Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-30595-964/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
2YT-30595-964/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24422-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
S. P., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-30595-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24422-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. P., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mamos A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti, kad galėtų įregistruoti nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusio velionei motinai. Nurodė, kad 1991-12-12 pareiškėjas V. P., jo žmona S. P. ir jo mama A. P. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t.y. ą kiekvienam po 1/3 dalį. Po mamos mirties jis priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti šį turtą. Nors pareiškėjas dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau visą laiką valdė, naudojosi, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimu į pareiškimą su juo sutiko. Nurodė, kad po motinos mirties V. P. faktiškai valdė tiek jam priklausančią, tiek po motinos mirties likusią buto dalį.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą velionės palikimo perėjimą valstybei.

Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo V. P. mama A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 26a). Iš 2018-08-21 Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. P. mirė būdama našle, turėjo vieną vaiką – pareiškėją V. P., (b.l. 26a). Pareiškėjas, jo žmona S. P. ir mama A. P. pagal 1991-12-12 pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį (b.l. 6-7, 10). Remiantis 2018-07-18 Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro pranešimu po A. P. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b.l. 19). Taigi įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomis paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikėja L. M. mirė galiojant 1964 m. Civilinio kodekso normoms, kurios taikomos sprendžiant ir dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl Lietuvos teismų praktikos taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“). Minėtame nutarime nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Šie faktai nustatomi pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusius įstatymus. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Taikant šią normą tuometinėje praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius).

Nors pareiškėjas dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau visą laiką valdė, naudojosi, rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina pareiškėjo, suinteresuoto asmens S. P. paaiškinimai, pareiškėjo 1994-12-19 sudaryta elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartis (b.l. 13), įmokos komunalinių paslaugų teikėjams (14-18).

Suinteresuotas asmuo S. P. neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Pareiškimo neginčijo ir VĮ Turto bankas, nurodęs, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei.

Byloje nėra duomenų, kad po A. P. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po mamos A. P. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu A. P. palikimą faktiniu valdymu (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2 d.).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. P. priėmė palikimą po mamos A. P. mirties, kadangi po 1994 m. sausio 31 d. faktiškai pradėjo jį valdyti.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. priėmė visą A. P. palikimą, o ne konkretų turtą.

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 5,24 Eur pašto išlaidų. Jos priteistinos iš pareiškėjo, iniciavusio bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 1964 m. CK 587 str. 2 d.,

nusprendė:

Viktoro Parfionovo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1994 m. sausio 31 d., palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Priteisti iš pareiškėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,24 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėtą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį įrodymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė