Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. Š., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotam atstovui Algiui Kaziui Plaušiniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. Š. skundą dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimo, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcija) vyr. specialistė 2010-04-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-00-100429-00007 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad M. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159² str. 1 d., nes ji (duomenys neskelbtini), Rūdiškių m., pažeidžiant Statybos įstatymo 4-tojo skirsnio, 12 straipsnio, 1 punkto reikalavimus, pastatė priestatą, kurio bendras plotas 13, 00 m2, sienos iš plytų. Tokiais veiksmais M. Š. pažeidė Statybos įstatymo 4-tojo skirsnio, 12 straipsnio, 1 punkto reikalavimus (b. l. 20).

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas 2010-05-14 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-00-100514-00006 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis ATPK 159² str. 1 d., M. Š. už tai, kad ji savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto, pastatė mūrinį gyvenamąjį priestatą prie gyv. namo 3,00 x 5,00 m² užstatyto ploto, paskyrė administracinę nuobaudą – 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 3-4, 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 159² str. 1 d. (2007-04-19 įstatymo redakcija Nr. X-1101) reglamentuojama, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Iš teisės normos, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patraukta M. Š., matyti, kad ji yra blanketinė, t. y. taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais statybos teisinius santykius.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Statybos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Pagal Įstatymo 2 str. 13 d., statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą (Įstatymo 2 str. 18 d.). Statytojo teisė ir pareigos nustatytos minimo įstatymo 12 str., pagal kurio 1 d. 3 p., statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai yra privaloma) statinio projektą. Remiantis minimo Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – Reglamentas) 6.2 p. nesudėtingas statinys apibrėžiamas kaip paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Minimo Reglamento 6.4 p. nustatyta, kad namų ūkio pastatas (klėtis, svirnas) yra namo pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (maitinimo, poilsio, higienos, sveikatos ir kt.) su sąlyga, kad tos reikmės tenkinamos name ar namų ūkio pastate (naudojant jame esančius daiktus ar atliekant tam tikrus veiksmus). Namo ūkio pastato (priklausomai nuo name esančių pagalbinių patalpų kiekio ir paskirties) patalpomis (viename ar keliuose priklausiniuose) gali būti: maisto atsargų, namų apyvokos daiktų (drabužių, indų, namo priežiūros įrangos ir pan., pirtis, prausykla, skalbykla, kieto kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, lauko tualetas (kai name nėra nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos). Pagal Reglamento 14.2 p., II grupės nesudėtingiems statiniams taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys, t. y. rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema. Vadovaujantis Reglamento priedo 2.1.3 p., prie II grupės nesudėtingų statinių priskiriama gyvenamojo namo ar sodo namo pagalbinis pastatas (tame pačiame žemės sklype, kuriame statomas bet kuris iš šių namų) – namų ūkio pastatas, ne aukštesnis kaip 8,5 m, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m, kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 50 m2.

Teismas, visapusiškai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus (ATPK 257 ir ABTĮ 57 str. 6 d.): Protokolą (b. l. 22), 2010-04-16 savavališkos statybos aktą (b. l. 21), Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (b. l. 25), fotonuotraukas (b. l. 6), pareiškėjos ir institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovo paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, sprendžia, kad yra nepagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde ir teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad nutarimas yra neteisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Šioje dalyje skundas atmestinas. Teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. Š. padarė ATPK 159² str. 1 d. numatytą pažeidimą, jos veika kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Todėl Nutarimą naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Byloje M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad yra bedarbė. Sunkinančių nenustatyta.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos, numatančios galimybę paskirti asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, yra taikomos, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų itin palankiai charakterizuojamas ar jo padaryta veika laikoma iš esmės nepavojinga.

Atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustatęs, kad M. Š. administracinėn atsakomybėn yra patraukta pirmą kartą, kad ji yra bedarbė (b. l. 13), sūnus D. M. moksleivis (b. l. 37), per metus, remiantis pateiktomis deklaracijomis, gauna 2 545 Lt pajamų (b. l. 44-47), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti taikant M. Š. atžvilgiu ATPK 30¹ str. 1 d. ir skiriant jai mažesnę nei numatyta sankcijoje minimali administracinę nuobaudą. Paskyrus baudą mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda – jos mokėjimą išdėstyti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 123 str., 124 str. 1 d. 5 p., 3 d., 4 d., 128 str. ir 129 str.,

nutarė:

M. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2010-05-14 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-00-100514-00006, kuriuo M. Š., vadovaujantis ATPK 159² str. 1 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) dydžio piniginė bauda, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio piniginę baudą.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.