. Juos pardavė Šiaulių centrinėje turgavietėje, nepažįstamam asmeniui, už kiek pardavė- nepamena, pinigus išleido savo reikmėms. 2011-07-02, apie 3.00 val., jis vaikštinėjo Tilžės gatve, Šiauliuose, eidamas pro UAB „Lesto“ teritoriją, pastebėjo stovintį „Audi“ markės automobilį, Pasižiūrėjo į automobilio vidų, pamatė kompaktinių plokštelių grotuvą. Tada kilo mintis jį pavogti. Jis su savimi turėtomis replėmis ar keramika, tiksliai nepamena, išdaužė automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir iš automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, o mobiliojo ryšio telefono laikiklio ir žiebtuvėlio neėmė. Grotuvą pardavė Šiaulių centrinėje turgavietėje, nepažįstamam asmeniui, už kiek pardavė- nepamena, pinigus išleido savo reikmėms. 2011-07-02 nakties metu, kiek tiksliai buvo valandų, nepamena, ėjo Neringos gatve, Šiauliuose. Prie vieno iš namų pastebėjo stovint automobilį „Toyota“. Pažiūrėjęs pro automobilio langą, pamatė, kad yra kompaktinių plokštelių grotuvas. Tada kilo mintis jį pavogti. Išdaužė su savimi turėtu keramikos gabalėliu ar replėmis, dabar tiksliai nepamena, automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir iš automobilio pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą. Ar suveikė automobilio apsaugos signalizacija, nepamena. Kompaktinių plokštelių grotuvas yra grąžintas nukentėjusiam. Nurodė, jog nukentėję jo įvykdytų nusikalstamų veikų nematė, jo atpažinti ar nurodyti, kad tai padarė jis, negali, jam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas tik dėl dviejų nusikalstamų veikų, visas kitas nusikalstamas veikas jis savo noru nurodė ir viską pripažino, atsiprašė nukentėjusių, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, nori pasikeisti.

Nukentėjusioji L. B. parodė, jog 2011-04-18 apie 7.00 val. atėjusi į prie bendros virtuvės esantį sandėliuką name, esančiame (duomenys neskelbtini), pamatė, kad išlaužtos sandėliuko durys, išimtas sandėliuko išorinis lango stiklas ir iš sandėliuko pavogti: dviratis 150 Lt vertės, vaikiškas dviratis 100 Lt vertės, 9 vnt. meškerių su ritėmis po 100 Lt, viso- 900 Lt vertės, jos buvo naujos, praktiškai nenaudotos, vienos kaina apie 100 Lt, guminė dvivietė valtis 400 Lt vertės, botai 20 Lt vertės, ilgi botai 80 Lt vertės, įrankių dėžė su įrankiais 300 Lt vertės, žvejybinis grąžtas 180 Lt vertės, viso pagrobta daiktų už 2130 Lt, sugadintos sandėliuko durys, kurių pataisymas kainavo 15 Lt, 2145 Lt sumai reiškia ieškinį. Nurodė, kad sandėliuke buvo paskutinį kartą prieš dieną, viskas buvo tvarkoje, ten vaikšto dažnai, todėl viską gerai įsidėmėjo.

Nukentėjusioji E. M. parodė, jog 2011-04-20, apie 18.30 val., pastatė automobilį „Audi A6”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme prie antros laiptinės. Automobilyje paliko kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“, kurio vertė 150 litų. 2011-04-21 ryte pastebėjo, kad išdaužtas automobilio priekinių durelių dešinės pusės lango stiklas ir pavogtas jau minėtas kompaktinių plokštelių grotuvas. Automobilio stiklo vertė 150 litų. Padaryta 300 litų turtinė žala. Reiškia civilinį ieškinį 300 litų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs G. A. parodė, jog 2011-05-02, apie 10.00 val., nuėjęs į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), po laiptais esančią nerakinamą patalpą, kuria naudojasi visi laiptinės gyventojai, pamatė, kad patalpoje nebėra jam priklausančių: vaikiško vežimėlio „Zippy“ 1250 Lt vertės, beveik naujo, pirkto 2011-04-08, ir vaikiško dviračio 200 Lt vertės, pirkto 2010 m. gegužės mėnesį. Vežimėlį ir dviratį toje patalpoje paliko 2011-05-01, apie 21.00 val., byloje reiškia civilinį ieškinį 1450 litų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs A. A. parodė, jog automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-06-16 apie 23.30 val. paliko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Jau 2011-06-17 apie 1.40 val. atėjęs prie automobilio pamatė, kad išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas ir iš automobilio pavogtas kompaktinių plokštelių grotuvas „Pioneer“ 400 Lt vertės. Civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atsisakė reikšti, nes netiki, kad bus atlyginta žala.

Nukentėjęs A. A. parodė, jog 2011 m. birželio 18 d. apie 8.00 val. jis išėjo į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą ir pastebėjo, kad išdaužtas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas. Iš automobilio buvo pavogtas kompaktinių plokštelių grotuvas „JVC“ 200 Lt vertės, išdaužto automobilio lango stiklo įstatymas kainavo 100 Lt. Byloje reiškia civilinį ieškinį 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs A. G. parodė, jog 2011-06-25 apie 10.30 val. jam būnant namuose paskambino kaimynė Judita ir pasakė, jog apvogtas jo sandėliukas. Nuėjęs prie sandėliuko pamatė, kad yra iškirptos jo sandėliuko tinklinės durys ir iš sandėliuko pavogtas dviratis „Panther“ 550 Lt, sandėliuko durų sutvarkymas kainavo 300 Lt. Byloje reiškia civilinį ieškinį 850 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs A. B. parodė, jog 2011-07-01 apie 05.30 val. jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kieme suveikė jo automobilio „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos signalizacija. Išėjęs į balkoną pašalinių asmenų nepastebėjo ir perjungė automobilio signalizaciją. Apie 07.30 val. atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad yra išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas, kurio vertė ir įstatymo darbai iš viso sudaro 350 Lt, ir iš automobilio pavogti du kompaktinių plokštelių grotuvai „Blaupunkt“- kiekvienas po 300 Lt vertės, viso- 600 Lt vertės. Paskutinį kartą tvarkingą automobilį matė 2011-06-30 apie 17.30 val., kai grįžo į namus. Jam padaryta 950 Lt turtinė žala, tačiau atsisako civilinio ieškinio, nes netiki, kad žala bus atlyginta.

Nukentėjęs T. J. parodė, jog 2011-07-01 apie 22.00 val. šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įjungė gamyklinę apsaugos signalizaciją. 2011-07-02 apie 08.00 val. ryte priėjęs prie automobilio pamatė, kad išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas ir ši automobilio pavogtas kompaktinių plokštelių grotuvas „Pioneer“ 200 Lt vertės, išdaužto stiklo atstatymas kainavo 400 Lt. Kompaktinių plokštelių grotuvas „Pioneer“ grąžintas, o dėl turto sugadinimo civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Civilinio ieškovo Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71, atstovas bendrijos pirmininkas A. B., nurodė, jog buvo sugadinta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio durų spyna 150 Lt vertės, tokio dydžio reiškia civilinį ieškinį ir ją prašo priteisti iš kaltinamojo.

Liudytojas R. Ž. parodė, jog garažų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, garaže pas draugą R. K. laiko savo darbo įrankius. 2011-04-20 apie 18.00 val. pažįstamas Algis iš Kelmės atitempė jam remontui automobilį „BMW 525“ baltos spalvos, kurį pastatė garažų bendrijoje prie paskutinių garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio jis buvo atėjęs 2011-04-22 apie 18.00 val., nueidamas automobilį užrakino. 2011-04-25, apie 13.00 val., jam paskambino automobilio savininkas A. S. ir pasakė, kad automobilis apgadintas. Po kiek laiko pas jį atvyko policijos pareigūnai ir jis su jais nuvyko prie automobilio, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje ir buvo paliktas. Automobilio viduje matėsi tepalo ir raudonos spalvos dėmės, buvo išdaužtas kairės pusė galinių durelių trikampis lango stiklas, automobilio kėbulas taip pat buvo išteptas tepalais ir rausvos spalvos skysčiu, variklio dangtis praviras. Kas galėjo taip pasielgti, jis nežino.

Liudytojas P. B. parodė, jog 2011-04-25 atvykęs prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), pamatė prie paskutinių garažų stovint automobilį „BMW 525“ baltos spalvos. Šalia automobilio buvo padėta automobilio sėdynė, išdaužtas kairės pusės galinių durelių trikampis stiklas, praviras variklio dangtis, salonas prilaistytas raudonos palvos tirpalo, kėbulas taip pat išteptas panašiomis dėmėmis. Kas tai padarė, nematė ir nežino.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų L. B., E. M., G. A., A. A., A. A., A. G., A. B., T. J., civilinio ieškovo Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71 atstovo bendrijos pirmininko A. B., liudytojų R. Ž. ir P. B. duotų parodymų V. J. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2011-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, b.l. 53-57), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo buvo fiksuota įvykio vieta, esanti namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsyje, apžiūrėti D. A. ir S. B. nuosavybės teise priklausantys sandėliukai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo fotografuota, sudarytos fotolentelė ir schema, ir paimtas vielos tinklo fragmentas, kuris yra saugomas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK (I tomas b.l. 62);

- 2011-10-05 V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas, b.l. 60-61), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip įvykdė dviračių vagystę iš D. A. ir S. B. nuosavybės teise priklausančių sandėliukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-04-18 įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, b.l. 84-87), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), - prie bendros virtuvės esantis ir L. B. priklausantis sandėliukas, įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su rankos pirštų pėdsaku, kuri yra saugoma Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK (IV tomas b.l. 151);

- 2011-04-18 nutarimu daryti kratą (I tomas, b.l. 91), iš kurio matyti, kad nutarta atlikti kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam R. A., atliktos kratos teisėtumas 2011-04-20 patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo;

- 2011-02-18 kratos protokolu (I tomas, b.l. 92-93), iš kurio matyti, kokie daiktai rasti ir paimti atlikus kratą pas R. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie buvo tinkamai apžiūrėti ir prijungti prie bylos medžiagos;

- 2011-12-07 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1547 (I tomas, b.l. 107), iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktas rankos piršto pėdsakas paliktas ne įtariamojo V. J., o kito asmens;

- 2011-11-06 V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas, b.l. 66-67), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip įvykdė dviračių ir meškerės vagystę iš L. B. priklausančio sandėliuko, esančio prie bendros virtuvės, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-08 nutarimu (I tomas, b.l. 103-106, 100-102), iš kurio matyti, kad pagal gautą liudytojo M. Z. prašymą nutariama grąžinti geltonos spalvos dviratį ir 6 meškerės, 1 dėžę su žvejybiniais reikmenimis, 1 tinklelį ir 5 vnt. ričių, kaip teisėtam savininkui M. Z. pagal pakvitavimą ir jis įsipareigojo juos saugoti iki bus priimtas sprendimas byloje;

- 2011-04-21 įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas 130-133, 135), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ten stovintis E. M. priklausantis automobilis „Audi A6”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos stiklo šukės ir 3 vnt. laidų, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK (IV tomas, b.l. 151);

- 2011-11-16 įtariamojo parodymo patikrinimo vietoje protokolu (I tomas 130-133, 135, IV tomas, b.l. 66-67), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip įvykdė kompaktinių plokštelių grotuvo vagystę iš E. M. priklausančio automobilio „Audi A6”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, b.l. 153-163), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas A. S. priklausantis automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio paimta: vaistinėlė, raudonos spalvos plastikinis šepetėlis, juodos spalvos plėvelės fragmentas su stiklo šukėmis, dvi popierinės skiautės, polietileninis maišelis, popieriaus skautė, pakuotė nuo klijų, popierinė knygutė, raudonos palvos audinys, polietileninės pirštinės, fotografuota, sudaryta: fotolentelė ir schema;

- 2011-09-15 apžiūros protokolu (I tomas, b.l. 166), iš kurio matyti, kad buvo atlikta A. S. priklausančios automobilinės vaistinėlės apžiūra ir ji užfiksuota;

- 2011-11-23 apžiūros protokolu (I tomas, b.l. 171-176), iš kurio matyti, kad buvo atlikta raudonos palvos plastikinio šepetėlio, juodos spalvos plėvelės fragmento su stiklo šukėmis, dviejų popierinių skiaučių, polietileninio maišelio, popieriaus skautės, pakuotės nuo klijų, popierinės knygutės, raudonos palvos audinio, polietileninių pirštinių apžiūra ir ji užfiksuota;

- 2011-09-15 daiktų parodymo atpažinti protokolu (I tomas b.l. 167-168), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. S. atpažįsta vaistinėlę, buvusią automobilyje „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

- 2011-09-06 specialisto išvada Nr. 140-(3088)-IS1-4960 (I tomas, b.l. 179-181), iš kurios matyti, kad ant tyrimui pateiktos polietileninės pirštinės rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

- specialisto išvada 140-(7619)-IS1-7616 (V tomas, b.l. 126-128), iš kurios matyti, kad ant tyrimui pateiktos polietileninės pirštinės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. J. genotipu;

- 2011-11-16 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas, b.l. 66-67), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), garažų teritorijoje, papasakojo, kaip ketino apvogti A. S. priklausantį automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- pakvitavimas (I tomas, b.l. 169-170) ir kvitas (IV tomas, b.l. 151), iš kurių matyti, kad 2011-04-26 įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta vaistinėlė pagal pakvitavimą gražinta nukentėjusiajam A. S. (I tomas b.l. 169-170); o raudonos palvos plastikinis šepetėlis, juodos spalvos plėvelės fragmentas su stiklo šukėmis, dvi popierinės skiautės, polietileninis maišelis, popieriaus skautė, pakuotė nuo klijų, popierinė knygutė, raudonos palvos audinys, polietileninės pirštinės saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate;

- 2011-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolu (II tomas, b.l. 12-15), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėta daugiabučio namo po laiptais esanti nerakinama patalpa, apžiūros metu buvo sudaryta schema;

- 2011-11-05 įtariamojo parodymo patikrinimų vietoje protokolu (IV tomas b.l. 60-61), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip įvykdė dviračio ir vežimėlio, priklausančių G. A., vagystę iš daugiabučio namo laiptinėje po laiptais esančios nerakinamos patalpos, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-12 įvykio vietos apžiūros protokolu (II tomas, b.l. 32-35), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), požeminiame garaže, apžiūrėtas A. L. priklausantis automobilis „BMW Z3 VIN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo fotografuojama, sudarytos: fotolentelė ir schema, taip pat paimti laidų fragmentai (2 vnt.) su atidalinimo pėdsakais, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-07-15 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas, b.l. 32-33), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip įvykdė vagystę iš A. L. priklausančio automobilio „BMW Z3 VIN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-13 įvykio vietos apžiūros protokolu (II tomas, b.l. 64-69), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas daugiabučio namo kieme stovintis V. V. priklausantis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo fotografuota, padaryta fotolentelė, paimtas kraujo (DNR) pėdsakas;

- 2012-01-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešimu (V tomas, b.l. 120) ir 2012-01-27 specialisto išvada Nr. 140-(4200)-IS1-627 (V tomas, b.l. 122-124), iš kurių matyti, kad ant tyrimui pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2011-06-13 apžiūrint automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, ir rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. J. genotipu;

- 2011-11-24 tarnybiniu pranešimu (II tomas, b.l. 81), iš kurio matyti, kad susisiekus su D. V. telefonu, ji nurodė, kad „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik regitruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi jos sūnus V. V., jai žinoma, kad automobilis buvo apgadintas, sūnus jį suremontavo už savo pinigus, automobilis „Audi A6” šiuo metu yra parduotas. Žala padaryta jos sūnui V. V.;

- 2011-10-05 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 60-61), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip įvykdė kompaktinių plokštelių grotuvo vagystę iš V. V. automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolu (II tomas b.l. 90-94), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas daugiabučio namo kieme stovintis A. A. priklausantis automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta daktoloskopinė plokštelė su rankos delno pėdsaku ir stiklo šukės, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-12-12 tarnybiniu pranešimu (II tomas, b.l. 107), iš kurio matyti, kad susisiekus su S. A., kurio vardu registruotas automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik registruotas jo vardu, tačiau juo naudojasi jo sūnus A. A., jam žinoma, kad automobilis buvo apvogtas. Žala padaryta jo sūnui A. A., būti pripažintas nukentėjusiuoju nepageidauja;

- 2011-11-16 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 66-67), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje papasakojo, kaip iš automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-18 įvykio vietos apžiūros protokolu (II tomas b.l. 118-122), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas daugiabučio namo kieme stovintys du automobiliai: A. A. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. K. priklausantis automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta nuo automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) plokštelė su mikroplaušeliais ir stiklo šukėmis, nuo automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo šukės bei 2 vnt. laidų fragmentų su atidalijimo pėdsakais, nufotografuotas avalynės pėdsakas, jie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas, b.l. 151);

- 2011-11-16 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 66-67), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip iš dviejų automobilių A. A. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. K. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvus, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolu (II tomas b.l. 160-163), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas daugiabučio namo kieme stovintis R. Š. priklausantis automobilis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimtos mikrodalelės, 15 vnt. laidų su kirpimo žymėmis, daktiloplokštelė su rankų pirštų pėdsakais, jie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-11-16 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 66-67), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip iš R. Š. priklausančio automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą ir radijo stotį, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-10-19 įvykio vietos apžiūros protokolu (II tomas b.l. 186-188), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas daugiabučio namo kieme stovintis M. M. priklausantis automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta fotolentelė (oro foto);

- 2011-12-12 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 86-89), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip iš M. M. priklausantis automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota ir fotografuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-21 įvykio vietos apžiūros protokolu (III tomas b.l. 7-15), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėti daugiabučio namo požeminiame garaže stovintys automobiliai: R. K. priklausantis automobilis „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. priklausantis automobilis „Citroen Xsara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. priklausantis automobilis „Mercedes Benz SLK 230“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta: paimtos stiklo šukės su kraujo (DNR) pėdsakais ir trys vokai su stiklo šukėmis, trys vokai su stiklo šukėmis saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate ( IV tomas b.l. 151);

- 2011-11-16 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (III tomas, b.l. 18, IV tomas b.l. 66-67), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip iš R. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. priklausančio automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. priklausančio automobilio „Mercedes Benz SLK 230“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pavogė kompaktinių plokštelių grotuvus ir dviratį, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota ir fotografuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-25 įvykio vietos apžiūros protokolu (III tomas b.l. 60-63), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėti daugiabučio namo požeminiame garaže J. K. ir A. G. priklausantys sandėliukai, fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta: vielos tinklo fragmentas, durų atraktas su laužimo pėdsakais, jie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-12-12 įtariamojo parodymo patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 86-89), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip iš daugiabučio namo požeminiame garaže J. K. ir A. G. priklausančių sandėliukų pavogė du dviračius, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota ir fotografuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolu (III tomas b.l. 89-93), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme apžiūrėtas D. L. priklausantis automobilis „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta du laidai su atidalinimo pėdsakais saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-12-12 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 86-89), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje papasakojo, kaip iš D. L. priklausančio automobilio „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, garso kolonėlę, stiprintuvą ir kitus daiktus, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota ir fotografuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolu (III tomas b.l. 117-122), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme apžiūrėtas I. P. priklausantis automobilis „BMW 316“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta: keramikos gabalėlis ir stiklo šukės; stiklo šukės saugomos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-12-12 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (III tomas, b.l. 126, IV tomas b.l. 60-61), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip iš I. P. priklausančio automobilio „BMW 316“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota ir fotografuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolu (III tomas b.l. 141-144), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme apžiūrėtas A. B. priklausantis automobilis „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta keraminės žvakės dalis, kuri saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-07-15 įtariamojo parodymo patikrinimo vietoje protokolu (III tomas, b.l. 146, IV tomas b.l. 32-33), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip A. B. priklausančio automobilio „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolu (III tomas b.l. 162-165), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), AB „Lesto“ teritorijoje apžiūrėtas A. Š. priklausantis automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimta: keraminės uždegimo žvakės dalis, kuri saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (IV tomas b.l. 151);

- 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (III tomas b.l. 166), iš kurio matyti, kad V. J. pateikė sportinius batelius, juodos spalvos džemperį;

- 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (III tomas b.l. 167), iš kurio matyti, kad V. J. pateikė: pilkos spalvos maišelį „Elva“, kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“, kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ su laidais, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661“ su SIM kortele, žibintuvėlį „Varta“ , automobilinį cigarečių pridegėją, pilkos spalvos pirštines, dėklą „Polaroid“ su akiniais, žibintuvėlį, veržliaraktį „Tonex“, metalinį atidarytuvą, peilį, 2 vnt. klijų „Moment“, šampūną „Nivea“, automobilinį pakrovėją, automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį, juodos spalvos maišelį „CKO8“ su replėmis, karpymo replėmis, peiliu;

- 2011-07-02 daiktų parodymo atpažinti protokolu (III tomas b.l. 169-171), iš kurio matyti, kaip nukentėjusysis A. Š. atpažįsta jam priklausantį automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“;

- 2011-08-17 apžiūros protokolu (III tomas b.l. 172-177), iš kurio matyti, kad apžiūrėti kompaktinių plokštelių grotuvai „JVC ir „Pioneer“, fiksuota jų apžiūra;

- 2011-08-18 apžiūros protokolu (III tomas b.l. 180-194), iš kurio matyti, kad fiksuota pilkos spalvos maišelio „Elva“, mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1661“ su SIM kortele, žibintuvėlio „Varta“ , automobilinio cigarečių pridegėjo, pilkos spalvos pirštinių, dėklo „Polaroid“ su akiniais, žibintuvėlio, veržliarakčio „Tonex“, metalinio atidarytuvo, peilio, 2 vnt. klijų „Moment“, šampūno „Nivea“, juodos spalvos maišelio „CKO8“, replių, karpymo replių, peilio, sportinių batelių, bluzono, apžiūra;

- 2011 -07-29 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1009 (IV tomas b.l. 1-5), iš kurios matyti, kad du avalynės pėdsakų fragmentai, užfiksuoti fotonuotraukose 2011-07-02 įvykio vietos apžiūros metu po vagystės iš automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio AB „Lesto“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tinkami avalynės rūšinei- grupinei priklausomybei nustatyti. Avalynės pėdsako fragmentas (žr. foto Nr. 1), užfiksuotas fotonuotraukoje, galėjo būti paliktas įtariamojo V. J. dešinės kojos bato padu. Avalynės pėdsako fragmentas (žr. foto Nr. 2) užfiksuotas fotonuotraukoje yra paliktas tos pačios rūšies avalynės, kaip ir įtariamojo V. J. sportiniai batai;

- 2011-07-15 įtariamojo parodymo patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 32-33), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), AB „Lesto“ teritorijoje, papasakojo, kaip iš A. Š. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą, parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuota, padarytas vaizdo įrašas DVD-R kompaktinėje plokštelėje, kuri pridėta prie bylos;

- 2011-12-12 tarnybiniu pranešimu (II tomas, b.l. 17), iš kurio matyti, kad susisiekus su R. Š., nes jo vardu registruotas automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik registruotas jo vardu, tačiau juo naudojasi jo sūnus A. Š., jam žinoma, kad automobilis buvo apvogtas. Žala padaryta jo sūnui A. Š., būti pripažintas nukentėjusiuoju nepageidauja.

- pakvitavimais (III tomas, b.l. 178-179, IV tomas, b.l. 8-9, 90-91) V. J. pateikti: sportiniai batai, sportinis bliuzonas pagal pakvitavimą grąžinti įtariamajam V. J.; kompaktinių plokštelių grotuvas „JVC“, automobilinis mobiliojo ryšio telefono laikiklis priėmus nutarimą grąžinti nukentėjusiajam A. Š. pagal pakvitavimą (III tomas 178-179,195-196); o pilkos spalvos maišelis „Elva“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1661“ su SIM kortele, žibintuvėlis „Varta“, automobilinis cigarečių pridegėjas, pilkos spalvos pirštinės, dėklas „Polaroid“ su akiniais, žibintuvėlis, veržliarakštis „Tonex“, metalinis atidarytuvas, peilis 1 vnt, 2 vnt. klijų „Moment“, šampūnas „Nivea“, juodos spalvos maišelis „CKO8“, replės, karpymo replės, peilis saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate;

- 2011-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolu (IV tomas b.l. 39-42), iš kurio matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo apžiūrėta ir fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas namo kieme esantis T. J. priklausantis automobilis „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu fotografuota, sudarytos: fotolentelė ir schema, paimtos stiklo šukės; saugomos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate ( IV tomas b.l. 151);

- 2011-11-24 daiktų parodymo atpažinti protokolu (IV tomas b.l. 47-48), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. J. atpažįsta jam priklausantį automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“;

- 2011-07-15 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (IV tomas b.l. 32-33, 44), iš kurio matyti, kaip V. J. nusikaltimo padarymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), papasakojo, kaip iš T. J. priklausančio automobilio „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė kompaktinių plokštelių grotuvą;

- pakvitavimu (IV tomas b.l. 49-50), iš kurio matyti, kad V. J. pateiktas kompaktinių plokštelių grotuvas „Pioneer“ priėmus nutarimą pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam T. J..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (I tomas. b.l. 53-57) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 60-61) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į patalpas, t.y. slapta neteisėtu būdu su savimi turėtomis replėmis prakirpo vielines dviejų sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių D. A. ir S. B., duris ir taip įveikęs kliūtis, sulaikančias nuo fizinio patekimo į patalpas, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkių valią, nes kaltinamajam į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti, pateko į minėtas negyvenamas patalpas. Iš sandėliukuose buvusių daiktų be nukentėjusių D. A. ir S. B. žinios bei prieš jų valią paėmė nukentėjusiajai D. A. priklausančius kaltinime nurodytus du dviračius 500 Lt ir 250 Lt vertės, o S. B. priklausantį kaltinime nurodytą vieną dviratį 750 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsivarė tris dviračius, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į patalpą paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į patalpas ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro vielines sandėliukų duris pamatė tris dviračius ir tik tada jam kilo sumanymas juos pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti patalpose esantį svetimą turtą- dviračius kilo dar prieš patenkant į sandėliukus, jis replėmis prakirpo vielines sandėliukų duris ir į juos pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti patalpoje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į sandėliukus, kuriuose buvo D. A. ir S. B. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (sugadindamas sandėliukų vielines duris), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkėms bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą.

Įsibraudamas į D. A. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- replėmis prakirpo sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) vielines duris, padarydamas nukentėjusiajai 150 Lt vertės žalą. Įsibraunant į patalpą- sandėliuką buvo sugadintas svetimas turtas- replėmis prakirptos vielinės durys tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje- dviračius, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (LR BK 10 str., 11 str., 12 str.), todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nukentėjusios L. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (I tomas, b.l. 84-87) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67) – protokoluose bei specialisto išvadoje (I tomas, b.l. 107) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė, t.y. slapta neteisėtu būdu išlaužė šalia bendro naudojimo virtuvės esančio sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio L. B., duris ties spyna ir taip įveikęs kliūtis, sulaikančias nuo fizinio patekimo į patalpas, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkės valią pateko į minėtą negyvenamąją patalpą, nes kaltinamajam į nurodytą vietą- sandėliuką apskritai draudžiama įeiti. Iš sandėliuke buvusių daiktų be nukentėjusios L. B. žinios bei prieš jos valią paėmė nukentėjusiajai priklausantį turtą ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes su pagrobtu turtu pasišalino iš nusikaltimo vietos, jį vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į patalpą paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į patalpą ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti patalpoje esantį svetimą turtą kilo dar prieš patenkant į sandėliuką, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti patalpoje esančius daiktus. V. J. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažįsta visiškai. Ginčas byloje kyla tik dėl paimtų daiktų kiekio. Nukentėjusioji tvirtina, kad iš sandėliuko buvo pavogti dviratis 150 Lt vertės, vaikiškas dviratis 100 Lt vertės, 9 vnt. meškerių su ritėmis po 100 Lt, viso- 900 Lt vertės, jos buvo naujos, praktiškai nenaudotos, guminė dvivietė valtis 400 Lt vertės, botai 20 Lt vertės, ilgi botai 80 Lt vertės, įrankių dėžė su įrankiais 300 Lt vertės, žvejybinis grąžtas 180 Lt vertės, viso pagrobta daiktų už 2130 Lt, tačiau ji sandėliuke buvo iš vakaro, kai visi daiktai dar buvo savo vietose, daiktų pasigedo ryte, kai rado praviras sandėliuko duris, kas daiktus išnešė iš sandėliuko, ji nematė ir pasakyti negali. To nematė nei vienas iš kaimynų, jokių liudytojų, patvirtinančių, kad matė, kaip visus nurodytus daiktus išnešė būtent kaltinamasis, byloje nėra. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, ties teisme tvirtino, kad jis iš sandėliuko paėmė tik du dviračius ir meškerę, ar daugiau meškerių buvo, jis pasakyti negalėjo, sandėliuko duris išlaužė, paėmė jo nurodytus daiktus ir išėjo, jas palikdamas atviras, todėl bet kas galėjo įeiti ir minėtus daiktus išnešti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus, nuoseklius, išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, dalyvavo parodymų patikrinime, kurio metu buvo fotografuota ir daromas vaizdo įrašas, jo parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusios L. B. parodymais dėl dingusių iš jos sandėliuko daiktų kiekio, tačiau nei ji, nei kiti asmenys nematė, kad minėtus daiktus iš jos sandėliuko išnešė kaltinamasis. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neigia pavogęs visus L. B. nurodytus daiktus, išskyrus du dviračius ir vieną meškerę, į tai, kad pati nukentėjusioji L. B. tų daiktų pasigedo tik ryte ir nematė, kas juos paėmė, į tai, kad jokių tiesioginių įrodymų, neabejotinai byloje patvirtinančių, kad minėtus daiktus pagrobė būtent V. J., nėra, teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), todėl šalina iš V. J. inkriminuoto kaltinimo minėtų daiktų- 8 vnt. meškerių su ritėmis po 100 Lt, viso- 800 Lt vertės, guminės dvivietės valties 400 Lt vertės, botų 20 Lt vertės, ilgų botų 80 Lt vertės, įrankių dėžės su įrankiais 300 Lt vertės, žvejybinio grąžto 180 Lt vertės,- vagystę, kaip neįrodytą. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis V. J. į sandėliuką, kuriame buvo L. B. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (išlauždamas sandėliuko duris ties spyna), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nukentėjusios E. M. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (I tomas, b.l. 130-133,135) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį, t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu keramikos gabalėliu dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio E. M., mechanines automobilio apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkės valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusios E. M. žinios bei prieš jos valią paėmė jai priklausantį kaltinime nurodytą daiktą- kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“ 150 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“, kurį vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas grotuvą pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. Tyčia - sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą- kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“ kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis keramikos gabalėliu išmušė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo E. M. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkei bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Įsibraudamas į E. M. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- keramikos gabalėliu išdaužė dešinės pusės priekinių durelių automobilio lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajai 150 Lt vertės žalą. Įsibraunant į saugyklą (automobilį) buvo sugadintas svetimas turtas- automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje- kompaktinių plokštelių grotuvą, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (LR BK 10 str., 11 str., 12 str.), todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, liudytojų R. Ž. ir P. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (I tomas, b.l. 153-163), daiktų apžiūros (I tomas, b.l. 166,171-176), daiktų parodymo atpažinti (I tomas, b.l. 167-168) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67) – protokoluose bei specialisto išvadose (I tomas, b.l. 179-181, V tomas, b.l. 126-128), pakvitavime (I tomas, b.l. 169-170) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį, t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu keramikos gabalėliu kairės pusės galinių durelių trikampį lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio A. S., mechanines automobilio apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įsipjovė kairę ranką ties nykščiu, dėl ko pradėjo smarkiai bėgti kraujas, todėl iš įvykio vietos nieko nepaėmęs pasišalino. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pamatė automobilį ir nusprendė iš jo ką nors pavogti, ką tiksliai būtų ėmęs iš automobilio, teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis keramikos gabalėliu išmušė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo A. S. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę, įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kaip tiesiogiai pradėtas daryti, bet nebaigtas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių nusikaltimas, nes V. J. svetimo turto neužvaldė ir realios galimybės šiuo turtu nevaržomai disponuoti neįgijo dėl to, jog įsipjovė kairę ranką ir dėl smarkiai bėgančio kraujo nieko negalėjo paimti.

Įsibraudamas į A. S. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- keramikos gabalėliu išdaužė kairės pusės galinių durelių trikampį automobilio lango stiklą, iškruvino ir ištepė automobilio salono vidų bei automobilio kėbulą, padarydamas nukentėjusiajam 800 Lt vertės žalą. Įsibraunant į saugyklą (automobilį) buvo sugadintas svetimas turtas- iškruvintas ir išteptas automobilio salono vidus ir išdaužtas kairės pusės galinių durelių trikampis automobilio lango stiklas tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti daiktus, esančius automobilio viduje, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusio G. A. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l. 12-15) ir parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 60-61) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. veikė neteisėtu būdu, t.y. be turto savininko G. A. leidimo ir žinios, paėmė iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), po laiptais esančios nerakinamos patalpos, kuria naudojasi visi namo gyventojai, vaikišką vežimėlį „Zippy“ 1250 Lt vertės ir vaikišką dviratį 200 Lt vertės, t.y. svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos - nuėjo niekieno nepastebėtas, išsinešdamas vaikišką vežimėlį ir vaikišką dviratį, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl slapta, nesant nukentėjusiajam G. A. ir niekam nematant paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Darydamas minėtus veiksmus V. J. suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir siekiamo pagrobti turto vertę, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kaip baigta slapta svetimo turto vagystė.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs, neprieštaringi ir atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l. 32-35) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 32-33) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį, t.y. slapta neteisėtu būdu- su savimi turėtu peiliu prapjovė automobilio „BMW Z3 VIN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio A. L., pakeliamą medžiaginį stogą ir taip įveikdamas automobilio mechanines ir elektronines, nes nukentėjusi pastačiusi automobilį, įjungė signalizaciją, automobilio apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkės valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusios A. L. žinios bei prieš jos valią paėmė jai priklausantį kaltinime nurodytą turtą- kompaktinių plokštelių grotuvą 400 Lt vertės, 8 GB atmintinę 40 Lt vertės, akinius nuo saulės „Roberto Cavali“ 430 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos - minėtus daiktus išsinešė niekieno nesulaikytas ir juos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas grotuvą pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą kilo dar prieš patenkant į automobilį, prapjovęs automobilio stogą į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo A. L. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines ir elektronines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkei bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines ir elektronines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Įsibraudamas į A. L. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą, - su savimi turėtu peiliu prapjovė automobilio pakeliamą medžiaginį stogą, padarydamas nukentėjusiajai 6000 Lt vertės žalą. Įsibraunant į saugyklą (automobilį) buvo sugadintas svetimas turtas- automobilio pakeliamas medžiaginis stogas tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje- kompaktinių plokštelių grotuvą ir kitus daiktus, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l. 64-69) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 60-61) – protokoluose, 2012-01-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešime (V tomas, b.l. 120) ir 2012-01-27 specialisto išvadoje (V tomas, b.l. 122-124) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. ketino įsibrauti į automobilį, t.y. slapta neteisėtu būdu žirklėmis bandydamas atrakinti automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. V., kairės pusės priekinių durelių spynelę, bandydamas išimti kairės pusės priekinių durelių langą ir priekinį automobilio langą ir taip įveikti mechanines automobilio apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, ir įsibrauti į jį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neįveikė automobilio mechaninių apsaugos priemonių ir į automobilio vidų nepateko, todėl iš įvykio vietos nieko nepaėmęs pasišalino. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pamatė automobilį ir nusprendė iš jo ką nors pavogti, ką tiksliai būtų ėmęs iš automobilio, teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo, gal kompaktinių plokštelių grotuvą. Todėl kaltinamojo V. J. Tyčia - sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis ketino patekti į jį jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas įsibrauti- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo V. V. priklausantis turtas, ketino įsibrauti - patekti įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį ketino patekti įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę, ketinant įsibrauti į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kaip tiesiogiai pradėtas daryti, bet nebaigtas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių nusikaltimas, nes V. J. svetimo turto neužvaldė ir realios galimybės šiuo turtu nevaržomai disponuoti neįgijo dėl to, jog neįveikė automobilio mechaninių apsaugos priemonių ir į automobilio vidų nepateko.

