- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- A15.-209-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00038-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pažeidėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, išsituokusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 11 d. 5.33 val., (duomenys neskelbtini) parko gatvėje vairavo automobilį ,,AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nebuvo atidus, nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apvirtęs apgadino automobilį ir kelio stulpelį KET 2.4., iš eismo įvykio pasišalino bei atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4, 5, 6, 9, 14, 17, 220, 221, 222 punktų reikalavimus,
t. y. kaip galimai padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
V. R. kaltu padaręs pažeidimą prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad įvykio metu važiavo į darbą. Kelias nebuvo slidus, tačiau įvažiavus į mišką, kuriame buvo provėža, atsirado staigus posūkis į dešinę ir ten kelias buvo apledėjęs. Jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti, jis jo nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį. Įvykio metu susimušė galvą, trumpam prarado sąmonę. Toliau įvykių nepamena, todėl negali pasakyti ar automobilis apvirto, ar ne. Pripažįsta, kad važiuodamas nepasirinko saugaus greičio. Kelio stulpelio nepastebėjo, todėl negali pasakyti, ar jis jį nulaužė, ar ne. Iš įvykio vietos išėjo, nes nesuprato, ką daro. Jis buvo basas, be striukės. Šias aplinkybes jam nurodė kiti, nes pats to nepamena. Jį kažkas iš pakeliui važiuojančių asmenų pavežė iki buvusios sutuoktinės namų. Buvusi sutuoktinė tai papasakojo. Ten jį ir aptiko policijos pareigūnai. Po to galimai vėl jį nuvežė į eismo įvykio vietą. Jokių tos dienos įvykių neatsimena, todėl negali atsakyti, ar jam buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, ar ne. Tuo metu papildomai dirbo UAB ,,Vilnika“ vairuotoju ir neblaivus negalėtų pradėti dirbti, nes visi vairuotojai yra tikrinami. Alkotesteris yra įrengtas prie įėjimo. Be to, visi vairuotojai, kuriems nustatomas neblaivumas, yra fotografuojami. Automobilis, kurį vairavo, registruotas buvusios sutuoktinės vardu, tačiau po santuokos nutraukimo nuosavybes teise atiteko jam. Jis nespėjo jo perregistruoti.
Liudytojas J. P. (J. P.) rašytiniame paaiškinime (b. l. 15) ir teismo posėdžio 2018-03-06 metu (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-172-927/2018) parodė, kad įvykio metu pavežė V. R.. Buvo 5 val. ryto. Jis važiavo į darbą. Toje vietoje eismas nesaugus, yra posūkis įkalnėje, o tai nurodančių ženklų nėra. Pamatė, kad yra apvirtęs ant šono automobilis. Sustojo pažiūrėti, kas įvyko, o išlipęs pamatė, kad ant kelio stovi žmogus. Jis buvo sąmoningas, bet atrodė kaip šoko ištiktas, matė, kad pas jį praskeltas antakis, jis buvo be batų. Jam pasirodė, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, bet to tvirtinti negali. Pribėgęs paklausė, ar jam reikia pagalbos. Jis atsakė, kad medikus pats iškvietė. Kad jis yra apvirtusio automobilio vairuotojas – nežinojo. Žmogus paprašė jį nuvežti į namus, nurodė adresą - D. K. k. Automobilio buvo neįmanoma ištraukti, jis buvo griovyje. Sutiko pavežti žmogų iki namų. Žmogus rodė kelią. Pakeliui jis kartais atsijungdavo, užmigdavo. Išleidęs jį prie namų, važiavo atgal ir grįždamas pro tą vietą, kur paėmė vairuotoją, pamatė, kad jau yra atvažiavęs policijos patrulis. Greitosios pagalbos mašina taip pat buvo. Jis papasakojo policijos pareigūnams apie jam žinomas aplinkybes ir kad žmogus iškvietė greitąją pagalbą. Jie nurodė, kad iškvietimo negavo. Tada nurodė policijos pareigūnams, kur asmenį nuvežė bei, nuvykęs kartu, atpažino jį kaip žmogų, kurį aptiko įvykio vietoje.
Liudytojas S. K. teismo posėdžio 2018-04-04 metu (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-172-927/2018) paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, t. y. V. R., pažįsta dėl tarnybinių pareigų vykdymo. Įvykio dieną gavo iškvietimą, kad yra techninis eismo įvykis. Dirbo su kolega A. R.. Atvažiavę į įvykio vietą, pastebėjo apsivertusį automobilį, kurio ieškojo patrulių rinktinė. Prieš tai naktinės pamainos ekipažas buvo suradęs vairuotoją, nuvyko pas jį į namus pasiimti. Jiems buvo paskirta nuvykti prie apsivertusio automobilio ir išsiaiškinti aplinkybes. Atvykus rado ant šono apsivertusį automobilį, žmonių nebuvo, jame buvo daug sukrautų daiktų. Jie pradėjo forminti eismo įvykį. Tada atvežė vairuotoją (teismo pastaba - V. R.). Vairuotojas papasakojo, kad buvo labai slidu, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė, apgadino žmonai priklausantį automobilį, apgadino vieną ar du signalinius kelio stulpelius. Neatsimena, ar asmuo tikrinosi girtumą ar atsisakė tai daryti, tai turėtų būti užfiksuota jo tarnybiniame pranešime. Buvo matyti, kad asmuo vartojo alkoholį. Tai matėsi iš jo veido, rankos drebėjo, jautėsi alkoholio kvapas. Jis ilgai ruošėsi, pareigūnai leido apsirengti. Jie užfiksavo eismo įvykį ir surašė protokolą. Kada įvyko eismo įvykis, negali pasakyti, pats vairuotojas turėtų tai nurodyti. Įvykio vieta yra pavojinga, ten ne kartą buvo eismo įvykiai, nes ryte ten slidu dėl apledėjimo, ribotas matomumas, ir viskas priklauso nuo vairuotojo atidumo ir pasirinkto greičio. Toje vietoje leistinas greitis – 70 km/h. Šiuo atveju galimai automobilis tapo nevaldomas posūkyje, vairuotojas per daug pasuko vairą, slydo šonu, nulaužė signalinį stulpelį ir apsivertė. Tikslių aplinkybių, kaip vairavo V. R., nežino. Tačiau gali patvirtinti, kad kelias buvo slidus.
Liudytoja S. R. rašytiniame paaiškinime (b. l. 16) ir teismo posėdžio 2018-02-01 metu (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-172-927/2018) parodė, kad V. R. yra jos buvęs sutuoktinis. 2017 m. gruodžio 11 d. apie 5 val. ryto išgirdo beldimą į duris, atidariusi jas pamatė, kad ten stovi jos buvęs sutuoktinis. Prieš tai per langą matė nuo jos namų nuvažiuojantį automobilį. V. R. buvo basas, be striukės, jo veidas buvo kruvinas. Vyras buvo šoke, jo rankos drebėjo, akys buvo užmerktos. Pirma pagalvojo, kad jį sumušė. Paklausė, iš kur jis atsirado, nes buvo ankstyvas rytas, jis pasakė, kad nežino. Įleido jį namo, pasodino, paklausė kas atvežė. Jis atsakė, kad nežino. Matė, kad jis sužalotas, kraujuoja. Alkoholio kvapo nuo jo nepajuto. Paklausė, ar reikia medikus iškviesti, jis pasakė, kad jam reikia važiuoti į darbą ir kad nekviestų greitosios. Neturėjo kuo dezinfekuoti žaizdų, todėl valė jas degtine. Matė, kad jam skauda, todėl davė degtinės išgerti. Buvęs sutuoktinis nieko negalėjo paaiškinti. Praėjus neilgam laiko tarpui pas ją atvažiavo policijos pareigūnai. Jie paaiškino, kad vyro vairuotas automobilis apsivertė. Ji parašė paaiškinimą, o buvusį sutuoktinį pareigūnai nuvežė į įvykio vietą. Pareigūnams nurodė, kad automobilis po skyrybų atiteko būtent jam, tiesiog nespėjo to įregistruoti. Vėliau paprašė, kad automobilį kaimynas padėtų nuvežti. Kartu su juo nuvyko prie automobilio. Jis buvo apvirtęs griovyje, šoninių langų stiklai išdaužti. Pareigūnai jos paklausė ar gali buvusį sutuoktinį parvežti namo. Ji sutiko. Kai atvyko pirmasis ekipažas pas ją namo, jos buvusiam sutuoktiniui niekas nesiūlė tikrintis neblaivumą. Jai pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje nerado vairuotojo ir kad automobilis apsivertė. Kitų įvykio aplinkybių jai niekas nepasakojo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2017-12-11 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad budėjimo metu 6.56 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus r. įvyko techninis eismo įvykis, kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko policijos ekipažas 1811, kuris į įvykio vietą atvežė pasišalinusį vairuotoją. Buvo nustatyta, kad automobilio ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. R. 2017 m. gruodžio 11 d. apie 5.33 val. (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį, nebuvo atidus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio bei apvirto. Eismo įvykio metu sugadino savo vairuotą automobilį ir kelio signalinį stulpelį (KET 2.4.). Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo. Eismo įvykio liudininkas ir automobilio naudotoja parašė paaiškinimus (b. l. 9);
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019-01-06 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad vykdant Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2018-04-13 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-172-927/2018, buvo patikslintas V. R. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 17075760896, jam inkriminuotas dar vieno nusižengimo, numatyto ANK 426 str. 1 d. įvykdymas, o būtent už tai kad asmuo vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, sugadino kelio signalinį stulpelį (KET 2.4), tačiau paliekant teismui spręsti dėl žalos fakto, nes ji nebuvo nustatyta. Pagal teismui pateiktus duomenis iš Vilniaus m. sav. administracijos teisės departamento juridinio skyriaus, matyti, kad niekas nesikreipė dėl sugadinto turto (signalinio stulpelio), nors eismo įvykio vietoje vizualiai buvo matomi stulpelio sugadinimai ir slydimo pėdsakai, palikti automobilio ratų. Taip pat papildomai paaiškinama aplinkybė dėl asmens atsisakymo tikrintis neblaivumą ir nurodoma, kad V. R. buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą mažiausiai 3-6 kartus, tačiau jis nemotyvuotai atsisakė tai daryti. V. R. atrodė akivaizdžiai esantis neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, vaikščiodamas eismo įvykio vietoje nuolat svirduliavo, koordinacija buvo sutrikusi, asmuo sėdėdamas ant galinės tarnybinio automobilio keleivio sėdynės buvo ne kartą užmigęs (b. l. 5-6).
Pranešimo informacija, eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2017 m. gruodžio 11 5.38 val. pranešė apie apsivertusį automobilį ,,AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir kad įvykio metu buvo atsitrenkta į signalinį stulpelį (b. l. 10-14).
VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis ,,AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas S. R. vardu (b. l. 17).
Paciento patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole Nr. 17/98172 ir medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad V. R. 2017 m. gruodžio 12 d. 10.50 val. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl galvos sumušimo, skausmų ir jam buvo nustatyta galvos skliauto kaulų patologija bei krūtinės ląstos skausmai (b. l. 28, 29).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-15 sprendimas byloje Nr. 2YT-38935-391/2017 patvirtina, kad patvirtinus S. R. ir V. R. santuokos nutraukimą automobilis ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko V. R. (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-172-927/2018, b. l. 5-7).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento juridinio skyriaus informaciniame rašte Nr. A104/18(3.11.1.-TD3) nurodyta, kad atlikus eismo įvykio vietos apžiūrą, žalos padarymo Vilniaus miesto savivaldybei faktas nebuvo nustatytas (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-172-927/2018, b. l. 27).
Nors ANK normos tiesiogiai nenumato liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo, tačiau ANK nereglamentuojamų administracinių nusižengimų bylų teisenos santykių atvejais mutantis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) normos, taikomos baudžiamųjų bylų procesui, todėl posėdyje nedalyvavusių liudytojų S. K., S. R. ir J. P. parodymai, kuriuos jie davė administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-172-927/2018 ir kurie buvo fiksuojami, panaudojus elektroninių ryšių technologijas (ANK 633 straipsnis), buvo perklausyti šią bylą nagrinėjant antrą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį
ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė asmenims, kurie padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio kitiems asmenims kilo nežymus sveikatos sutrikdymas ar buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas, kai toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai yra vengiama neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholis, narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos buvo vartojamos po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Pabrėžtina, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. ANK 591 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nagrinėjamu atveju byloje yra neginčytinai nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 11 d. 5.33 val., Vilniaus r., Europos parko gatvėje, važiuojant link Ž. E., automobilis ,,AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. R., nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio stulpelį ir apvirto griovyje.
Teismas konstatuoja, jog, įvertinus administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad V. R. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje. Pats V. R., duodamas parodymus teisme, teigė, jog jis nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio apvirto griovyje. Eismo įvykio metu susimušė galvą, jautėsi labai prastai, todėl neatsimena visų aplinkybių, pakeliui važiuojančio asmens buvo parvežtas į buvusios sutuoktinės namus. Policijos pareigūnai jį surado būtent ten, galimai vėl jį nuvežė į eismo įvykio vietą, tačiau negali atsakyti, ar jam buvo siūloma tikrintis neblaivumą.
Iš esmės tos aplinkybės, jog V. R. buvo pasiūlyta tikrintis blaivumą, neįrodo jokie byloje užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, jog liudytojas S. K. (kurio parodymai, duoti teismo posėdžio 2018-04-04 metu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-172-927/2018, buvo išklausyti) teismui nurodė, kad neatsimena, ar asmuo, dėl kurio padaryto eismo įvykio buvo iškviestas, tikrinosi girtumą ar atsisakė tai daryti. Teigė, kad tai turėtų būti užfiksuota jo tarnybiniame pranešime. Tačiau liudytojo S. K. 2017-12-11 tarnybiniame pranešime (b. l. 9) aplinkybės dėl V. R. blaivumo patikrinimo nėra užfiksuotos. Pastebėtina, kad teismas 2018-04-13 nutartimi V. R. nusižengimo bylą (dėl šioje byloje tiriamo įvykio) buvo grąžinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriui kaip netinkamai paruoštą ir nurodė institucijai, kad aplinkybės dėl V. R. blaivumo patikrinimo aiškinantis 2017 m. gruodžio 11 d. eismo įvykį byloje neištirtos.
Pašalinus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-13 nutartyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo trūkumus buvo pateiktas patikslintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019-01-06 tarnybinis pranešimas, tačiau jame aplinkybės dėl V. R. blaivumo patikrinimo nurodytos nekonkrečiai: nėra aišku kuriuo metu buvo pareikalauta tikrintis, kurioje vietoje (V. R. sutuoktinės namuose, ar grąžinus V. R. į įvykio vietą), ką asmuo nurodė atsisakydamas tikrintis ir pan.
Liudytoja S. R. (kurios parodymai, duoti teismo posėdžio 2018-02-01 metu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-172-927/2018, buvo išklausyti) teisme patvirtino, kad kai į jos namus atvyko policijos pareigūnai, V. R. niekas neprašė tikrintis neblaivumą.
Tiek liudytojas J. P., kuris aptiko V. R. iš karto po eismo įvykio, tiek liudytojas S. K. nurodė, jog V. R. atrodė neblaivus, t. y. jie juto nuo jo alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Tokie liudytojų parodymai leidžia daryti tik prielaidą, kad galimai V. R., vairuodamas automobilį, buvo neblaivus. Tačiau šių liudytojų parodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti V. R. neblaivumui, nesant kitų objektyvių įrodymų. Taipogi nėra galimybės daryti kategorišką, negainčytiną išvadą, kad V. R. vengė neblaivumo patikrinimo, vien vėlesniais liudytojo S. K. paaiškinimais patikslintame 2019-01-06 tarnybiniame pranešime, kai tokių duomenų priminiuose bylos dokumentuose nėra, o vėlesni paaiškinimai netikslūs ir nekonkretūs. Jokių svarių argumentų, kurie paneigtų išsakytus V. R. teiginius, nėra. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog V. R. eismo įvykio metu buvo sužalotas, tai patvirtina ne tik jo paties, bet ir liudytojų J. P. ir S. R. parodymai, bet ir byloje pateikti V. R. apžiūros medicinos įstaigoje duomenys (b. l. 28, 29), todėl visiškai tikėtina, kad jo elgesys po eismo įvykio buvo neadekvatus. Taip pat pabrėžtina, kad pokalbis tarp policijos pareigūnų, atvykusių tirti eismo įvykio, ir V. R. nebuvo niekaip fiksuojamas, todėl tikrasis jo turinys (liudytojas S. K. ir V. R. nurodė tik esminius teiginius) galimai nėra visiškai tikslus ir todėl negali būti pakankamas tam, jog būtų galima pagrįstai konstatuoti, kad V. R. buvo prašoma pasitikrinti neblaivumą.
Kita vertus, byloje yra nustatyta, jog apvirtus automobiliui, galimai buvo apgadintas kelio signalinis stulpelis bei vairuotas automobilis. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento juridinis skyrius į teismo 2018-02-27 paklausimą atsakė, kad atlikus eismo įvykio vietos apžiūrą, žalos padarymo Vilniaus miesto savivaldybei faktas nebuvo nustatytas (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-172-927/2018, b. l. 27). Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad automobilis ,,AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, nuosavybės teise atiteko V. R., tiesiog eismo įvykio metu jis dar nebuvo įregistruotas jo vardu (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-172-927/2018).
Vadovaujantis KET 221 punktu, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, o tų pačių taisyklių 222 punktu - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Išnagrinėjus bylą teisme, neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, joks turtas, priklausantis kitiems asmenims (transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas) sugadintas nebuvo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad pagal KET nukentėjusiais nuo eismo įvykio yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, kurie nukentėjo nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio, todėl pagal KET 221 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Todėl vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik paties vairuotai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. N-261-3550/2010). Taigi negalima daryti pagrįstos išvados, kad V. R. šioje konkrečioje situacijoje turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, tačiau ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos.
Esant aptartoms aplinkybėms ir nustačius, kad V. R. veika neturi administracinių nusižengimų požymių, bylos teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos teiseną V. R. pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių nusižengimų požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.