Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-105-638/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
e2S-105-638/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06684-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija”
Atsakovas
SIA “B. T..LV”
Civilinė byla Nr. e2S-105-638/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06684-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija” atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės “Valstybinių miškų urėdija” atsakovei SIA “B. T..LV” dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ pateikė ieškinį atsakovei SIA „B. T. LV“ dėl netesybų priteisimo.

2. Ieškovė 2020 m. spalio 27 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 60 798,98 Eur sumai, nesant jo pakankamai areštuoti atsakovės pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovė tiesiogiai susijusi su įmonėmis SIA Firs & co ir UAB „Suprema lex“. Šios įmonės teisminiuose ginčuose su ieškove nedalyvauja, taigi, atsakovė gali visas pinigines lėšas bei kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, ar turtines teises perrašyti šioms įmonėms ir tokiu būdu būsimo teismo sprendimo įvykdymą padarytų negalimą. Atsakovė sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir visiškai ignoruoja teisės aktuose įtvirtintus šalių bendradarbiavimo principus. Preliminariu ieškinio vertinimu, sutarčių pažeidimai padaryti dėl atsakovės kaltės bei sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ginčo atveju - atsisakymo pirkti siūlomą medieną. Todėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar turtinių teisių, o jei tokio turto neužtektų, 60 798,98 Eur sumai neareštavus piniginių lėšų, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi sužinojus apie tai skolininkė gali imtis veiksmų paslėpti turimą turtą ir taip išvengti ne tik jo arešto, bet ir apsunkinti visą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar jį padaryti apskritai neįmanomą. Pagal viešai prieinamus duomenis matyti, kad atsakovės įstatinis kapitalas 15 000 Eur, tačiau valstybinių pajamų svetainės duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka 2020 m. spalio 26 d. yra 2 206,37 Eur. Atsakovės neveikimas bei siekis išsisukti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo patvirtina, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ar lėšų areštą, nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą. Vien tai, kad atsakovė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų ir žinodama to pasekmę – sulygtą sutarties sąlygą dėl netesybų, ieškovės nuomone, atlikdama tam tikrą dalį mokėjimų, vengdama vienašališko sutarties nutraukimo, nesuponuoja pagrįstos išvados dėl atsakovės sąmoningo sutarčių nevykdymo. Teismo vertinimu, prielaidomis grįstas ir ieškovės prašymo motyvas dėl atsakovės turto ir lėšų perleidimo su atsakove susijusioms SIA Firs & co ir UAB „Suprema lex“ įmonėms. Teismas sprendė, kad atsakovė neignoruoja pasirašytų sutarčių vykdymo, sutartinius įsipareigojimus vykdo, bet galimai nevisiškai, tačiau už tokių įsipareigojimų netinkamą vykdymą šalys sulygę dėl netesybų, kurios ir yra bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovės nesąžiningumo požymių teismui nepagrindė, objektyvių ir įtikinamų duomenų (rašytinių įrodymų) nepateikė, be to, teismui nepateikti ir duomenys, patvirtinantys atsakovės tikrąją turtinę padėtį ar jos kitimo aspektus, kurie teismui būtų reikšmingi sprendžiant prašymo pagrįstumą, siekiant suvaržyti antrosios ginčo šalies interesus, tačiau užtikrinant ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar galimą jo pasunkėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė laiko nepagrįstu teismo argumentą, jog nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės elgesys nesąžiningas. Teismas, priimdamas nutartį, neatskyrė baudos nuo skolos sąvokų, todėl negalėjo tinkamai įvertinti pagrindinių medienos pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo principų. Skolos institutas pagal sutarčių nuostatas negali būti tapatinamas su bauda. Atsakovei didinant baudos sumas, o ne pagrindinę skolą, ieškovė praranda galimybę savo teises ginti remdamasi sutarčių 7.1 punkto nuostatomis, pagal kurias, atsakovei neperkant medienos ilgiau kaip 30 ar 60 dienų, medienos pardavimas atsakovei būtų stabdomas ir ieškovė galėtų ginčo sutartis nutraukti vienašališkai dėl atsakovės esminio sutarčių pažeidimo. Atsakovė nesiima jokių veiksmų dėl baudų mažinimo ar bandymo tartis su ieškove dėl galimybės baudų mokėjimą išdėstyti dalimis. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Priešingai, būtent toks atsakovės elgesys patvirtina nesąžiningumą ir siekį išvengti tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė yra tiesiogiai susijusi su įmonėmis SIA Firs & co ir UAB „Suprema lex” ir likvidavus įmonę SIA „B. T..LV“ medienos prekyba toliau būtų vykdoma SIA Firs & co ir UAB „Suprema lex” įmonių vardais. Ieškovė atsakovės nesąžiningumo požymius pagrindė, viešai prieinamus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį pateikė ir nurodė, kad galimybės pateikti tikslius turtinę atsakovės padėtį patvirtinančius dokumentus neturi.

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas. Ieškovės reikalavimas yra dėl netesybų - baudos, taigi, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo. Ieškovės nurodytos įmonės, t. y. SIA „B. T..LV“, SIA „Firs&co“ ir UAB „S. L.” yra skirtingi juridiniai asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

10. Bylos duomenimis, ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovei skirtingais laikotarpiais laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti, su ieškovės regioniniais padaliniais buvo pasirašytos 23 medienos pirkimo–pardavimo sutartys. Ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, pranešimais informavo atsakovę apie paruoštą atitinkamą medienos kiekį, kurį atsakovė turėjo privalomai įsigyti. Atsakovė pažeidė sutarčių 1.1 p. ir 2.2. p. įtvirtintą pareigą privalomai nupirkti ieškovės pasiūlytą medienos kiekį. Todėl remiantis sutarčių 6.2 p., atsakovei yra taikoma bauda, lygi 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies už netinkamą savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą - nenupirktą medieną.

11. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti iš ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, atsakovės nesąžiningumas iš esmės grindžiamas tuo, kad ši nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyta minėta aplinkybė nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.

13. Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningai atliekamus veiksmus, t. y. kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-764-881/2020). Taigi, esminė aplinkybė, nulemianti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo pasunkėjimui konstatavimą, yra asmens, kurio turto atžvilgiu prašoma taikyti areštą, nesąžiningumas.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realią grėsmę, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors atskirajame skunde ieškovė nurodo atsakovės finansinės padėties sunkumus (įsiskolinimų tretiesiems asmenims turėjimą), tačiau kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir kartu su atskiruoju skundu ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Atsakovės nesąžiningumo nepagrindžia ir ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovė tiesiogiai susijusi su įmonėmis SIA Firs & co ir UAB „Suprema lex”, ir likvidavus įmonę SIA „B. T..LV“, medienos prekyba toliau būtų vykdoma SIA Firs & co ir UAB „Suprema lex” įmonių vardais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo motyvai grindžiami prielaidomis, todėl neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

15. Aukščiau nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai išsprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartis paliktina nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Apeliantei išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė