Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-06-09 · Civilinė byla Nr. e2-12390-490/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
e2-12390-490/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00682-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. Z.
Trečiasis asmuo
R. B.
Civilinė byla Nr. e2-12390-490/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00682-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 3.1.7.1; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. Z. 239 Eur turtinės žalos atlyginimą (išmokėtą draudimo išmoką), 13,59 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 10 d., apie 20 val., atsakovas A. Z., pjaudamas žolę, sugadino segmentinę tvorą (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – taisyklės). Pagal taisyklių nuostatas, nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 239 Eur ir išmokėjo draudėjui R. B. tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustą turtą sugadino atsakovas A. Z., todėl jam tenka pareiga atlyginti turtinę žalą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gegužės 29 d. jam asmeniškai pasirašant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimas priimtinas už akių, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti.

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi TIA Nr. 402357282 apdraustas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d.

Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė teisiniai prievoliniai santykiai. 2017 m. birželio 10 d., apie 20 val., atsakovas A. Z., pjaudamas žolę, sugadino segmentinę tvorą (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal apskaičiavo, kad apgadinto turto remonto kaina sudaro 239 Eur. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. 2017 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu buvo išmokėta 239 Eur draudimo išmoka nukentėjusiajam asmeniui R. B.. 2017 m. birželio 26 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį kitą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad už padarytą žalą yra atsakingas ir ją turi atlyginti atsakovas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pilnai būtų atsiskaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo priteisiamas 239 Eur žalos atlyginimas ieškovei ir 13,59 Eur kompensacinės palūkanos (0,05 procentų dydžio už 415 dienų), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Atsakovas už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 239 Eur (dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų) žalos atlyginimą, 13,59 Eur (trylikos eurų 59 centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (252,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė