- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2-4933-947/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01193-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – ir atsakovas) 30,19 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu, t. y. nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 13 d. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 30,19 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui, pirmiausia išnaudojo visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos ir turto buvimo vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovo darbovietę, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą nerasta). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui nurodytais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį atsakovui buvo įteikti 2020 m. kovo 23 d. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovei prašant, rašytinio proceso tvarka priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
Iš į bylą pateiktos lentelės apie draudžiamuosius asmenis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 13 d. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu (ieškinio priedas Nr. 1). Iš ieškovės pateikto 2019 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 10-1302 nustatyta, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 13 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (ieškinio priedas Nr. 2). Duomenų, jog atsakovo prievolė sumokėti prieš tai nurodytą skolą yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ar kitais įstatyme nustatytais prievolių pasibaigimo pagrindais, byloje nepateigta (CPK 178, 185 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas paslaugų teikimo metu, tai yra laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 13 d. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Minėtu laikotarpiu atsakovui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl tokių atsakovo veiksmų PSDF buvo padaryta žala, nes atsakovui neturint apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso jis gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas. Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 30,19 Eur sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos medicinos paslaugų gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustačius, kad atsakovas neįgijo apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso ir pasinaudojo sveikatos priežiūros paslaugomis, ieškinys laikomas pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteistina 30,19 Eur žala (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839,
30,19 Eur (trisdešimties eurų ir 19 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.