- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- TS-38-448/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nuteistasis
- V. V.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 357-182 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2020 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, BK 64¹ straipsnį, BK 64 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2020 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. 2022 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. 2022 m. liepos 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2022 m. birželio 22 d. nutartis pakeista, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas (2 paros), kita nutarties dalis palikta nepakeista. 2022 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo V. V. bausmės pradžia – 2022 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. rugsėjo 26 d.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programoje ir nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2023 m. lapkričio 5 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinius nusikaltimus, kurie įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pastarasis nusikaltimas nėra sunkesnis lyginant su ankstesniais, tačiau yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju ar išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja grįžti gyventi į nakvynės namus. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, nuteistajam trūksta lėšų paskirstymo kompetencijos. Nors nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Nors nuteistasis turi realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau nelabai žino žingsnius jiems pasiekti. Nuteistasis linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nors nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau, Komisijos vertinimu, įvykdytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų skaičius rodo, kad jis laikosi kai kurių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Nors ankstesnio vertinimo metu nuteistasis teigė, jog supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau jo vykdomi nusikaltimai ir jų kiekis rodo visiškai priešingą asmens poziciją į asmeninės laisvės apribojimą. Nuteistojo V. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai: turi darbinės patirties, kvalifikaciją, dirba šiuo metu, tačiau išlieka daug kriminogeninių dinaminių veiksnių: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; problemiški santykiai su partnere; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas įkalinimo įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis V. V., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisijos nutarimas yra nepagrįstas. Jis atliko įstatymo nustatytą laivės atėmimo bausmės dalį, turi kvalifikaciją ir darbo patirties, šiuo metu dirba, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri, jis sprendžia psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Be to, Komisija neminėjo, kad jis yra lengvoje grupėje ir buvo pervestas į atviro rėžimo kalėjimą, taigi nėra jokio teisinio pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Komisija vertino tai, kad nusikaltimai padaryti bausmės atidėjimo laikotarpiu, tačiau šios aplinkybės buvo vertinamos teismui priimant nuosprendį ir todėl buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl papildomi suvaržymai tuo pačiu pagrindu laikytini dvigubu baudimu už tas pačias veikas, kas daro tokį sprendimą neteisėtu. Komisija nurodė, jog jis yra įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų sąrašą. Tokį argumentą jis vertina kritiškai. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jam nėra taikomas lygtinis paleidimas ir yra reikalaujama, kad asmuo prisiregistruotų prie savivaldybės. Prisiregistravimas prie savivaldybės reiškia, kad asmuo yra įtraukiamas į neturinčių pastovios gyvenamosios vietos asmenų sąrašą ir gali naudotis visomis socialinėmis garantijomis, kas prilyginama gyvenamosios vietos deklaravimui. Taigi, jis padarė viską, kas yra įmanoma, ir buvo įtrauktas į pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, tačiau tai Komisijai nepatiko. Komisijos argumentai paneigia tiek kalėjimo, tiek ir visos valstybės normas, kas daro tokį jos sprendimą neteisėtu ir šališku. Dėl Komisijos teiginio, jog jis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir neturi lėšų paskirstymo kompetencijos, pažymėjo, kad jis šiuo metu dirba (ką patvirtina pati Komisija) ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus realių galimybių ribose. (duomenys neskelbtini) kalėjimas negali užtikrinti jo finansinio nepriklausomumo, o jis laivėje užsiėmė individualia veikla (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas, išlaikė šeimą. Dirba ir dabar, nors niekas jo nevertė dirbti. Pritaikius lygtinį paleidimą, jis galėtų dar labiau pagerinti savo finansinę padėtį vykdydamas individualią veiklą. Be to, (duomenys neskelbtini) kalėjimas turi prioritetinę užduotį parengti jį laisvei. (duomenys neskelbtini) kalėjimas nerengė ir nerengia kalinių finansinio raštingumo, tad tokie argumentai yra „iš piršto laužti“. Negalima iš kalinio reikalauti to, ko jo nemoko pati įkalinimo įstaiga. Taigi, tokie Komisijos argumentai neatitinka tikrovės, kas daro skundžiamą sprendimą nepagrįstu. Kiekvienas individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas teisiniais argumentais ir motyvuotas. Komisija nurodo, kad jis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Pastebėjo, kad tokia formuluotė apskritai yra nesuprantama, kokioje veikloje, susijusioje su nusikaltimais, jis dalyvauja ir kaip ją ignoruoja. Komisija nurodo, kad jis nuolat kartoja tas pačias klaidas, tačiau visiškai neaišku, apie kokias klaidas kalbama. Taip pat Komisija nurodo, kad jis turi realistinius ilgalaikius planus, tačiau nelabai žino žingsnius jiems pasiekti. Kaip matome iš tokių teiginių, jo planai yra realistiniai, tad akivaizdu, kad jis žino ir kaip juos pasiekti. Tokia kritika, kai Komisija supranta jo planus ir juos teigiamai įvertina, tačiau nusišalina nuo savo pareigų – neišaiškina, kaip galima tuo planus įgyvendinti ir nepadeda tų planų įgyvendinimo žingsnius identifikuoti, rodo, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija sąmoningai laiko žmones kalėjime ir neleidžia pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą, t. y. žino, bet nesako, kaip jam savo planus pasiekti. Komisijos argumentai, jog nėra įrodymų, kad jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kadangi jam neįmanoma įrodyti, kad jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra ir tuo pagrindu yra suvaržoma jo teisė į lygtinį paleidimą. Pažymėjo, kad jo nusikaltimai nėra sietini su kitais asmenimis, todėl apie kriminalinę subkultūrą negali būti kalbos. Komisija nurodo, kad jis supranta visuomenės nario teises ir atsakomybę, tačiau daro išvadą, kad jo nusikaltimai rodo visiškai priešingą jo poziciją į asmeninės laisvės apribojimą. Šie teiginiai ir išvados taip pat nėra nei pagrįsti, nei motyvuoti, todėl visiškai nesuprantama, kaip jo supratimas koreliuoja su asmeninės laisvės apribojimais. Komisijos teiginiai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nekinta, prieštarauja (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos išvadoms, kadangi pervedimas į lengvąją grupę yra susijęs su žema nusikalstamo elgesio rizika arba žymiu šios rizikos mažinimu. Kadangi jis buvo pervestas į lengvąją grupę ir jam buvo pritaikytas atviras režimas, akivaizdu, kad jis padarė žymius pokyčius savo elgesyje. Taigi, nuteistojo vertinimu, Komisijos teiginiai yra niekiniai ir deklaratyvūs. Pastebėjo, kad Komisija net nežino, kad jis yra vedęs, nors privalo tai žinoti. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kadangi jo sutuoktinė susirado kitą vyrą ir su juo jau seniai gyvena. Komisija šiuo atveju savo argumentais pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą ir kišasi į šeimos reikalus, kas pažeidžia visas teisės normas. Komisijos nutarime nėra nei vieno argumento, kur, kada ir kokia veikla, skatinančia nusikalstamumą, jis užsiėmė. Jeigu jis užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, apie tai turėtų būti informuotos teisėsaugos institucijos, tačiau tai padaryta nebuvo, kas dar kartą patvirtina deklaratyvius Komisijos teiginius. Pažymėjo, kad įkalinimo įstaigoje jis niekada nevartojo nei alkoholio, nei smurto, todėl Komisijos teiginiai yra nepagrįsti. Komisija nėra įgaliota vertinti jo elgesį jam būnant laisvėje, kadangi tokį jo elgesį jau vertino teismas skirdamas bausmę. Kiti Komisijos argumentai tokie pat nepagrįsti ir nemotyvuoti. Komisija nepasisako, kokie argumentai ir motyvai leidžia daryti išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, nusikals. Jis jau ir dabar iš esmės yra laisvėje, nes dirba laisvėje ir tik nakvynei grįžta į įkalinimo įstaigą, tačiau nusikaltimų nedaro. Priešingai – jis yra vertinamas darbdavio ir padeda išlaikyti vaikus.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą. Atsiliepime nurodė, jog Komisija nustatė ir įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, jog vien teigiamų apibūdinimų apie nuteistąjį nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad rizika žemėjo, tačiau išliko vidutinė. Nuteistojo elgesio pažanga nustatyta nežymi. Šis teistumas V. V. yra jau ne pirmas, paskutinę nusikalstamą veiką jis padarė bausmės atlikimo atidėjimo laikotarpiu. Prokuroro vertinimu, šiuo atveju atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam V. V. padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, bet ir visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Prokuroro vertinimu, Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens byla, lapai 70-71).
Nuteistasis V. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Nuteistasis turi kvalifikaciją, šiuo metu dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas. Nuo 2023 m. vasario 23 d. perkeltas į lengvąją grupę, o nuo 2023 m. kovo 14 d. bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas, įvertinęs nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą V. V. šiuo metu nėra pagrindo.
Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. V. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2022 m. spalio 14 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Pakartotinio vertinimo metu 2023 m. gegužės 18 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Nors nuteistasis nori keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad didesnė jų dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis. Reikšmingi V. V. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, o jo perkėlimas į lengvąją grupę nereiškia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo žymiai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. Nors Komisija nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis yra įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų sąrašą, o santykiai su žmona yra problematiški bei kitas aplinkybes, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės buvo vertinamos tik visų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, jog Komisija savo nutarimą grindė ne vien tik aplinkybėmis apie nuteistojo gyvenamąją vietą ir santykius su žmona, be to, šios aplinkybės nebuvo sureikšmintos, o paminėtos tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, todėl nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad, priimdama skundžiamą nutarimą, Komisija tinkamai neįvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir teismas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo V. V. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.
Nors nuteistasis Komisijos nutarimą laiko neteisėtu ir šališku, tačiau teismas su tokiu nuteistojo skundo argumentu nesutinka, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 23 straipsnis numato, kad komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą. Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo, eidamas savo pareigas, privalo atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su jo privačiu interesu. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp nuteistojo ir Komisijos narių būtų susiklosčiusi interesų konflikto situacija. Vien tai, jog nuteistasis savaip interpretuoja teisės normas ir nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu, nėra pagrindas abejoti Komisijos šališkumu.
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo V. V. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus 1/2 dalį bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bet ir daminiai kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; problemiški santykiai su partnere; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.
Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis V. V. drausmine tvarka nebaustas, tačiau nebuvo ir skatintas.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasinimus smurtu. Pastaruoju metu turi pykčio proveržių patirtį. Dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų. Neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Turi realistinius ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui, turėti stabilius tarpasmeninius santykius, turėti ilgalaikį darbą, turėti savo nuosavus namus ir t. t., tačiau nelabai žino žingsnius, kuriuos jų siekiant, jam reikia atlikti. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Be to, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistojo nesumokėtos administracinės baudos siekia net 9 800,84 Eur. Įsiskolinimų suma antstoliams taip pat didelė – apie 18 000 Eur. V. V. anksčiau ne kartą buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes. Nors nuteistasis, būdamas laisvėje, turėdavo pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, nes dažniausiai dirbdavo, tačiau per mažai buvo sukaupęs santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti, todėl teismas pritaria Komisijos pastebėjimui, kad nuteistajam trūksta lėšų paskirstymo kompetencijos. Taigi, finansinio stabilumo nebuvimas, o taip pat – ir piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis V. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, anksčiau jis teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam būdingas nusikaltimų modelis. Paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistajam pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, jis probacijos sąlygų nesilaikė. Visi pastarieji smurtiniai nusikaltimai padaryti esant alkoholio poveikyje, be to, penkerių metų laikotarpiu jis yra padaręs mažiausiai 25 administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholiu ar jo vartojimu (dažniausiai baustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje ar alkoholio vagystes iš parduotuvių). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis V. V. yra linkęs daryti pažeidimus ir nusikalsti. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis V. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. V. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 357-182 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. V. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. V. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. V. asmens bylą Nr. 17819 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.