- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1652-1017/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- D. C.
- Advokatai
- Žana Timaškova, Dovilė Boguševičienė
nukentėjusiojo D. C. atstovui pagal įstatymą – jo tėčiui A. C., jo atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis (teigia kartais dirbantis pavežėjo), Užimtumo tarnyboje neužsiregistravęs, nevedęs, neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. gruodžio 1 d., apie 19.00 val., viešojoje vietoje, 31 maršruto autobuso išlaipinimo stotelėje, esančioje priešais restoraną „Mc Donald’s“, Seinų g. 3, Vilniuje, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties jis tyčia, kumščiu, ne mažiau kaip šešis kartus sudavė į veido sritį D. C., koja spyrė į kairįjį šlaunį, abiem rankomis suėmė D. C. ir pervertė per petį, taip D. C. nukritus ant žemės, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu galvoje, dešinio raktikaulio lūžiu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iš dalies, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, jog kaltinamajame akte įvykio aplinkybės nurodytos teisingai, tačiau jis nepripažįsta, kad smurtavo iš chuliganiškų paskatų. Nurodė, kad jis 2018 m. gruodžio 1 d., vakare važiavo 31-uoju autobusu iš Naujosios Vilnios į eglutės įžiebimą centre kartu su draugais E. Z. ir L. R.. Bevažiuojant į šį autobusą įlipo nukentėjusysis su panele, jie atsisėdo už kaltinamojo. Važiuojant autobusu, jau esant beveik prie stoties, jie su draugais draugiškai pravardžiavosi, E. Z. kaltinamasis pavadino „galuboku“, t. y. neva gėjumi. Tuo metu kaltinamasis žiūrėjo į E. Z., į nukentėjusįjį nežiūrėjo. Kelionės metu jokių žodžių ar veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo, iki kaltinamasis atsistojo tarp jų nebuvo jokio kontakto ir pokalbio. Praėjus maždaug minutei, kaltinamajam atsistojus, norint išlipti iš autobuso, nukentėjusysis paklausė kaltinamojo, ar jis seniai per veidą negavo, kartu vartojo rusiškus keiksmažodžius. Kaltinamasis nenorėjo prie draugų nusileisti nukentėjusiajam ir pasakė jam: „jo, negavau“. Nukentėjusysis pasiūlė ateiti į lauką ir išsiaiškinti situaciją, kaltinamasis sutiko. Kaltinamasis galvojo, kad kai jie visi išlips iš autobuso, nukentėjusysis nebedalyvaus, išsigąs. Kaltinamasis buvo apsirengęs žydrą su tamsiai mėlyna striuke. Išlipus kaltinamasis pasiūlė nukentėjusiajam nusiimti akinius, nes bijojo, kad sudaužys juos, kai smūgiuos. Į šį kaltinamojo pasiūlymą nukentėjusysis atsakė smūgiuodamas kaltinamajam į kairę šlaunį, nukentėjusysis spyrė iš savo dešinės kojos. Po to kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam į žandikaulį, iš pradžių vieną kartą kumščiu, tada jie abu susikabino, praeinantis vyras bandė žodžiu juos atskirti, bet jie nesustojo, nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, o šis nukentėjusiajam, nukentėjusiojo mergina pradėjo rėkti, tada kaltinamasis permetė nukentėjusįjį per petį. Kaltinamasis nukentėjusiajam į veidą sudavė ne daugiau 5-6 kartų, 6 kartai galėtų būti, spyrė jam vieną kartą į šlaunį ir permetė jį per petį. Po to jie su draugais pasišalino. Neigiamai vertina savo elgesį, gailisi dėl savo veiksmų. Taip elgėsi, nes nenorėjo būti pažemintas prie savo draugų. Nukentėjusysis agresyviai klausė, ar jis seniai negavęs į galvą, buvo išpūtęs akis. Kaltinamasis galvojo, kad jis nori tik pavaidinti prieš savo panelę. Kaltinamasis įsiminė nukentėjusiojo akinių spalvą – mėlyna. Įsiminė, nes pagalvojo, kad nukentėjusysis galbūt supyko, nes manė, kad jį kaltinamasis pavadino „galuboku“. Nori eiti į kariuomenę, porą metų tiesiog stengėsi išgyventi, kartais dirba pavėžėju, jį išmetė iš mokyklos 12 klasėje, turi skolų, anstoliai išieško, gyvena kartu su tėčiu, kitais giminaičiais. Susitaikė su nukentėjusiojo atstovais, sutinka sumokėti nukentėjusiajam iš viso 1 500 Eur žalos atlyginimo, kas mėnesį mokant po 125 Eur į nukentėjusiojo sąskaitą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį taip pat pripažįsta, sutinka per metus sumokėti padarytą žalą (b. l. 191-194, 204).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. C. atstovas pagal įstatymą – jo tėtis A.(A.) C. paaiškino, kad jį tenkina susitarimas dėl 1 500 Eur žalos atlyginimo per metus. Į šią sumą įskaičiuota turtinė ir neturtinė žala, išlaidos advokatei. Jie susitaikė su kaltinamuoju, atleido jam (b. l. 205).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Kiti bylos duomenys
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. C. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d., apie 19.05 val. sustojime „Gurai“, Vilniuje, Juodasis kelias, pasitiko sūnų D. C.. Sūnus papasakojo, kad 2018 m. gruodžio 1 d., apie 18.15 val., „Pavilnio Sodų“ sustojime kartu su drauge E. R. įlipo į 31 autobusą ir važiavo iki autobusų ir geležinkelio stoties. Autobusu važiavę trys vaikinai pradėjo prie sūnaus ir pastarojo draugės kabinėtis. Bendravo rusų kalba. Atvykus į stotį, sūnus su drauge išlipo iš autobuso (maždaug nuo 18.30 val. iki 19.00 val.), Vilniuje, Geležinkelio g, paskutiniame sustojime. Išlipus tie patys trys vaikinai prisikabino prie jų, ir vienas iš jų, 18-20 metų amžiaus, 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos striuke, pusta, kumščiais pradėjo mušti sūnui į veidą, sudavė D. nuo 5 iki 10 smūgių. Nuo smūgių buvo sudaužyti akinai, tai yra sulaižytas rėmas. Žalos dydį praneš vėliau. Sūnus bandė apsiginti, bet vaikinas jį permetė per petį. Sūnus nukrito ant šaligatvio ir susižalojo. Kiti du vaikinai sūnaus nemušė. Sūnus minėtų vaikinų neatpažintų. Po įvykio sūnų nuvežė į ligoninę kur buvo diagnozuotas galvos sumušimas, veido nubrozdinimai, dešinio raktikaulio lūžis. Vėliau jis iš sūnaus D. C. gavo informacijos, jog draugė E. R. naršydama socialiniame tinkle „Facebook“, aptiko jaunuolio, dažnai būnančio Naujos Vilniaus mikrorajone, taip pat palaikančio ryšius su Naujosios Vilnios mikrorajono jaunimu, nuotrauką. Būtent šis jaunuolis sumušė jo sūnų. Sūnus parodė šio jaunuolio nuotrauką. Šią nuotrauką perdavė policijos pareigūnams atliekantiems tyrimą dėl sūnaus sumušimo. Sulaužytų akinių vertė – 200 eurų (b. l. 83, 87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis D. C. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d., apie 18.20 val. „Pavilnio Sodų“ stotelėje, kartu su savo drauge E. R. įlipo į 31 maršruto autobusą ir važiavo link autobusų stoties. Planavo dalyvauti Kalėdų eglutės įžiebime. Minėtame autobuse prie jų prisikabino nepažįstami trys jaunuoliai. Anksčiau minėtų jaunuolių nepažinojo. Jaunuoliai bendravo rusų kalba, buvo vyresnio negu 18 metų amžiaus. Neatsimena, kuris pirmas iš jaunuolių pradėjo žodžiais kabinėtis. Užgauliojo dėl to, kad nešioja akinius. Tikslių žodžių neatsimena. Minėtiems jaunuoliams tiesiog atsakė, kad žiūrėtų į save. Su drauge išlipo paskutinėje stotelėje esančioje prie Geležinkelio stoties. Prie pat autobuso, toje pačioje stotelėje, arčiau „Mc Donald's“ jį užpuolė vienas jaunuolis iš tos kompanijos kuris kartu vyko 31 maršruto autobusu. Kiti du vaikinai stovėjo kažkur du metrus atstumu nuo jo. Minėtas vaikinas pirmas trenkė jam į veidą, o jis atgal trenkė. Kumščiu trenkė į dešinį skruostą. Vaikinas sudavė jam į veidą ne mažiau kaip šešis kartus. Minėtam vaikinui irgi smūgiavo, bet nežino, ar kumščiu pataikė tam vaikinui, taip pat su koja spyrė. Pats smūgiavo ne mažiau kaip du kartus su koja. Po suduotų smūgių jis sąmonės nebuvo praradęs. Tuo metu, kai vyko susistumdymas, E. R. rėkė, kad baigtų muštynes. Vaikinas smūgiavo rankomis, po ko vieną kartą spyrė į kairįjį šlaunį, suėmė abiem rankomis ir pervertė per petį, ir taip kritus ant žemės jis sulaužė dešinį raktikaulį. Nuo minėto vaikino suduoto smūgio jam buvo sulaužyti akiniai. Minėto vaikino negalėtų atpažinti. Minėtas vaikinas buvo be akinių, dėvėjo pūkinę mėlyną striukę, nieko ypatingo neįsiminė. Kitų dviejų vaikinų irgi negalėtų atpažinti. Sulaužytų akinių vertė virš 200 eurų, bet gali būti mažiau. Po muštynių įsėdo į 58 maršruto autobusą. Stotelėje pasitiko tėvas ir nuvežė į ligoninę, ten apžiūrėjo ir išleido namo (b. l. 98).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja E. R. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d., apie 17.00 val., kartu su draugu D. C. stotelėje „ Pavilnio sodų“ įsėdo į 31 maršruto autobusą ir važiavo į eglutės įžiebimą. 31 maršruto autobusu taip pat važiavo trys nepažįstami jaunuoliai, kurie buvo ne jaunesni negu 18 metų amžiaus, kalbėjo rusų kalba. Jie buvo neramūs, mušėsi, rėkavo. Kai autobusas pravažiavo Aušros Vartų bažnyčią, minėti jaunuoliai pradėjo ją su D. užgaulioti. Ką konkrečiai sakė neatkartos, bet tai buvo patyčios iš poros buvimo kartu. D. pasakė, kad pažiūrėtų į save. Berniukas pasakė D., kad tikriausiai seniai nebuvo gavęs. Jie išlipo stotelėje prie „Mc Donald's“ restorano, esančio prie pat Geležinkelio stoties. Pirmas iš autobuso išlipo D.. Kai ji išlipo, pamatė, kad vaikinas su gobtuvu kelia ranką ir smūgiuoja D., nežino ar pataikė, bet D. irgi greit sureagavo ir pirmas koja atliko kažkokį karate veiksmą. Visas tas veiksmas buvo lauke. Ji supanikavo, visą ką prisiminė, kad tiesiog buvo sutrikusi, jie mušėsi, sukinėjo, nespėjo net susigaudyti. D. mušė, kad atsilaikyti, apsiginti. O vaikinas su gobtuvu mušė agresyviai, bandydamas nuskriausti. Mušė į smilkinius. Tai absurdas. Mažiausiai sudavė D..gal 6 kartus, tie smūgiai buvo nukreipti į akis, smilkinius. Vėliau, kai D. pargriuvo ant žemės, tai įvyko po eilinio vaikino veiksmo, sužalojo petį. Tie du berniukai visą laiką stovėjo šalia. Muštynių metu vienas praeivis, apie 50 metų amžiaus vyras, bandė skirti, bet vaikinai nereagavo. D. greit atsikėlė. Kai jis buvo nukritęs, vaikinas pasitraukė ir jo daugiau nemušė. Vaikinai pradėjo negražiai įžeidinėti. D. paprašė jos, kad rastų jo akinius, nes be akinių, kurie muštynių metu buvo sudaužyti, jis blogai matė. Nuėjo į 58 maršruto autobusą. D. parašė žinutę tėvams, kad pasitiktų. Visą laiką skundėsi dėl skausmo petyje, dėl kurios būtent, neprisimena. Tėvas atstatė petį. D. tėvas nuvežė D. į Santariškių ligoninę. Po ligoninės ją nuvežė namo, o jie nuvažiavo į policiją. Minėtą vaikiną galėtų atpažinti. Taip pat po šio įvykio rado Facebook paskyroje vieną vaikiną, kuris buvo labai panašus į vaikiną užpuolusi D.. Minėto vaikino vardas prasidėjo iš „E“ raidės, bet vardo neprisimena. Šis vaikinas buvo nurodęs, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir lanko kažkokį bokso būrelį – muštynių. Minėto vaikino, nei iki įvykio, nei po D. sumušimo, sutikusi nebuvo (b. l. 106).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. R. nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepasakys, 19.00 ar 20.00 val., kartu su draugais E. B. ir E., kurio pavardės nežino, važiavo 31 maršruto autobusu į Kalėdų eglutės įžiebimą, kuri turėjo įvykti Vilniuje. Autobuse įvyko konfliktas tarp E. ir nepažįstamo vaikino. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai E. pasakė ant E.: „Kalabokas“, bet kažkoks nepažįstamas berniukas, kuris buvo su mergina, pagalvojo, kad tai jį taip pavadino. Šis berniukas pasakė E.: „Ar tu seniai buvai gavęs į galvą ?“. Išlipus iš autobuso, E. paklausė to nepažįstamo vaikino, ar jam yra 18 metų ir paprašė nuimti akinius. Nepažįstamas vaikinas iš kojos spyrė E. į kairės kojos kelį. Jie pradėjo mosikuoti rankomis, pataikė vienas kitam į veidą. E. vieną kartą spyrė į koją ir kumščiu du kartus į galvą šiam berniukui. Vėliau, tas vaikinas norėjo dar smūgiuoti, bet E. pagavo jo ranką ir pervertė ant žemės. Vykstant muštynėms, mergina rėkė ant jų, kad jie mažvaikiai. Nei jis, nei E. nesikišo į muštynes, tiesiog stovėjo ir stebėjo jas. To vaikino ir merginos nepažįsta, anksčiau irgi nepažinojo. Po vaikino pervertimo jie išėjo (b. l. 122).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d., vakare, kartu su E. B. ir L. R., važiavo 31 maršruto autobusu iš Naujosios Vilnios į Vilniaus stotį. Planavo dalyvauti Naujametiniame eglutės įžiebime, įvyksiančiame Katedroje. Autobuse važiavo dar vaikinas ir mergina. Anksčiau nematyti. Su draugais kvailiojo, sakydami šmaikščias replikas, pravardžiavosi. Kai E. eilinį kartą jį ar L. kažkaip pavadino, netoliese sėdintis vaikinas, kreipdamasis į E., pasakė: „ ar senai gavęs į veidą? Galim išeiti. E. atsakė: „einam“. Kaip tik tuo metu autobusas sustojo išlaipinimo stotelėje priešais „Mc Donald's“, Seinų g. 3, Vilniuje. Išlipus iš autobuso, E. patarė minėtam vaikinui nuimti akinius, nes gali sudūžti. Vaikinas nenuėmė akinių. Tuo metu, kai tą E. sakė, vaikinas spyrė E.. E. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido – krūtinės sritis, po ko berniukas spyrė E. į koją, E. jį pagavo suimdamas už liemens ir permetė per save, tokiu būdu berniukas nukrito ant žemės. Nei jis, nei L. nebandė jų skirti. Vaikino panelė šaukė, kad esame mažamečiai, pavadino necenzūriniais žodžiais. Prie restorano „Mc Donald's“ stovintis apsauginis niekaip nereagavo į muštynes. Kai berniukas nukrito ant žemės, muštynės liovėsi. Ir jis su E. ir L.nuvažiavo į Naujametinį eglutės įžiebimą (b. l. 127).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto dr. S. L. išvadoje Nr. G4350/2018(01) nurodyta, kad D. C. nustatyta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas galvoje, dešinio raktikaulio kūno lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai, dėl raktikaulio kūno lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija kūne ir pateiktomis įvykio aplinkybėmis, tikėtina, kad sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti suduodant smūgius į veidą, o dešinio raktikaulio lūžis galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ant dešinio peties (b. l. 78-79).
Įvykio aplinkybės užfiksuotos 2018 m. gruodžio 4 d. apžiūrėtame vaizdo įraše (pateiktame UAB „Vilniaus viešojo transporto“), kuris prijungtas prie bylos (b. l. 24-35).
2019 m. vasario 21 d. atpažinimo metu liudytoja E. R. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1, nustatyta, kad tai E. B., kaip asmenį, kuris 2018 m. gruodžio 1 d. sumušė D. C. (b. l. 109-115).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad tas, kad nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-32-511/2017).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. B. 2018 m. gruodžio 1 d., apie 19.00 val., viešojoje vietoje, 31 maršruto autobuso išlaipinimo stotelėje, esančioje priešais restoraną „Mc Donald’s“, Seinų g. 3, Vilniuje, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia (t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, jų pobūdį ir galimas pasekmes, tačiau būdamas abejingas konkrečioms pasekmėms), tyčia, kumščiu, ne mažiau kaip šešis kartus sudavė į veido sritį D. C., koja spyrė į kairįjį šlaunį, abiem rankomis suėmė D. C. ir pervertė per petį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, šiais savo veiksmais padarydamas jam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, dešinio raktikaulio lūžį. Šie nukentėjusiojo patirti sveikatos sužalojimai bendrai teismo medicinos specialisto išvadoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės yra įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. pačio kaltinamojo prisipažinimu, kartu su juo buvusių jo draugų – liudytojų L. R. ir E. Z. paaiškinimais, nukentėjusiojo ir jo tėvo parodymais bei kartu su nukentėjusiuoju buvusios jo draugės – liudytojos E. R. paaiškinimais bei jos atlikto asmens (kaltinamojo) atpažinimo duomenimis. Be to, nagrinėjamo įvykio aplinkybės yra užfiksuotos UAB „Vilniaus viešojo transporto“ pateiktame vaizdo įraše. Iš esmės dėl kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių bei pačio konflikto aplinkybių, išlipus iš autobuso, prieštaravimų byloje nėra.
Byloje išsiskiria tik konflikte dalyvavusių (konfliktą mačiusių) asmenų paaiškinimai dėl konflikto pradžios, t. y. kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesio autobuse. Teismas, įvertinęs kaltinamojo paaiškinimus teisme, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, sprendžia, kad nukentėjusiojo ir liudytojos E. R. parodymai yra nuoseklūs, jų nurodytos įvykio aplinkybės visiškai sutampa tarpusavyje, todėl pagrindo netikėti nukentėjusiuoju bei liudytoja E. R. teismas neturi. Tuo tarpu kaltinamojo ir kartu su juo buvusių liudytojų parodymai nėra analogiški, tarp jų yra prieštaravimų, bet to, jų nurodytos aplinkybės (dėl įvykių autobuse) skiriasi nuo kitų byloje esančių įrodymų, todėl teismas netiki kaltinamojo bei jo draugų (liudytojų L. R. ir E. Z.) paaiškinimais, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo nesant tam jokios priežasties.
Kita vertus, teismo nuomone, šios aplinkybės nėra esminės kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi tiek iš bylos duomenų, tiek ir pačio kaltinamojo E. B. paaiškinimų teisme matyti, jog iš esmės jis smurtavo prieš nukentėjusįjį D. C. nesant tam jokios pateisinamos priežasties. Kaltinamasis ir nukentėjusysis bei su jais buvę draugai iki šio konflikto vienas kito nepažinojo, tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių, jiems esant autobuse įvykęs apsižodžiavimas buvo menkavertis. Tiek įvykęs apsižodžiavimas, tiek aplinkybė, kad nukentėjusysis pirmasis sudavė smūgį kaltinamajam, turint omenyje, kad kaltinamasis pats išlipo iš autobuso, žinodamas, jog ketina smurtauti prieš nukentėjusįjį, norėdamas pasirodyti prieš savo draugus, t. y. priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą. Minėta, joj šiuo atveju nebuvo jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, o kaip pretekstas kaltinamojo veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – trumpas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbis autobuse. Juolab kad, sužalojęs nukentėjusįjį ir sugadinęs jo turtą (sulaužęs akinius), kaltinamasis kartu su savo draugais pasišalino iš įvykio vietos, taip pademonstruodamas visišką abejingumą savo veiksmų pasekmėms.
Taip pat byloje nenustatyta būtinosios ginties sąlygų (BK 28 str.). Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. Priešingai, būtent kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, tai, jog jo veiksmai buvo puolamojo, o ne ginamojo pobūdžio, rodo jo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų kiekis, intensyvumas ir tęstinumas (kai tiek nukentėjusiojo draugė, tiek ir pro šalį ėjęs pašalinis asmuo prašė liautis smurtauti, tačiau kaltinamasis tęsė savo veiksmus).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo E. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstovo pasirašytas susitaikymo protokolas (b. l. 204), kuriame nurodyta, kad kaltinamasis E. B. susitaikė su nukentėjusiojo D. C. atstovu A. C., prašo jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo susitarimu kaltinamasis susitarė su nukentėjusiojo atstovu, kad jo reikalaujamą 1 500 Eur žalą atlygins per metus, kas mėnesį į nukentėjusiojo sąskaitą sumokėdamas po 125 Eur. Be to, 2019 m. birželio 19 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis įsipareigojo civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti padarytą 238,74 Eur žalą per vienerius metus (b. l. 205).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. B. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiojo atstovu susitaikė, susitarė dėl jam padarytos žalos atlyginimo, įsipareigojo atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), kaltinamasis jauno amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirba, nesimoko, neužsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, teigia užsiimantis pavežėjo veikla, nori atlikti tarnybą kariuomenėje, šiuo metu tvarkosi dėl to dokumentus, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimus), neteistas. Iš jo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad asmuo gailisi, gėdijasi savo poelgio padarė išvadas, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis pastaruoju metu yra sistemingas teisės aktų pažeidėjas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam susitaikius su nukentėjusiojo D. C. atstovu, baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktą kaltinamojo bei nukentėjusiojo atstovo susitarimą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kurią jis įsipareigojo atlyginti per vienerius metus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: įpareigojimas per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 238,74 Eur turtinę žalą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. (D.) C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 238,74 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų septyniasdešimt keturių centų) turtinę žalą, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, a. s. Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.
Patvirtinti E. B. bei nukentėjusiojo D. (D.) C. atstovo A. C. 2019 m. birželio 19 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų, kuriuo jie susitarė, kad:
1. E. B. įsipareigoja per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. C. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio žalą, kas mėnesį (iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) pervedant į nukentėjusiojo D. C. a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) žalos atlyginimo.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti E. B., jog tokiu atveju, jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.