Ketindamas įsibrauti į V. V. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą, - žirklėmis bandydamas atrakinti automobilio kairės pusės priekinių durelių spynelę, savo turimomis priemonėmis bandydamas išimti kairės pusės priekinių durelių langą ir priekinį automobilio langą, sugadino svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą- žirklėmis sulaužė kairės pusės priekinių durelių spynelę 100 Lt vertės, suskaldė priekinį automobilio lango stiklą 300 Lt vertės, sugadino vairuotojo durelių apsaugines stiklo gumas 200 Lt vertės, nuėmė dvi priekinio stiklo apdailos aliumines juosteles 200 Lt vertės bendrai (po 100 Lt kiekviena), padarydamas nukentėjusiajam 800 Lt vertės žalą. Ketinant įsibrauti į saugyklą (automobilį) buvo sugadintas svetimas turtas- sulaužyta automobilio durelių spynelė, suskaldytas stiklas, sugadintos apsauginės stiklo gumos, nuimtos apdailos juostelės tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti daiktus, esančius automobilio viduje, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nukentėjusiojo A. A. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l. 90-94) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį, t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu keramikos gabalėliu ar žirklėmis, tiksliai nepamena, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko A. A. valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusio A. A. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausantį kaltinime nurodytą daiktą- kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ 400 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvą, kurį vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas grotuvą pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. Tyčia - sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą- kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis tyrimo metu nenustatytu daiktu išmušė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo A. A. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nukentėjusiojo A. A. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l. 118-122) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į du automobilius, t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu tyrimo metu nenustatytu daiktu abiejų automobilių dešinės pusės priekinių durelių lango stiklus ir taip įveikdamas automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio A. A., ir automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio A. K., mechanines automobilių apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilius, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkų valią pateko į minėtus automobilius, į kuriuos patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobiliuose buvusių daiktų be nukentėjusių žinios bei prieš jų valią paėmė jiems priklausančius kaltinime nurodytus daiktus - kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC” 200 Lt vertės iš A. A. automobilio ir kompaktinių plokštelių grotuvą „Kenwood” 200 Lt vertės iš A. K. automobilio ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvus, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilius paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilių langus pamatė, kad juose yra palikti kompaktinių plokštelių grotuvai, ir tada jam kilo sumanymas grotuvus pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobiliuose esantį svetimą turtą- kompaktinių plokštelių grotuvus kilo dar prieš patenkant į automobilius, jis tyrimo metu nenustatytu daiktu išmušė automobilių langus ir į juos pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobiliuose esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilius, kuriuose buvo A. A. ir A. K. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilių apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkams bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į abu automobilius pateko įveikdamas mechanines automobilių apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l. 160-163) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. Š., t.y. slapta neteisėtu būdu tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusio R. Š. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausantį kaltinime nurodytą turtą - kompaktinių plokštelių grotuvą 800 Lt vertės ir automobilinę radijo stotį „Albrcht“ 350 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvą ir automobilinę radijo stotį, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, jog pavogė abu aukščiau paminėtus daiktus- kompaktinių plokštelių grotuvą ir automobilinę radijo stotį (II tomas, b.l. 184, IV tomas, b.l. 80-84). Tai pats, niekieno neverčiamas, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaudamas parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67). Parodymų patikrinimo metu tai buvo užfiksuota nuotraukomis ir vaizdo įrašu, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ėmė neigti, kad pavogė automobilinę radijo stotį, bet nebuvo visai dėl to tikras, nurodydamas, kad gal ir neprisimena. Kaltinamojo teiginys, kad jis nepavogė automobilinės radijo stoties, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jį paneigia visi kiti byloje surinkti įrodymai, todėl vertintinas kaip kaltinamojo gynybinė versija. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, kaltinamasis gali ir neprisiminti, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir kokius daiktus iš kokių automobilių pavogė, nes buvo padaryta ne viena ir ne kelios nusikalstamos veikos, o dvidešimt aštuonios. Teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai yra teisingi, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, nes duoti iš karto, praėjus nedaug laiko nuo nusikalstamų veikų padarymo, be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kategoriškai netvirtino, kad minėto daikto nevogė, o abejojo savo teiginio tikrumu, nurodydamas, kad gal ir neprisimena. Akcentuotina, jog jokių priežasčių, dėl ko nukentėjęs R. Š. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. J., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo vieno iš daiktų vagystės neigimas vertintinas kritiškai, jis neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių, todėl teismas jį atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį juo nesivadovauja. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis tyrimo metu nenustatytu daiktu išmušė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo R. Š. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Įsibraudamas į R. Š. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė dešinės pusės priekinių durelių automobilio lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajam 150 Lt vertės žalą. Įsibraunant į saugyklą (automobilį) buvo sugadintas svetimas turtas - automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje - kompaktinių plokštelių grotuvą ir automobilinę radijo stotį, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (LR BK 10 str., 11 str., 12 str.), todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l. 186-188) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 86-89) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio M. M., t.y. slapta neteisėtu būdu atrakindamas tyrimo metu nenustatytu daiktu automobilio galinių durelių spynelę ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusio M. M. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausantį kaltinime nurodytą daiktą- kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“ 70 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos - išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“, kurį vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas grotuvą pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą- kompaktinių plokštelių grotuvą „Panasonic“ kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis keramikos gabalėliu išmušė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo M. M. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktus rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (III tomas, b.l. 7-15) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (III tomas, b.l. 18, IV tomas, b.l. 66-67) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į tris automobilius- automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį R. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, įsibrovė į automobilį „Citroen Xsara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį M. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, įsibrovė į automobilį „Mercedes Benz SLK 230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. P., t.y. slapta neteisėtu būdu tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkų valią pateko į minėtus automobilius, į kuriuos patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobiliuose buvusių daiktų be nukentėjusių žinios bei prieš jų valią paėmė jiems priklausančius kaltinime nurodytus daiktus - kompaktinių plokštelių grotuvus: „Clarion” 200 Lt vertės, priklausantį R. K., „Pioneer” 100 Lt vertės, priklausantį M. M., ir „JVC” 300 Lt vertės, priklausantį I. P., bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, patekdamas niekieno nepastebėtas per kažkurio iš daugiabučio namo gyventojų paliktas atviras su kodu rakinamas laiptinės duris, įsibrovė į negyvenamą patalpą- požeminį garažą, iš kurio pagrobė šalia automobilio stovėjusį vaikišką dviratį 300 Lt vertės, priklausantį R. K., ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvus ir vaikišką dviratį, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilius ir patalpą paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilių langus pamatė, kad juose yra palikti kompaktinių plokštelių grotuvai, ir tada jam kilo sumanymas juos ir šalia automobilio esantį dviratį pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. Tyčia - sumanymas pagrobti kilo dar prieš patenkant į automobilius, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į patalpą ir į automobilius, kuriuose buvo nukentėjusiems priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (prasmuko į patalpą pasinaudodamas atviromis durimis, įveikęs mechanines automobilių apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkams bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilius pateko įveikdamas mechanines automobilių apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą ir saugyklą.

Žemesnės instancijos teismas

Įsibraudamas į R. K., M. M. ir I. P. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė dešinės pusės priekinių durelių automobilių langų stiklus, padarydamas nukentėjusiajam R. K. 100 Lt vertės žalą, nukentėjusiajam M. M. 60 Lt vertės žalą ir nukentėjusiajai I. P. 600 Lt vertės žalą. Įsibraunant į saugyklą (automobilį) buvo sugadintas svetimas turtas- automobilių dešinės pusės priekinių durelių langų stiklai tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje- kompaktinių plokštelių grotuvus, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nukentėjusiojo A. G. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (III tomas, b.l. 60-63) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 86-89) – užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė, t.y. slapta neteisėtu būdu sulaužydamas replėmis avarinio įėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), laukujų durų spynos atraktą ir prakirpdamas sandėliukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių nukentėjusiems A. G. ir J. K., vielines duris ir taip įveikęs kliūtis, sulaikančias nuo fizinio patekimo į patalpas, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkų valią įsibrovė į negyvenamąsias patalpas - požeminį garažą ir sandėliukus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes kaltinamajam į nurodytas vietas - požeminį garažą ir sandėliukus apskritai draudžiama įeiti. Iš sandėliukuose buvusių daiktų be nukentėjusių A. G. ir J. K. žinios bei prieš jų valią paėmė nukentėjusiems priklausančius kaltinime nurodytus du dviračius: „Focus” 1600 Lt vertės, priklausantį J. K., ir „Panther” 550 Lt vertės, priklausantį A. G., ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- dviračius išsivarė ir vėliau juos pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į patalpą paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į patalpas ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad V. J. Tyčia - sumanymas pagrobti patalpose esantį svetimą turtą- dviračius kilo dar prieš patenkant į sandėliukus, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti patalpoje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į sandėliukus, kuriuose buvo A. G. ir J. K. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (sulaužydamas avarinio įėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), laukujų durų spynos atraktą bei sugadindamas sandėliukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vielines duris, t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkams bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą.

Žemesnės instancijos teismas

Įsibraudamas į A. G. ir J. K. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- replėmis sulaužė durų spynos atraktą ir prakirpo sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) vielines duris, padarydamas civiliniam ieškovui DNSB Žaliūkių g. 71 150 Lt vertės žalą ir nukentėjusiajam A. G. 450 Lt vertės žalą. Įsibraunant į patalpas - sandėliukus buvo sugadintas svetimas turtas- replėmis sulaužytas laukujų durų spynos atraktas ir prakirptos vielinės durys tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo sandėliukų viduje- du dviračius, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktus rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (III tomas, b.l. 89-93) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 86-89) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį D. L., t.y. slapta neteisėtu būdu žirklėmis atrakindamas automobilio dešinės pusės priekinių durelių spynelę ir bagažinės spynelę ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusio D. L. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausančius kaltinime nurodytus daiktus - kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer” 100 Lt vertės, žemų dažnių garso kolonėlę „Blaupunk” 300 Lt vertės, garso stiprintuvą 200 Lt vertės, automobilio užvedimo prietaisą 300 Lt vertės, sulenkiamą peilį 50 Lt vertės, prožektorių 20 Lt vertės, stiprintuvo laidą 20 Lt vertės, kvepalus „Calvin Clain” 80 Lt vertės, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvą ir kitus daiktus, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pavogė tris kaltinime nurodytus daiktus- kompaktinių plokštelių grotuvą, garso kolonėlę, stiprintuvą (III tomas, b.l. 112), parodymų patikrinimo metu (IV tomas, b.l. 86-89) nurodė, kad pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus- kompaktinių plokštelių grotuvą, garso kolonėlę, stiprintuvą, automobilio užvedimo prietaisą, stiprintuvo laidą, kvepalus, žibintuvėlį, peilį, tačiau teisiamojo posėdžio metu vėl tvirtino, kad dalies daiktų- automobilio užvedimo prietaiso, peilio, prožektoriaus ir stiprintuvo laido,- neėmė, kaip argumentą nurodydamas, kad tokių smulkių daiktų jis neima. Tokius jo argumentus paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent- 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (III tomas, b.l. 167), iš kurio matyti, kad sulaikant V. J., pas jį buvo rasta daug smulkių daiktų, tame tarpe žibintuvėliai, peilis, automobilis cigarečių pridegėjas, metalinis atidarytuvas ir kiti daiktai, kurių priklausomybė iki šiol nėra nustatyta. Todėl prieštaringi ir nenuoseklūs kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija. Akcentuotina, jog jokių priežasčių, dėl ko nukentėjęs D. L. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. J., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo minėtų daiktų vagystės neigimas vertintinas kritiškai, jis neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių, todėl teismas kaltinamojo argumentą, kad jis tokių smulkių daiktų nevagia, atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį juo bei kaltinamojo duotais prieštaringais parodymais nesivadovauja, o remiasi nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą kilo dar prieš patenkant į automobilį, į automobilį jis pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo D. L. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs, neprieštaringi ir atitinkantys byloje surinktus rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (III tomas, b.l. 117-122) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (III tomas, b.l. 126, IV tomas, b.l. 60-61) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį, t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu keramikos gabalėliu dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio „BMW 316“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio I. P., mechanines automobilio apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininkės valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusios I. P. žinios bei prieš jos valią paėmė jai priklausantį kaltinime nurodytą daiktą- kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“150 Lt vertės ir 10 litų, tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvą, kurį vėliau pardavė, o gautus pinigus ir pavogtus 10 litų išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas grotuvą pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą - kompaktinių plokštelių grotuvą kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis keramikos gabalėliu išmušė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo I. P. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkei bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nukentėjusiojo A. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (III tomas, b.l. 141-144) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (III tomas, b.l. 146, IV tomas, b.l. 32-33)– protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B., t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu keramikos gabalėliu dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusio A. B. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausančius kaltinime nurodytus daiktus - du kompaktinių plokštelių grotuvus „Blaupunk“ 600 Lt vertės (kiekvienas po 300 Lt vertės) ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos - išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvus, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra palikti kompaktinių plokštelių grotuvai, ir tada jam kilo sumanymas grotuvus pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą- kompaktinių plokštelių grotuvus kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis keramikos gabalėliu išmušė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas- kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo A. B. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Įsibraudamas į A. B. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- keramikos gabalėliu išdaužė automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajam 350 Lt vertės žalą, nes tiek kainavo, kaip teisme nukentėjęs nurodė, stiklas ir jo įstatymas. Įsibraunant į saugyklą - automobilį buvo sugadintas svetimas turtas- išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje- du kompaktinių plokštelių grotuvus, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (LR BK 10 str., 11 str., 12 str.), todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (III tomas, b.l. 162-165), daiktų, dokumentų pateikimo (III tomas, b.l. 166,167), daiktų parodymo atpažinti (III tomas, b.l. 169-171), daiktų apžiūros (III tomas, b.l. 172-177,180-194) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 32-33) – protokoluose bei 2011-07-29 specialisto išvadoje (IV tomas, b.l. 1-5), pakvitavimuose (III tomas, b.l. 178-179,195-196) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š., t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu keramikos gabalėliu ar replėms, tiksliai nepamena, dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusio A. Š. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausančius kaltinime nurodytus daiktus- kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ 150 Lt vertės, automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį 30 Lt vertės, automobilinį žiebtuvėlį 10 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė pavogtus daiktus, kuriuos vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus - kompaktinių plokštelių grotuvą, automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį, automobilinį žiebtuvėlį (IV tomas, b.l. 30,80-84), parodymų patikrinimo metu (IV tomas, b.l. 1-5) nurodė, kad pavogė tik kompaktinių plokštelių grotuvą, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad automobilinio mobiliojo ryšio telefono laikiklio ir automobilinio žiebtuvėlio neėmė, nes tokių smulkių daiktų jis neima. Tai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu iš karto po nusikalstamos veikos padarymo duotiems parodymams, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis prisiminė geriausiai, be to, jo argumentą, kad jis minėtų daiktų nepavogė, nes tokių smulkių daiktų neima, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai- 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (III tomas, b.l. 167), iš kurio matyti, kad sulaikant V. J., pas jį buvo rasta daug smulkių daiktų, tame tarpe ir mobiliojo ryšio telefono laikiklis, žibintuvėliai, peilis ir dar daug kitų smulkių daiktų, kurių priklausomybė iki šiol nėra nustatyta; daiktų apžiūros ir daiktų parodymo atpažinti protokolai (III tomas, b.l. 169-171,172-177,180-194), iš kurių matyti, kad sulaikymo metu pas V. J. rasti daiktai buvo apžiūrėti, kad nukentėjęs A. Š. atpažino iš jo pavogtą ir jam priklausantį kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ ir automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį; pakvitavimai (III tomas, b.l. 178-179,195-196), iš kurių matyti, kad kompaktinių plokštelių grotuvas „JVC“ ir automobilinis mobiliojo ryšio telefono laikiklis yra grąžinti nukentėjusiajam A. Š., vadinasi, jie tikrai buvo pavogti kaltinamojo. Akcentuotina, jog jokių priežasčių, dėl ko nukentėjęs A. Š. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. J., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo minėtų daiktų vagystės neigimas vertintinas kritiškai, kaip jo gynybinė versija, tai neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismas kaltinamojo argumentą, kad jis tokių smulkių daiktų nevagia, atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį kaltinamojo duotais prieštaringais parodymais nesivadovauja, o remiasi nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas grotuvą pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. tyčia- sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą - kompaktinių plokštelių grotuvą kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas - kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo A. Š. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nukentėjusiojo T. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (IV tomas, b.l. 39-42), daiktų parodymo atpažinti (IV tomas, b.l. 47-48) ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 32-33,44) – protokoluose ir pakvitavime (IV tomas, b.l. 49-50) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. J. įsibrovė į automobilį „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. J., t.y. slapta neteisėtu būdu tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš automobilyje buvusių daiktų be nukentėjusio T. J. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausantį kaltinime nurodytą daiktą - kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ 200 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešė kompaktinių plokštelių grotuvą, kurį vėliau pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pro automobilio langą pamatė, kad jame yra paliktas kompaktinių plokštelių grotuvas, ir tada jam kilo sumanymas grotuvą pavogti. Todėl kaltinamojo V. J. Tyčia - sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą- kompaktinių plokštelių grotuvą kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. iš anksto apgalvota, todėl jo veika kvalifikuotina kaip įsibrovimas - kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis V. J. į automobilį, kuriame buvo T. J. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus V. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (LR BK 178 str. 2 d.) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (LAT senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą.

Žemesnės instancijos teismas

Įsibraudamas į saugyklą - T. J. priklausantį automobilį, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą, - tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajam 400 Lt vertės žalą. Įsibraunant į saugyklą- automobilį buvo sugadintas svetimas turtas- išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas tam, kad kaltinamasis galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje- kompaktinių plokštelių grotuvą, todėl V. J. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Skirdamas V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 28 nusikalstamas veikas- 17 apysunkių ir 7 nesunkius tyčinius nusikaltimus bei 4 baudžiamuosius nusižengimus, visos veikos baigtos, išskyrus dvi- dėl vagystės iš A. S. ir V. V. automobilių. V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, padėjo jas išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes ikiteisminio tyrimo metu jam pareiškus įtarimus tik dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, jis pats nurodė ir kitas jo padarytas nusikalstamas veikas, paaiškino, kaip jas įvykdė, dalyvavo parodymų patikrinimuose ir noriai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, neigiamai vertina savo elgesį, ketina atlikti bausmę, atlyginti žalą nukentėjusiems ir nebenusikalsti, žada pasikeisti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamasis V. J. teisiamas šeštą kartą už 28 nusikalstamų veikų padarymą (IV tomas, b.l. 131-139), veikas, už kurias teisiamas šioje byloje – tyčinius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus – padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, jo atžvilgiu Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-192-569/2012 pagal LR BK 180 str. 1 d.,- todėl darytina išvada, kad V. J. nusikalto neatsitiktinai, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (IV tomas, b.l. 145), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (IV tomas, b.l. 146), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas (IV tomas, b.l. 150), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (IV tomas, b.l. 147), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (IV tomas, b.l. 142). Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis: už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.,- laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus LR BK 187 str. 3 d.- areštas, savo dydžiu mažesnis nei baudžiamajame įstatyme (BK 49 straipsnis) numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal LR BK 63 straipsnio pirmą, antrą, ketvirtą, penktą, šeštą dalis – taikytinas bausmių apėmimo būdas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, po to - paskirtas bausmes subendrinant tarpusavyje ir su kitomis bausmėmis taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę subendrintą bausmę paskiriant griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmę.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-07-02 iki 2012-03-20 (IV tomas, b.l. 20,96-97,104-105,114-118, V tomas, b.l. 3-8).

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje nukentėję ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius: S. B.- 800 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (I tomas, b.l. 70-71), L. B.- 2145 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (b.l. I tomas, b.l. 114-115), E. M.- 300 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (I tomas, b.l. 140-141), A. S.- 800 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (I tomas, b.l. 194-195), G. A.- 1450 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (II tomas, b.l. 19-20), A. L.- 6870 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (II tomas, b.l. 48-49), V. V. - 1050 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (II tomas, b.l. 78-79), A. A.- 300 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (II tomas, b.l. 139-141), A. K.- 280 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (II tomas, b.l. 146-147), R. Š.- 1300 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (II tomas, b.l. 177-178), M. M.- 70 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (II tomas, b.l. 192-193), R. K.- 650 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 23-24), M. M.- 300 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 32-33), I. P. - 950 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 39-40), J. K.- 1600 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 73-74), A. G.- 850 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 79-80), D. L.- 1170 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 102-103), A. B. - 950 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 151-152), A. Š.- 110 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (IV tomas, b.l. 14-15). Taip pat baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį yra pareiškęs civilinis ieškovas Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71 dėl 150 Lt padarytos turtinės žalos (III tomas, b.l. 57-59). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese- kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių, dėl kurių nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams atsirado žala - jie neteko jiems nuosavybės teise priklausančio turto, o kitas turtas buvo sugadintas, kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiems, civiliniams ieškovams ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl V. J. nukentėjusiems, civiliniams ieškovams privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusių ir civilinių ieškovų S. B., E. M., A. S., G. A., A. L., V. V., A. A., A. K., M. M., R. K., M. M., I. P., J. K., A. G., A. B. ir civilinio ieškovo Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71 pareikštų ieškinių kaltinamasis neginčija, šie civiliniai ieškiniai įrodyti byloje pateiktais dokumentais, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais V. J. veiksmais. Pats kaltinamasis sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos šiems nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams, sutiko su šių nukentėjusių jam pareikštais civiliniais ieškiniais, neginčijo žalos ir pareikštų civilinių ieškinių dydžio, pažadėjo visą žalą nukentėjusiems atlyginti, todėl šie civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, iš V. J. S. B. priteistina 800 Lt suma, E. M.- 300 Lt suma, A. S.- 800 Lt suma, G. A.- 1450 Lt suma, A. L.- 6870 Lt suma, V. V.- 1050 Lt suma, A. A.- 300 Lt suma, A. K.- 280 Lt suma, M. M.- 70 Lt suma, R. K.- 650 Lt suma, M. M.- 300 Lt suma, I. P.- 950 Lt suma, J. K.- 1600 Lt suma, A. G.- 850 Lt suma ir civiliniam ieškovui Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71- 150 Lt suma

Nukentėjusiam, civiliniam ieškovui A. B. nusikalstama veika padaryta 950 Lt žalos: iš jo automobilio pavogti 600 Lt vertės du kompaktinių plokštelių grotuvai ir išdaužtas automobilio stiklas su jo įdėjimu jam kainavo 350 Lt, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis nuo civilinio ieškinio atsisakė, nes netiki, kad žala bus atlyginta. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (LR BK 112 str. 3 d.). Nukentėjusiajam A. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakius ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str., 113 str. 2 d., LR CPK 140 str. 1 d.), jam išaiškintinos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).

Nukentėjusių, civilinių ieškovų L. B., R. Š., D. L. ir A. Š. pareikštų civilinių ieškinių dydį ir pavogtų daiktų kiekį kaltinamasis ginčija.

Nukentėjusioji L. B. nurodė, kad iš jos sandėliuko, esančio prie bendros virtuvės buvo pavogti: dviratis 150 Lt vertės, vaikiškas dviratis 100 Lt vertės, 9 vnt. meškerių su ritėmis po 100 Lt, viso- 900 Lt vertės, jos buvo naujos, praktiškai nenaudotos, vienos kaina apie 100 Lt, guminė dvivietė valtis 400 Lt vertės, botai 20 Lt vertės, ilgi botai 80 Lt vertės, įrankių dėžė su įrankiais 300 Lt vertės, žvejybinis grąžtas 180 Lt vertės, viso pagrobta daiktų už 2130 Lt, įsilaužiant turtas buvo sugadintas už 15 Lt, todėl reiškia civilinį ieškinį 2145 Lt sumai. Tačiau ji sandėliuke buvo iš vakaro, kai visi daiktai dar buvo savo vietose, daiktų pasigedo ryte, pamačiusi išlaužtas sandėliuko duris, kas daiktus išnešė iš sandėliuko, ji nematė ir pasakyti negali. To nematė nei vienas iš kaimynų, jokių asmenų, mačiusių ir galinčių patvirtinti, kad visus nurodytus daiktus išnešė būtent kaltinamasis, byloje nėra. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, ties teisme tvirtino, kad jis iš sandėliuko paėmė tik du dviračius: vieną- 150 Lt vertės, kitą- 100 Lt vertės ir vieną meškerę 100 Lt vertės, ar daugiau meškerių buvo, jis pasakyti negalėjo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus, nuoseklius, išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, dalyvavo parodymų patikrinime, kurio metu buvo fotografuota ir daromas vaizdo įrašas, jo parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nėra jokio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neigia pavogęs visus L. B. nurodytus daiktus, išskyrus du dviračius ir vieną meškerę, į tai, kad pati nukentėjusioji L. B. tų daiktų pasigedo tik ryte ir nematė, kas juos paėmė, į tai, kad jokių tiesioginių įrodymų, neabejotinai byloje patvirtinančių, kad minėtus daiktus pagrobė būtent V. J., nėra, teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), todėl šalina iš V. J. inkriminuoto kaltinimo minėtų daiktų- 8 vnt. meškerių su ritėmis po 100 Lt, viso- 800 Lt vertės, guminės dvivietės valties 400 Lt vertės, botų 20 Lt vertės, ilgų botų 80 Lt vertės, įrankių dėžės su įrankiais 300 Lt vertės, žvejybinio grąžto 180 Lt vertės,- vagystę kaip neįrodytą. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios L. B. parodymais dėl dingusių iš jos sandėliuko daiktų kiekio. Nukentėjusios L. B. civilinis ieškinys dėl pavogtų ir negrąžintų daiktų vertės priteisimo įrodytas ir tenkintinas, kadangi kaltinamasis V. J., įsibrovęs į L. B. nuosavybės teise priklausantį sandėliuką ir palikęs išlaužtas duris, sudarė sąlygas daiktams dingti.

Nukentėjęs R. Š. nurodė, kad iš jo automobilio buvo pavogtas kompaktinių plokštelių grotuvas 800 Lt vertės ir automobilinė radijo stotis 350 Lt vertės bei sugadintas turtas- išdaužtas stiklas, kurio sutvarkymas kainavo 150 Lt, viso civilinį ieškinį reiškia 1300 Lt sumai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu abejodamas nurodė, kad jis automobilinės radijo stoties galbūt neėmė, nors gal ir neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, jog pavogė abu aukščiau paminėtus daiktus - kompaktinių plokštelių grotuvą ir automobilinę radijo stotį (II tomas, b.l. 184, IV tomas, b.l. 80-84). Tai pats, niekieno neverčiamas, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaudamas parodymų patikrinimo vietoje (IV tomas, b.l. 66-67). Parodymų patikrinimo metu tai buvo užfiksuota nuotraukomis ir vaizdo įrašu, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ėmė neigti, kad pavogė automobilinę radijo stotį, bet nebuvo visai dėl to tikras, nurodydamas, kad gal ir neprisimena. Kaltinamojo teiginys, kad jis nepavogė automobilinės radijo stoties, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jį paneigia visi kiti byloje surinkti įrodymai, todėl vertintinas kaip kaltinamojo gynybinė versija. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, kaltinamasis gali ir neprisiminti, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir kokius daiktus iš kokių automobilių pavogė, nes buvo padaryta ne viena ir ne kelios nusikalstamos veikos, o dvidešimt aštuonios. Teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai yra teisingi, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, nes duoti iš karto, praėjus nedaug laiko nuo nusikalstamų veikų padarymo, be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kategoriškai netvirtino, kad minėto daikto nevogė, o abejojo savo teiginio tikrumu, nurodydamas, kad gal ir neprisimena. Akcentuotina, jog jokių priežasčių, dėl ko nukentėjęs R. Š. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. J., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo vieno iš daiktų vagystės neigimas vertintinas kritiškai, jis neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių, todėl jis atmestinas, kaip nepagrįstas, ir priimant nuosprendį juo nesivadovautina, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo jam priteistina 1300 Lt suma.

Nukentėjęs D. L. nurodė, jog iš jo automobilio buvo pavogta: kompaktinių plokštelių grotuvas 100 Lt vertės, garso kolonėlė 300 Lt vertės, garso stiprintuvas 200 Lt vertės, automobilio užvedimo prietaisas 300 Lt vertės, sulenkiamas peilis 50 Lt vertės, prožektorius 20 Lt vertės, stiprintuvo laidas 20 Lt vertės, kvepalai „Calvin Clain” 80 Lt vertės, viso pavogė prekių už 1070 Lt ir sugadino turtą už 100 Lt, todėl civilinį ieškinį reiškia 1170 Lt sumai. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pavogė tris kaltinime nurodytus daiktus- kompaktinių plokštelių grotuvą, garso kolonėlę, stiprintuvą (III tomas, b.l. 112), parodymų patikrinimo metu (IV tomas, b.l. 86-89) nurodė, kad pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus - kompaktinių plokštelių grotuvą, garso kolonėlę, stiprintuvą, automobilio užvedimo prietaisą, stiprintuvo laidą, kvepalus, žibintuvėlį, peilį, tačiau teisiamojo posėdžio metu vėl tvirtino, kad dalies daiktų- automobilio užvedimo prietaiso, peilio, prožektoriaus ir stiprintuvo laido, - neėmė, kaip argumentą nurodydamas, kad tokių smulkių daiktų jis neima. Tokius jo argumentus paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent- 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (III tomas, b.l. 167), iš kurio matyti, kad sulaikant V. J., pas jį buvo rasta daug smulkių daiktų, tame tarpe žibintuvėliai, peilis, automobilis cigarečių pridegėjas, metalinis atidarytuvas ir kiti daiktai, kurių priklausomybė iki šiol nėra nustatyta. Todėl prieštaringi ir nenuoseklūs kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija. Akcentuotina, jog jokių priežasčių, dėl ko nukentėjęs D. L. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. J., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo minėtų daiktų vagystės neigimas vertintinas kritiškai, jis neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių, o kaltinamojo argumentas, kad jis tokių smulkių daiktų nevagia, atmestinas, kaip nepagrįstas, ir priimant nuosprendį juo bei kaltinamojo duotais prieštaringais parodymais nesivadovautina, o remiamasi nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo jam priteistina 1170 Lt suma.

Nukentėjęs A. Š. nurodė, kad įsibrovus į jo automobilį buvo pavogti kompaktinių plokštelių grotuvas „JVC” 150 Lt vertės, automobilinis mobiliojo ryšio telefono laikiklis 30 Lt vertės ir automobilinis žiebtuvėlis 10 Lt vertės, viso pagrobta turto už 190 Lt ir sugadinta turto 100 Lt sumai, civilinį ieškinį reiškia 110 Lt sumai, nes kompaktinių plokštelių grotuvas ir automobilinis mobiliojo ryšio telefono laikiklis jam yra grąžinti. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus- kompaktinių plokštelių grotuvą, automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį, automobilinį žiebtuvėlį (IV tomas, b.l. 30,80-84), parodymų patikrinimo metu (IV tomas, b.l. 1-5) nurodė, kad pavogė tik kompaktinių plokštelių grotuvą, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad automobilinio mobiliojo ryšio telefono laikiklio ir automobilinio žiebtuvėlio neėmė, nes tokių smulkių daiktų jis neima. Tai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu iš karto po nusikalstamos veikos padarymo duotiems parodymams, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis prisiminė geriausiai, be to, jo argumentą, kad jis minėtų daiktų nepavogė, nes tokių smulkių daiktų neima, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (III tomas, b.l. 167), iš kurio matyti, kad sulaikant V. J., pas jį buvo rasta daug smulkių daiktų, tame tarpe ir mobiliojo ryšio telefono laikiklis, žibintuvėliai, peilis ir dar daug kitų smulkių daiktų, kurių priklausomybė iki šiol nėra nustatyta; daiktų apžiūros ir daiktų parodymo atpažinti protokolai (III tomas, b.l. 169-171,172-177,180-194), iš kurių matyti, kad sulaikymo metu pas V. J. rasti daiktai buvo apžiūrėti, kad nukentėjęs A. Š. atpažino iš jo pavogtą ir jam priklausantį kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ ir automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį; pakvitavimai (III tomas, b.l. 178-179,195-196), iš kurių matyti, kad kompaktinių plokštelių grotuvas „JVC“ ir automobilinis mobiliojo ryšio telefono laikiklis yra grąžinti nukentėjusiajam A. Š., vadinasi, jie tikrai buvo pavogti kaltinamojo. Akcentuotina, jog jokių priežasčių, dėl ko nukentėjęs A. Š. gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. J., teismas nenustatė, todėl kaltinamojo minėtų daiktų vagystės neigimas vertintinas kritiškai, kaip jo gynybinė versija, tai neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismas kaltinamojo argumentą, kad jis tokių smulkių daiktų nevagia, atmeta, kaip nepagrįstą, ir priimdamas nuosprendį kaltinamojo duotais prieštaringais parodymais nesivadovauja, o remiasi nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo jam priteistina 110 Lt suma, kurią sudaro turto sugadinimas už 100 Lt ir automobilis žiebtuvėlis 10 Lt.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- 2011-04-12 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas vielos tinklo fragmentas saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto Policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001369 (I tomas, b.l. 53-54, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-04-18 įvykio vietos apžiūros metu paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su rankos pirštų pėdsaku saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, kaip menkavertis daiktas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kratos metu pas R. A., gyv. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti geltonos spalvos dviratis, 6 meškerės, 1 dėžė su žvejybiniais reikmenimis, 1 tinklelis ir 5 vnt. ričių (I tomas, b.l. 92-93),- pagal pakvitavimą grąžinti teisėtam savininkui M. Z. (I tomas, b.l. 103-106, 100-102). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie paliktini savininko M. Z. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-04-21 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos stiklo šukės ir trys laidai saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (I tomas, 130-133, IV tomas, b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-04-26 įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta vaistinėlė pagal pakvitavimą gražinta nukentėjusiajam A. S. (I tomas b.l. 169-170). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ji paliktina savininko A. S. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-04-26 įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti raudonos palvos plastikinis šepetėlis, juodos spalvos plėvelės fragmentas su stiklo šukėmis, dvi popierinės skiautės, polietileninis maišelis, popieriaus skiautė, pakuotė nuo klijų, popierinė knygutė, raudonos palvos audinys, polietileninės pirštinės saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- 2011-05-02 įvykio vietos apžiūros metu (II tomas, b.l. 32-35), esančios (duomenys neskelbtini), paimti du laidų fragmentai su atidalinimo pėdsakais saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-06-17 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos stiklo šukės ir daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsaku saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-06-18 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti mikroplaušeliai, stiklo šukės saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001474 (II tomas b.l. 131), du vienetai laidų fragmentų saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-06-20 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti mikrodalelės, 15 vnt. laidų su kirpimo žymėmis, daktiloplokštelė su rankų pirštų pėdsakais saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514. (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-06-21 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti 3 (trys) vokai su stiklo šukėmis saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514. (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-06-25 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti: vielos stiklo fragmentas, durų atraktas su laužimo pėdsakais saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514. ( IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-06-27 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti: du laidai su atidalinimo pėdsakais, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514. (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-06-29 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos stiklo šukės saugomos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514. (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-07-01 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta keraminės žvakės dalis saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514. (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, kaip menkavertis daiktas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, įtariamojo V. J. pateikti: sportiniai batai, sportinis bliuzonas pagal pakvitavimą grąžinti kaltinamajam V. J. (IV tomas b.l. 8-9, 90-91). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie paliktini savininko V. J. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, įtariamojo V. J. pateikti: kompaktinių plokštelių grotuvas „JVC“, automobilinis mobiliojo ryšio telefono laikiklis grąžinti nukentėjusiajam A. Š. (III tomas 195-196). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie paliktini savininko A. Š. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, įtariamojo V. J. pateikti: pilkos spalvos maišelis „Elva“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1661“ su SIM kortele, žibintuvėlis „Varta“, automobilinis cigarečių pridegėjas, pilkos spalvos pirštinės, dėklas „Polaroid“ su akiniais, žibintuvėlis, veržliaraktis „Tonex“, metalinis atidarytuvas, peilis 1 vnt., 2 vnt. klijų „Moment“, šampūnas „Nivea“, juodos spalvos maišelis „CKO8“, replės, karpymo replės, peilis saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (IV tomas b.l. 151). Kadangi nėra nustatyta jų priklausomybė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais įtariamojo V. J. pateiktas kompaktinių plokštelių grotuvas „Pioneer“ priėmus nutarimą pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam T. J. (IV tomas b.l. 49-50). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jis paliktinas savininko T. J. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2011-07-02 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos stiklo šukės saugomos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514 (IV tomas b.l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - trys DVD-R kompaktiniai diskai su kaltinamojo V. J. parodymų patikrinimo vietose duotų parodymų vaizdo įrašais yra pridėti prie bylos viršelio (III tomas, IV tomas). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie saugotini byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. A. ir S. B. sandėliukų) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto sugadinimo) ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš L. B. sandėliuko) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš E. M. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (dėl E. M. turto sugadinimo) ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti iš A. S. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl G. A. priklausančio turto vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. L. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti iš V. V. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. V. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. A. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. A. ir A. K. automobilių) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. Š. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (dėl R. Š. turto sugadinimo) ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš M. M. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. K., M. M., I. P. automobilių) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. K., M. M., I. P. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš J. K. ir A. G. sandėliukų) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. G. ir Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71 turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. L. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš I. P. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. B. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. B. turto sugadinimo) ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. Š. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš T. J. automobilio) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl T. J. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., paskirtas bausmes pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (dėl vagystės iš D. A. ir S. B. sandėliukų bei dėl D. A. turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (dėl vagystės iš E. M. automobilio ir dėl turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui; pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti iš A. S. automobilio ir turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (dėl vagystės iš A. L. automobilio ir dėl turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui; pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti iš V. V. automobilio ir turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (dėl vagystės iš R. Š. automobilio ir dėl turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (dėl vagystės iš R. K., M. M., I. P. automobilių ir dėl turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (dėl vagystės iš J. K. ir A. G. sandėliukų bei dėl A. G. ir Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71 turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (dėl vagystės iš A. B. automobilio ir dėl turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (dėl vagystės iš T. J. automobilio ir dėl turto sugadinimo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Šias bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę subendrinti tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš L. B. sandėliuko), pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl G. A. priklausančio turto vagystės), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. A. automobilio), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. A. ir A. K. automobilių), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš M. M. automobilio), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš D. L. automobilio), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš I. P. automobilio), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. Š. automobilio), galutinę bausmę V. J. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę V. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. kovo 20 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-07-02 iki 2012-03-20.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J.:

- nukentėjusiajai S. B. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajai L. B. 2145 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt penkių litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajai E. M. 300 Lt (tris šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam A. S. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam G. A. 1450 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajai A. L. 6870 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam V. V. 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam A. A. 300 Lt (tris šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam A. K. 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam R. Š. 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam M. M. 70 Lt (septyniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam R. K. 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam M. M. 300 Lt (tris šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajai I. P. 950 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajai J. K. 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam A. G. 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- civiliniam ieškovui Šiaulių miesto DNSB Žaliūkių g. 71 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam D. L. 1170 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajam A. Š. 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų) turtinės žalos atlyginimui.

Procesą dėl nukentėjusio A. B. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vielos tinklo fragmentą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto Policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001369, sunaikinti;

- 1 daktiloskopinę plokštelę su rankos pirštų pėdsaku, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- geltonos spalvos dviratį, 6 meškeres, 1 dėžę su žvejybiniais reikmenimis, 1 tinklelį ir 5 vnt. ričių palikti savininko M. Z. neribotai nuosavybei;

- stiklo šukes ir tris laidus, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- vaistinėlę palikti savininko A. S. neribotai nuosavybei;

- raudonos spalvos plastikinį šepetėlį, juodos spalvos plėvelės fragmentą su stiklo šukėmis, dvi popierines skiautes, polietileninį maišelį, popieriaus skautę, pakuotę nuo klijų, popierinę knygutę, raudonos spalvos audinį, polietilenines pirštines, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- du laidų fragmentus su atidalinimo pėdsakais, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- stiklo šukes ir daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsaku, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- mikroplaušelius, stiklo šukes, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001474, du vienetus laidų fragmentų, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- mikrodaleles, 15 vnt. laidų su kirpimo žymėmis, daktiloplokštelę su rankų pirštų pėdsakais, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- 3 (tris) vokus su stiklo šukėmis, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- vielos stiklo fragmentą, durų atraktą su laužimo pėdsakais, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- du laidus su atidalinimo pėdsakais, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti.

- stiklo šukes, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- keraminės žvakės dalį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- sportinius batus, sportinį bliuzoną paliktini savininko V. J. neribotai nuosavybei;

- kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“, automobilinį mobiliojo ryšio telefono laikiklį palikti savininko A. Š. neribotai nuosavybei;

- pilkos spalvos maišelį „Elva“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661“ su SIM kortele, žibintuvėlį „Varta“, automobilinį cigarečių pridegėją, pilkos spalvos pirštines, dėklą „Polaroid“ su akiniais, žibintuvėlį, veržliaraktį „Tonex“, metalinį atidarytuvą, peilį 1 vnt., 2 vnt. klijų „Moment“, šampūną „Nivea“, juodos spalvos maišelį „CKO8“, reples, karpymo reples, peilį, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- kompaktinių plokštelių grotuvą „Pioneer“ palikti savininko T. J. neribotai nuosavybei;

- stiklo šukes, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, kvitas B Serija BBB Nr. 001514, sunaikinti;

- tris DVD-R kompaktinius diskus su kaltinamojo V. J. parodymų patikrinimo vietose duotų parodymų vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė