- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- eI3-28-764/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00966-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amber Distribution Lithuania“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
- 14.6Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
- 14.10Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Distribution Lithuania“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Amber Distribution Lithuania“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 dalyje, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1314VI0141-4687-5450, Nr. 1414VI0001-4687-5450, Nr. 1514VI0001-4687-5450 ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1314VI0044-4687-5450.
Paaiškina, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respbublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau - ir Organizacija) buvo sudariusi 2007 m. rugsėjo 12 d. (2013m. vasario 28 d. buvo pasirašyta nauja Sutarties redakcija) Sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ Nr. ben070912-541, kuria pavedė Organizacijai vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės / PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau - ir Patvirtinimai), inter alia Patvirtinimus apie 316,11 tonų metalinės / PET pakuotės sutvarkymą Nr. 1314VI0141-4687-5450 ir Nr.1317VI0044-4687-5450 už 2013 m., Patvirtinimus apie 69,75 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1414VI0001- 4687-5450 už 2014 m., Patvirtinimus apie 59,034 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1514VI0001-4687-5450 už 2015 m. Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja atitinkamai 2014-2016 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013-2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. 2018 m. kovo 2 d. pareiškėja gavo 2018 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Atsakovas arba Vilniaus RAAD, Departamentas) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino Organizacijos Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus, Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios, pareiškėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Prie šio Vilniaus RAAD rašto pridėta lentelė, kurioje nurodyti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai, kurie pripažinti negaliojančiais. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ su raštu nebuvo pateiktas. Organizacija 2018 m. kovo 8 d. ei. paštu pateikė pareiškėjai Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau - ir Skundžiamas sprendimas) ir 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Susipažinus su Skundžiamu sprendimu ir Patikrinimo aktu paaiškėjo, kad Organizacijos Pareiškėjai išduotų Patvirtinimų panaikinimo faktiniu pagrindu nurodomi atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ (toliau - ir Tvarkytojas) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (toliau - ir Įrodantys dokumentai) panaikinimai: Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus ir Vilniaus miesto agentūros 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR-17.7-120. Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinės pakuotės sutvarkymą įrodantys dokumentai (2015 m.), kurie buvo išrašyti VšJ Žaliasis taškas“, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 1296,7301.; Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7- 413 Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR- 17.5-63 panaikinti UAB „Metrail“ metalinės pakuotės sutvarkymą įrodantys dokumentai (2014 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ Žaliasis taškas“, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 3184,001.; Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7- 101 Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti UAB „Metrail“ metalinės pakuotės sutvarkymą įrodantys dokumentai (2013 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ Žaliasis taškas“, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 3743,321 t.; Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35. Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti UAB „Metrail“ PET pakuotės sutvarkymą įrodantis dokumentas (2013 m.), kuris buvo išrašytas Všį Žaliasis taškas už 4521. Dėl Skundžiamu sprendimu panaikintų Organizacijos pareiškėjai išduotų Patvirtinimų Pareiškėja turėtų sumokėti 266 551 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Teigia, jog Skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra skiriama teisinio poveikio priemonė (sankcija) už trečiojo asmens UAB „Metrail“ galimai padarytus pažeidimus, nesant pareiškėjos kaltės. Pareiškėja šias pareigas 2013-2015 m. yra įvykdžiusi, sudariusi sutartį su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija - Všį „Žaliasis taškas“ ir pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Kaip matyti iš Skundžiamo akto, jo faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, kad dėl galimai nusikalstamų atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veikų yra panaikinti šio Tvarkytojo išduoti Įrodantys dokumentai už 2013-2015 m. Taigi, nėra ginčo dėl to, kad Skundžiamu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai, o taip pat jokiais kitais jo priėmimą sąlygojusiais sprendimais nėra nustatyta nei pareiškėjos, nei Organizacijos - pareiškėjos sutarties kontrahento - neteisėtų veiksmų ar kaltės. Kaip pareiškėjai nurodė Organizacija, ji už UAB „Metrail“ pakuočių atliekų tvarkymą šiai yra sumokėjusi už metalinės pakuotės 3740,6721, atliekų tvarkymą 2013 metais 106 160,27 Eur; už metalinės pakuotės 3182,3051, atliekų tvarkymą 2014 metais 117 968,05 Eur; už metalinės pakuotės 1296,7301, atliekų tvarkymą 2015 metais 50 572,47 Eur; už PET pakuotės 447,6331, atliekų tvarkymą 2013 metais 25 926,90 Eur; Taigi, viso už Skundžiamame sprendime nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymą Organizacija yra sumokėjusi Tvarkytojui virš 300 000,00 Eur. Tuo tarpu, kaip nurodo Organizacija, UAB „Metrai“ įrodančių dokumentų panaikinimo išdavoje, jos gamintojų ir importuotojų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. D1-370/1K-230 “Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, privalomo sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis suma sudaro 15 985 277,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Skundžiamo sprendimo pareiškėjai atsiradusi mokestinė prievolė pagal mastą turi ne kompensacinį (padengti atliekų tvarkymo kaštus), bet teisinio poveikio priemonės - sankcijos pobūdį, vien objektyvaus fakto - trečiojo asmens atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“, su kuriuo pareiškėja objektyviai neturėjo jokių sutartinių teisinių santykių, veikloje galimai padarytų pažeidimų - nustatymo nepakanka pareiškėjos teisinei atsakomybei kilti, nes pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa). Būtent dėl Atsakovo kontrolės veiksmų nebuvo / neefektyvumo kilo situacija, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, kurio išdavoje priimtas Skundžiamas sprendimas, sąlygojęs neteisėtos ir neproporcingos sankcijos Pareiškėjai atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Skundžiamas sprendimas, numatantis pareiškėjai teisinio poveikio priemonę - sankciją už trečiojo asmens galimai neteisėtus veiksmus, už kuriuos pareiškėja nėra ir negali būti atsakinga, pažeidžia atsakomybės tik esant kaltei principą, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, pareiškėja be jokio kito papildomo sprendimo įpareigojama apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, t. y. šiuo sprendimu yra panaikinama mokesčio lengvata. Akivaizdu, kad Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą/panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas patikrinimą tikslu panaikinti Patvirtinimus - t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims - konkrečiu atveju Pareiškėjai Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Pažymi, jog Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Pareiškėjai Patvirtinimai buvo išrašyti 2013-2015 m., o jų pagrindu pareiškėja pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata. Šių teisinių santykių (Patvirtinimų išrašymo bei to pasėkoje Pareiškėjos įgytos teisės į mokestinę lengvatą atsiradimo) - atitinkamai 2013, 2014 ir 2015 m. - metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę Vilniaus RAAD ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai Pareiškėjos teisę į mokestinę lengvatą. Esant šiai teisinei situacijai ir Atsakovui 2015-2016 m. priėmus sprendimus naikinti UAB „Metrail“ Įrodančius dokumentus už 2013-2015 m., Aplinkos ministerijos institucijos pastebėjo, kad neturi ne tik įstatyminės, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytos teisės naikinti Organizacijos išduotų Patvirtinimų, todėl tik tada nusprendė ne keisti ar papildyti įstatymą, tačiau priimti Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimą (redakcija, įsigaliojusi 2017-02-15), nurodomą Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu ir numačiusį, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai. įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Dėl paminėtų priežasčių Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2017-02-15 ir galiojusi iki 2018-01- 01) 55 punktas grubiai pažeidžia lex retro non agit principą. Atsakovo Skundžiamame sprendime nurodomas Patvirtinimų panaikinimo teisinis pagrindas nebuvo numatytas ir negaliojo nei Patvirtinimų išrašymo (2013-2015), nei netgi Įrodančių dokumentų panaikinimo (2015-2016 m.) metu, todėl naikindamas Patvirtinimus šiuo teisiniu pagrindu Atsakovas neleistinai įsiterpia į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo grubiai pažeidžia Pareiškėjos teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojęs ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Paaiškina, kad Skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą atsakovas 2013 m. Įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o pagal Skundžiamame sprendime teisiniu pagrindu nurodytą Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktą (mūsų dėl jau nurodytų priežasčių laikomą neteisėtu ir netaikytinu, kiek tai susiję su Patvirtinimų panaikinimu) panaikinti ir išduotus Patvirtinimus, jei tokie Įrodančių dokumentų pagrindu buvo išrašyti. Atitinkamais terminais 2014 ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų kontrolės. Tokia teisės aktų logika yra ir turi būti numatyta neatsitiktinai ir iš esmės dėl dviejų priežasčių: Organizacija veikia griežtai reguliuojamoje sferoje ir nėra laisva pasirinkti tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį. Atliekų tvarkytojų veikla yra licencijuota, o Organizacija tvarkytoją pasirenka iš licencijuotų Atliekų tvarkytojų sąrašo; tvarkytojas parenkamas ne komerciniais pagrindais, bet pirkimo būdu pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Taigi, Organizacijai, neturint galimybių laisvai pasirinkti ir atitinkamai kontroliuoti tvarkytojo, pastaroji kontrolė yra padalijama (prisiimama) valstybės institucijų, numatant pareigą RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrinti visų tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę; Įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išduotų Patvirtinimų teisinė išdava - kasmetinės mokestinės lengvatos tretiesiems asmenims gamintojams ir importuotojams (konkrečiu atveju Pareiškėjai), jokia forma nedalyvaujantiems (tik finansuojantiems) pakuočių atliekų tvarkymo veikloje, atsiradimas nulemia tai, kad valstybės institucijos prisiima teisinę pareigą kasmet atlikti jos kontroliuojamų tvarkytojų patikrinimą ir priimti sprendimus dėl jų išduotų Įrodančių dokumentų tokiais terminais ir tokiu būdu, kad tai neproporcingai nepažeistų nekaltų trečiųjų asmenų (konkrečiu atveju Pareiškėjos) interesų. Konkrečiu atveju 2013 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. gegužės 12 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas - Skundžiamu sprendimu 2018 m. vasario 22 d.; 2014 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 16 d., o jų pagrindu pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas - Skundžiamu sprendimu 2018 m. vasario 22 d.; 2015 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 22 d. o jų pagrindu pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas - Skundžiamu sprendimu 2018 m. vasario 22 d. Taigi, dėl Atsakovo kaltės Organizacijos pareiškėjai išduoti 2013 m. Patvirtinimai Skundžiamu sprendimu panaikinti praėjus beveik 5 metams, išduoti 2014 m. - beveik 4 metams, o 2015 m. - beveik 3 metams, tokiu būdu ne tik grubiai pažeidžiant Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) IX skyriuje Atsakovui nustatytas pareigas, tačiau sukeliant Pareiškėjai žalą, kuri Atsakovui atlikus savo pareigas tinkamai ir laiku nebūtų padaryta. Atsakovui iki 2013 m. rugsėjo 1 d. nepatikrinus UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų už 2013 m. teisėtumo, Organizacija teisėtai ir pagrįstai išrašė Pareiškėjai Patvirtinimus, o Pareiškėja pasinaudojo mokesčio už aplinkos teršimą lengvata, taigi, šiuo aspektu įgijo teisės normų garantuotą teisinį lūkestį, kad jos mokestinės prievolės įvykdytos tinkamai. Atsakovui, pažeidus teisės aktuose jam nustatytas pareigas tokiu būdu, kad praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę pareiškėjos realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, Skundžiamas sprendimas šiuo aspektu yra grubiai pažeidžiantis teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo Įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, pažeidė teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Nurodo, jog Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas pagal procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, ir grubiai pažeidžiantis į administracinę procedūrą (patikrinimą) neįtrauktos pareiškėjos teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, ji yra įpareigota apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, t. y. šiuo Skundžiamu sprendimu yra panaikinama pareiškėjai numatyta ir jos jau 2013-2015 m. realizuota mokesčio lengvata. Atsakovas apskritai neinformavo pareiškėjos apie vykstančią administracinę procedūrą, kuri tiesiogiai įtakoja jos mokestinės lengvatos praradimą, jau nekalbant apie tai, kad būtų svarstęs suteikti galimybę Pareiškėjai pasisakyti dėl Patikrinimo akto prieš jį patvirtinant Skundžiamu sprendimu.Skundžiamas sprendimas, į kurį neįtraukta pareiškėja, kuriai Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai, negali būti laikomas atliktu laikantis įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų procedūrinių reikalavimų, todėl ir pagal procedūras, turinčias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, yra grubiai pažeidžiantis į patikrinimą neįtrauktos Pareiškėjos teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Pažymi, kad Skundžiamas sprendimas sukelia pareiškėjai negrįžtamus neigiamus padarinius, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Kaip matyti iš Skundžiamo akto, jo faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, kad dėl galimai nusikalstamų atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veikų yra panaikinti šio Tvarkytojo išduoti Įrodantys dokumentai už 2013-2015 m. Jau minėta, kad pagal UAB „Metrail“ patikrinimo aktuose nurodytų pažeidimų pobūdį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl UAB „Metrail“ galimai nusikalstamų veikų yra pradėjusi ir jau keletą metų atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-0069-13, nei Pareiškėja, nei Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų, todėl negali būti laikomos kaltomis dėl UAB „Metrail“ padarytų pažeidimų. Būtent Aplinkos ministerijos atsakingos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl nei Pareiškėja, nei Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju, todėl didžiąja dalimi atsiradusi žala yra nulemta nepakankamos valstybės institucijų vykdytos UAB „Metrail“ kontrolės, kas rodo ir tai, kad pažeidimai pastebėti tik praėjus keleriems metams po jų padarymo. Pažymėtina, kad Organizacijos ir kai kurių gamintojų ir importuotojų skundų Atsakovui Vilniaus RAAD Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagrindu nagrinėjamos administracinės bylos dėl UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų panaikinimo yra Vilniaus RAAD prašymu sustabdytos iki bus baigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-0069-13, kas reiškia du svarbius dalykus: ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų / nepadarytų teisės aktų pažeidimų, juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant Įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose; nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai yra panaikinti, todėl tokių sprendimų pagrindu panaikinus Patvirtinimus ir atitinkamai mokestines lengvatas Pareiškėjai, ji patirs negrįžtamu neigiamu padariniu, nors tai nulėmusiu sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Kaip buvo minėta, Pareiškėja Skundžiamo sprendimo pagrindu, Atsakovo yra įpareigota iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pabrėžtina, kad konkrečiu atveju susidarė situacija, kai einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kai pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus, išimtinai dėl Atsakovo veiksmų (neveikimo), ką patvirtina tokios aplinkybės: Atsakovas priėmė sprendimus panaikinti UAB “Metrail” išduotus atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus tik, kaip buvo minėta, 2015 m. gegužės 12 d. už 2013 m., atitinkamai 2015 m. rugsėjo 16 d. už 2014 m. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. už 2015 m.; Organizacijai, gamintojams ir importuotojams bei Tvarkytojui apskundus tokius Atsakovo sprendimus paties Atsakovo iniciatyva buvo sustabdytos administracinės bylos iki bus baigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-0069-13 UAB “Metrail” atžvilgiu; Atsakovas daugiau nei dvejus metus nuo priimto sprendimo panaikinti UAB “Metrail” išduotus Įrodančius dokumentus iki paskutinių mokestinės senaties metų nesiėmė jokių veiksmų ir Skundžiamą sprendimą priėmė tik baigiantis mokestinės senaties terminams. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Atsakovo priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, Pareiškėja nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Taigi, ir dėl šios priežasties akivaizdu, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai Pareiškėja Skundžiamo sprendimo pagrindu ne tik verčiama sumokėti mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o Skundžiamą sprendimą sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme, tačiau ir įvykdžiusi šią iš Atsakovo Skundžiamo sprendimo kylančią pareigą, neturės jokių teisinių galimybių patikslinti mokesčio deklaracijos ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Skundžiamas sprendimas lemia, jog Pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas, todėl Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Vilniaus RAAD taip pat įvykdė visus procedūrinius reikalavimus, keliamus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtintame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos apraše (toliau - Aprašas), tame tarpe, susijusius su informavimo procedūromis apie priimtą sprendimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (toliau - Įrodantys dokumentai) panaikinimo, todėl pareiškėjos argumentai, dėl pažeistų teisių dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose yra nepagrįsti. Pavyzdinėje ŽT sutartyje, 10.3 punkte nurodyta, kad Organizacija privalo informuoti Pavedimo davėją apie aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam Sutarties vykdymui; 10.7. teikti Pavedimo davėjui paaiškinimus ir informaciją apie Organizacijos veiklą, patalpinant ją Organizacijos intemetiniame tinklapyje www.zaliasistaskas.lt. ŽT vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 16.3 p. buvo informuota per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie visus Vilniaus RAAD priimtus sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą, ir, būdama rūpestinga, privalėjo informuoti, jos nuomone ir turima informacija, suinteresuotus asmenis. Patikrinimas buvo atliktas ŽT atžvilgiu, ir poveikio priemonės Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio kontekste gamintojams/importuotojams taikytos nebuvo. Patvirtinimai, netekę savo juridinio pagrindo - atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, laikytini negaliojančiais ipso facto. Pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį atsirado panaikinus atliekų tvarkymą įrodantį dokumentą. Netgi preziumuojant, kad gamintojai/importuotojai būtų informuoti apie pareiškėjos patikrinimą ir turėtų teisę būti išklausyti, jie jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų pakeisti priimtą sprendimą, pateikti neturėtų teisinių galimybių.
Teigia, jog mokesčio lengvata (Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą) suteikia ne išduoti Patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys atliekų (šiuo konkrečiu atveju - pakuočių) sutvarkymą. Tokie dokumentai, tame tarpe ir jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti, yra priešingai Pareiškėjos išsakytai pozicijai, visgi yra reglamentuota įstatymiškai, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo 3 4²⁵ straipsnio 1 - 3 dalyse. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Jeigu yra panaikinamos atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, tuo pagrindu, gamintoj ai/importuotoj ai (tame tarpe ir Pareiškėja) privalo apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi tais atvejais, kai atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašomi gamintojų/importuotojų Organizacijai, ši juos paskirsto gamintojams ir importuotojams (šiuo atveju ir Pareiškėjai) (Aprašo 2.2 p., 9 p.), visgi toks paskirstymas, kuris yra įforminamas organizacijų išrašytais Patvirtinimais gamintojams/importuotojams, neturi savarankiško juridinio pagrindo, kitaip tariant, jie yra išvestiniai iš atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Aprašo 3 p., kuris galioja nepasikeistas nuo originalios Aprašo redakcijos, nustato, kad Patvirtinimai turi būti pagrįsti Galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Todėl patvirtinimai įstatyminiu išvis neaptariami (ne tik nenurodyta jų panaikinimo tvarka, bet jie nėra apibrėžti nei viename įstatyme). Vadinasi, jie negalioja ipso facto (savaime patys iš savęs, vien remiantis tuo faktu, kad jie yra išvestiniai iš panaikinto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento). Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo sprendimo pagrindu nurodytas ne tik aprašo 53 punktas bet ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ str. 2 d. 1, 2 ir 7 p., nustatantis atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus.
Paaiškina, kad Aplinkos apsaugos agentūra UAB „Metrail“ įrašė į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nes UAB „Metrail“ atitiko Aplinkos ministro 2003-04-14 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 9.1 ir (ar) 9.2, ir (ar) 9.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Prieš įrašant UAB „Metrail“ į šį sąrašą, buvo atliktas jos patikrinimas ir nustatyta, kad įmonė turi visas sąlygas vykdyti tokią veiklą, tačiau ar UAB „Metrail“ teisėtai išrašė Įrodančius dokumentus galima buvo nustatyti tik Vilniaus RAAD pareigūnams atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą dėl Įrodančių dokumentų išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo.Vilniaus RAAD tinkamai vykdė priskirtas funkcijas. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų, išduotų 2013 metais patikrinimas pradėtas 2014 metais, kaip ir numato Aprašo nuostatos, tačiau UAB „Metrail“ trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neteikė patikrinimui reikalingų dokumentų ir informacijos, dėl ko UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimas už 2013 metus buvo baigtas 2015 metais. Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015-03-09 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7- 101 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 metus (Vilniaus RAAD 2015-05-12 sprendimu Nr. VR-17.5-35 šis patikrinimo aktas patvirtintas). Kaip ir numatyta Apraše, Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015-07-13 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-413 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2014 metus (Vilniaus RAAD 2015-09-16 sprendimu Nr. VR-17.5-63 šis patikrinimo aktas patvirtintas). UAB „Metrai“ išduoti Įrodantys dokumentai už 2015 metus panaikinti Vilniaus RAAD 2016-08-22 sprendimu Nr. VR-17.5-59, kuriuo patvirtintas 2016-07-14 patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR 17.7-120. Pažymėtina, kad apie aukščiau minėtus sprendimus buvo informuotas ŽT, t. y. dar 2015 m. ŽT jau turėjo informaciją, kad UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai buvo panaikinti. Tik ŽT buvo žinoma, kuriems gamintojams ir importuotojams panaikintų UAB „Metrail“ dokumentų pagrindu ŽT išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str. 14 d. nustato, kad Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių (tame tarpe ir Pareiškėjos), pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Taip pat nepagrįstu laikome ir kitą Pareiškėjos suformuluotą išvadą, pagal kurią, laikoma, jog įrodantys atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai panaikinti dėl VRAAD nepakankamos kontrolės bei operatyvumo, nes jie panaikinti dėl UAB „Metrail” padarytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų.
Nurodo, jog skundžiamu sprendimu pareiškėjai nėra skirta sankcija, taip pat, pareiškėja nėra nubausta. Mokestinės sankcijos - baudos, t. y. padidinto tarifo taikymas, delspinigiai - skundžiamu sprendimu Pareiškėjai netaikytos. Kitaip tariant, mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. O mokestinė prievolė - pareiga sumokėti mokestį, gali kilti tik mokesčių mokėtojui, t. y. Pareiškėjai. Pastebėtina, jog norminiais teisės aktais ne tik reglamentuota Įrodančių dokumentų išrašymo sistema, tačiau ir numatyti Įrodančių dokumentų išrašymo kontrolės procesai. Įgyvendinant Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ str. nuostatas, Aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 patvirtintame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos apraše yra reglamentuotos Įrodančių dokumentų išrašymo pagrįstumo kontrolės procedūros. Aprašo 53 punkte (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) numatyta, jog jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Apraše nurodytų reikalavimų laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Vadovaujantis Aprašo 54 punktu, sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima RAAD. Atlikus ŽT patikrinimą surašytame 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-63 yra pripažįstami išrašyti neteisėtai ŽT išduoti patvirtinimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo dėl UAB “Metrail“ išrašytų Įrodančių dokumentų panaikinimo. Vadinasi panaikinus UAB „Metrail“ ŽT išduotus įrodančius dokumentus apie sutvarkytas atliekas, ŽT išduoti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams, remiantis negaliojančiais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais, taip pat negalioja. Akcentuotina, jog Vilniaus RAAD neturi teisės įtakoti ŽT organizuojamo atliekų tvarkytojo pasirinkimo, ar nustatyti civilinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio santykių turinį. Būtent ŽT pasirinko atliekų tvarkytoją, t. y. UAB „Metrail“, ir būtent ŽT UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų pagrindu išrašė UAB „Bennet distributors“ patvirtinančius dokumentus Nr. 1314VI0141-4687-5450, Nr. 1414VI0001-4687-5450, Nr. 1514VI0001-4687-5450 ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1314VI0044-4687-5450 apie pakuočių atliekų sutvarkymą. ŽT, gamintojus ir importuotojus atstovaujanti organizacija, pasirinko kuriems gamintojams ir importuotojams ir kokia apimtimi (tonomis) paskirstyti patvirtinimus, remiantis UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str. 14 dalimi, būtent ŽT privalo vykdyti atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje Pareiškėja savo materialinio teisinio suinteresuotumo, jo keliamo ginčo išsprendimu negali kildinti iš sutartinių prievolių, kylančių iš civilinio pobūdžio sutarčių vykdymo. UAB „Bennet distributors” turėtų kreiptis į ŽT ir iš jos, sutarties pagrindu, turėtų išsireikalauti visus nuostolius, susijusius su UAB „Metrail“ netinkamu pakuočių atliekų tvarkymu, ar neteisėtu dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą, išdavimu, t. y. netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.
Teigia, kad atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais galimybė, tame tarpe ne dėl gamintojo/importuotojo ar organizacijos veiksmų, bet dėl atliekų tvarkytojo veiksmų, reglamentuota įstatyme, ir gamintojams/importuotojams turėtų būti žinoma. Panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai preziumuoja neįvykdytas Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, nes jų pagrindu buvo paskirstyti patvirtinimai ir jų pagrindu suteikta Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta mokesčio lengvata. Priešingu atveju (būtent tikintis, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą nekils išvis jokių pasekmių) atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo institutas būtų betikslis. Taip pat skunde numanomas teisinio reglamentavimo traktavimas, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kurie buvo išrašyti tiesiogiai gamintoj ams/importuotojams, šiems kiltų teisinės pasekmės, o gamintojams/importuotojams, tvarkantiems atliekas per organizacijas, jos nekiltų, nes organizacijos paskirsto gautą dokumentą keliems gamintoj ams/importuotojams patvirtinimais, jos nekiltų, taip pat yra nelogiškas, nes visiems gamintoj ams/importuotojams teisiniu reglamentavimu turi būti laiduojamos vienodos veiklos sąlygos.
Nurodo, jog kad bet kurio administracinio sprendimo apskundimas nedaro jo negaliojančiu. Nurodytose skunde administracinėse bylose dalyvaujantys asmenys teikė prašymus sustabdyti Vilniaus RAAD 2015-05-12 sprendimo Nr.VR-17.5-35, Vilniaus RAAD 2015-09-16 sprendimo Nr.VR-17.5-63 bei Vilniaus RAAD 2016-08-22 sprendimo Nr.VR-17.5-59 galiojimą, tačiau teismai prašymus atmetė. Apskundus šias nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas 2017-10-25 nutartimis administracinėse bylose eAS-925-17, eAS-909-17 ir eAS- 923-17 atskiruosius skundus atmetė ir paliko nutartis galioti. Todėl šie sprendimai sukelia teisinius padarinius, o Vilniaus RAAD turi pareigąjuos įgyvendinti - identifikuoti ir panaikinti organizacijos išrašytus patvirtinimus, pranešti gamintoj ams/importuotojams apie pareigą apsiskaičiuot ir sumokei mokestį už aplinkos teršimą bei atlikti to nepadariusių mokesčių mokėtojų mokestinius patikrinimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog prašo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti atsakovo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-19.3-2 toje dalyje, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti VšĮ „Žaliasis taškas” patvirtinimai dėl pakuotės atliekų sutvarkymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą/panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas patikrinimą tikslu panaikinti Patvirtinimus – t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims – Gamintojams ir importuotojams Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Teigia, jog Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojęs ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, pažeidė teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Paaiškina, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas pagal procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, ir grubiai pažeidžiantis į administracinę procedūrą (patikrinimą) neįtrauktos Pareiškėjos teisę būti išklausyta prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Skundžiamas sprendimas, į kurį neįtraukta Pareiškėja ir kiti Gamintojai ir importuotojai, kuriems Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai, negali būti laikomas atliktu laikantis įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų procedūrinių reikalavimų, todėl ir pagal procedūras, turinčias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, yra grubiai pažeidžiantis į patikrinimą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisę būti išklausytiems prieš priimant su jų interesais susijusį sprendimą, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nepagrįstas (prieštaraujantis) objektyviems duomenims ir taip pažeidžiantis imperatyvią Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Pažymi, jog Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes nėra priimtas jo pagrindu nurodomas kompetentingos institucijos sprendimas dėl Įrodančių dokumentų panaikinimo, todėl Skundžiamas sprendimas dėl Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai priimtos nesant faktinio pagrindo. Skundžiamo sprendimo faktiniu pagrindu nurodoma aplinkybė, kad Patvirtinimai yra išrašyti remiantis UAB „Metrail“ panaikintų Įrodančių dokumentų pagrindu, yra nepagrįsta, nes tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal paties Vilniaus RAAD poziciją kito tvarkytojo inicijuotoje byloje, esant nurodyto turinio patikrinimo akto ir sprendimo formuluotėms, nelaikoma, kad sprendimas dėl Įrodančių dokumentų panaikinimo yra priimtas, todėl Skundžiamas sprendimas dėl Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai yra suformuluotos nesant faktinio pagrindo – Įrodančių dokumentų panaikinimo sprendimo, todėl yra naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Teigia, kad Skundžiamas sprendimas suponuoja atsakomybę be kaltės, o Organizacija bei Pareiškėja gali patirti negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Skundžiamas sprendimas suponuoja įstatyme nenumatytą atsakomybę be kaltės, o Organizacija bei Pareiškėja gali patirti negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas, todėl Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Paaiškina, jog Skundžiamas sprendimas tiek pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinkantį mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, tiek dėl priėmimo pagrindu nurodomo teisės akto, negaliojusio ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžiančio lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, tiek pagal procedūrų detalumą ir visų suinteresuotų asmenų neįtraukimą, tiek pagal jame nurodytą faktinį pagrindą, nesant Įrodančių dokumentų panaikinimo sprendimo, yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto (neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams), 2 punkto (neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas) ir 3 punkto (neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą) pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respbublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudariusi 2007 m. rugsėjo 12 d. (2013m. vasario 28 d. buvo pasirašyta nauja Sutarties redakcija) Sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ Nr. ben070912-541, kuria pavedė Organizacijai vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės / PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau - ir Patvirtinimai), inter alia Patvirtinimus apie 316,11 tonų metalinės / PET pakuotės sutvarkymą Nr. 1314VI0141-4687-5450 ir Nr.1317VI0044-4687-5450 už 2013 m., Patvirtinimus apie 69,75 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1414VI0001- 4687-5450 už 2014 m., Patvirtinimus apie 59,034 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1514VI0001-4687-5450 už 2015 m.
Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino Pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais Pareiškėja atitinkamai 2014-2016 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013-2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.
2018 m. kovo 2 d. pareiškėja gavo 2018 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Atsakovas arba Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino Organizacijos Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus, Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios, pareiškėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Prie šio Vilniaus RAAD rašto pridėta lentelė, kurioje nurodyti Organizacijos Pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai, kurie pripažinti negaliojančiais. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ su raštu nebuvo pateiktas.
Organizacija 2018 m. kovo 8 d. el. paštu pateikė pareiškėjai Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau - ir Skundžiamas sprendimas) ir 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63 (toliau - ir Patikrinimo aktas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ Žaliasis taškas skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.
Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog patvirtinimų už 2013 metus kiekis aktualus tik mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis perskaičiavimui, ir pareiškėjas yra apskundęs mokestinį patikrinimą kitoje administracinėje byloje. Pažymi, kad Departamentas jau yra perskaičiavęs visus patvirtinimus, pakeistus minėta LVAT nutartimi, ir atsakovas pateikia su atsiliepimu šios įmonės patvirtinimų perskaičiavimus, tačiau pažymi, kad patvirtinimų perskaičiavimas yra tarpinis mokesčio perskaičiavimo matematinis veiksmas, todėl šioje byloje patvirtinimų galiojimo (teisėtumo) išsprendimas ir atskiras skaičiavimas teisiškai nebeaktualus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, redakcija galiojo iki 2018 m. birželio 21 d. Aprašas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1 dalimi. 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-833 (TAR, 2017, Nr. 2017-16092) nustatyta, kad 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą išrašomi, ataskaitos apie išrašytus 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą teikiamos pagal iki įsakymo Nr. D1-833 įsigaliojimo galiojančią tvarką. 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-971 (TAR, 2018, Nr. 2018-18671) nustatyta, kad įsakymo Nr. D1-971 1 punkto nuostatos taikomos išrašant 2018 metų laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.
Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje sąvoka „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apibrėžiama kaip „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą“. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 11 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu analogiškai buvo apibrėžiama ir sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“. Taigi įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje (ją apibrėždamas) vartoja tiek žodį „įrodantys“, tiek žodį „patvirtinantys“.
Šiame kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateikti išaiškinimai dėl „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvokos teisinio turinio. Nors pastarojoje byloje buvo tirtas vėlesnės redakcijos Aprašo 53 ir 54 punktų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų gamintojams bei importuotojams pripažinimą išrašytais neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumas, esminės įstatymų normos, kuriomis vadovavosi teismas atskleisdamas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvoką, išliko nepakitusios.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pažymėjo, kad „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ bei „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ yra specialiosios Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos, todėl jas vertinti reikia sistemiškai kartu su kitomis šių įstatymų nuostatomis. Analizuojant šias sąvokas taip pat būtina atsižvelgti į nurodytų įstatymų tikslus ir jais reglamentuojamų teisinių santykių visumą, įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumą. Atitinkamai įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (ATĮ, PPATĮ, MUATĮ) žodžiai „įrodantys“ ir „patvirtinantys“ įstatymų leidėjo iš esmės vartojami kaip sinonimai, įstatymuose atskirai nedetalizuojant, kokios konkrečiai formos dokumentai laikomi atliekų sutvarkymą įrodančiais / patvirtinančiais dokumentais. Tuo tarpu loginė ir lingvistinė minėtų teisės aktų nuostatų analizė, vertinant jas kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų visumos kontekste ir atsižvelgiant į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuose įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sistemiškai vertinant Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, toks aiškinimas yra pagrįstas tuo, kad šiais įstatymais inter alia (be kita ko) reglamentuojami tiek individualaus, tiek kolektyvinio atliekų tvarkymo atvejai, kas, be kita ko, lemia ir skirtingą tokių dokumentų išdavimo tvarką. Todėl nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų, atsižvelgiant į individualaus ir kolektyvinio atliekų tvarkymo specifiką, vertintina, jog minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytas vertinamų sąvokų aiškinimas užtikrina įstatymų leidėjo nustatyto analizuojamų teisinių santykių reguliavimo nuoseklumą (neprieštaringumą) ir vidinę darną (vientisumą), o priešingas minėtų įstatymų nuostatų vertinimas (aiškinimas) ir tokiu aiškinimu pagrįstas jų taikymas, neatliekant sisteminio šių sąvokų turinio vertinimo aktualių teisės aktų nuostatų visumos kontekste, būtų nelogiškas, prieštarautų protingumo kriterijui, neatitiktų sisteminio aiškinimo ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su kitomis nurodytų įstatymų nuostatomis. Be to, priešingas aiškinimas neatitiktų pačios atliekų tvarkymo sistemos paskirties ir logikos, iš esmės galėtų lemti skirtingą individualiai ir kolektyviai atliekas tvarkančių gamintojų ir importuotojų vertinimą, paneigtų vieną iš įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, kadangi nebūtų užtikrinamas veiksmingas atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas.
Minėtoje norminėje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Nors atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai formaliai (t. y. formos prasme) gali būti laikomi skirtingais dokumentais, tačiau savo turiniu ir esme šie dokumentai yra itin tampriai susiję – jie skirti patvirtinti atliekų sutvarkymą. Kitaip tariant, licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
Išdėstytų argumentų kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimus, priėmė 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“ (2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 775 redakcija), kurio 1.8.5 punktu įgaliojo Aplinkos ministeriją nustatyti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiame nutarime eksplicitiškai nurodyta, jog jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apibrėžimas, pagal minėtame sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktą išaiškinimą apimantis ir licencijuotų organizacijų išrašomus patvirtinimus. Atitinkamai Aplinkos ministerijai inter alia įgyvendinant šiuos Vyriausybės nutarimu jai suteiktus įgaliojimus ir buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos Aprašas, kurio 2.2 punktas nustatė, kad šiuo Aprašu, be kita ko, turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimas iš esmės numatė analogišką tvarką, t. y. 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), kurios savo pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – patvirtinimas).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ginčijamu atsakovo Sprendimu neteisėtais pripažinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013–2015 m. Šiuo aspektu jau minėta, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas.
Pareiškėja skunde teigia, kad ji nebuvo įtraukta į Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai procesą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimas ir jos atžvilgiu surašytas sprendimas nėra tiesioginis nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Pareiškėja buvo įtraukta į ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo procedūrą, nes po atlikto jos patikrinimo, pareiškėja teikė pastabas į Patikrinimo aktą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-191-624/2025, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Taigi pareiškėjai buvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą administracinį Sprendimą.
Ginčijamas administracinis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).
Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymo tikslais būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.
Įvertinus LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, nebėra ginčo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2014 m. išduotas patvirtinimas dėl metalinės pakuotės kiekio 3,094 t ir 2015 m. išduotas patvirtinimas dėl metalinės pakuotės kiekio 0,537 t yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to nėra įrodymų, kad Užduotis už 2014–2015 m. įvykdyta, nes pareiškėja šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.
Visgi, Departamentas, įvertinęs LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, perskaičiavo Sprendimu apskaičiuotą pareiškėjai už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2013 m. mokesčio sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti už 2013–2015 m. negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Pažymėtina, kad jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai, kaip antai viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp pastarųjų subjektų ir pareiškėjos susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) į valstybės biudžetą mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.
Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad atsakovas galimai turėjo pozityvią pareigą savalaikiai tikrinti, tačiau to nepadarė, pastebėtina, jog tai, kad pareiškėjos pavedimu Užduoties neįvykdę viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ir atliekų tvarkytojas (UAB „Metrail“) buvo licencijuoti ir, atitinkamai, valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjos mokestinių prievolių (jų apimties) – mokesčio įstatyme pareiškėjui aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo ar neveikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Mokesčio lengvata (Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą) suteikia ne išduoti Patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys atliekų (šiuo konkrečiu atveju - pakuočių) sutvarkymą. Tokie dokumentai, tame tarpe ir jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti, yra priešingai Pareiškėjos išsakytai pozicijai, visgi yra reglamentuota įstatymiškai, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo 3 4²⁵ straipsnio 1 - 3 dalyse. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Jeigu yra panaikinamos atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, tuo pagrindu, gamintoj ai/importuotoj ai (tame tarpe ir Pareiškėja) privalo apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi tais atvejais, kai atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašomi gamintojų/importuotojų Organizacijai, ši juos paskirsto gamintojams ir importuotojams (šiuo atveju ir Pareiškėjai) (Aprašo 2.2 p., 9 p.), visgi toks paskirstymas, kuris yra įforminamas organizacijų išrašytais Patvirtinimais gamintojams/importuotojams, neturi savarankiško juridinio pagrindo, kitaip tariant, jie yra išvestiniai iš atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Aprašo 3 p., kuris galioja nepasikeistas nuo originalios Aprašo redakcijos, nustato, kad Patvirtinimai turi būti pagrįsti Galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Todėl patvirtinimai įstatyminiu išvis neaptariami (ne tik nenurodyta jų panaikinimo tvarka, bet jie nėra apibrėžti nei viename įstatyme). Vadinasi, jie negalioja ipso facto (savaime patys iš savęs, vien remiantis tuo faktu, kad jie yra išvestiniai iš panaikinto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento). Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo sprendimo pagrindu nurodytas ne tik aprašo 53 punktas bet ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ str. 2 d. 1, 2 ir 7 p., nustatantis atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus.
Aplinkos apsaugos agentūra UAB „Metrail“ įrašė į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nes UAB „Metrail“ atitiko Aplinkos ministro 2003-04-14 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 9.1 ir (ar) 9.2, ir (ar) 9.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Prieš įrašant UAB „Metrail“ į šį sąrašą, buvo atliktas jos patikrinimas ir nustatyta, kad įmonė turi visas sąlygas vykdyti tokią veiklą, tačiau ar UAB „Metrail“ teisėtai išrašė Įrodančius dokumentus galima buvo nustatyti tik Vilniaus RAAD pareigūnams atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą dėl Įrodančių dokumentų išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo.Vilniaus RAAD tinkamai vykdė priskirtas funkcijas. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų, išduotų 2013 metais patikrinimas pradėtas 2014 metais, kaip ir numato Aprašo nuostatos, tačiau UAB „Metrail“ trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neteikė patikrinimui reikalingų dokumentų ir informacijos, dėl ko UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimas už 2013 metus buvo baigtas 2015 metais. Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015-03-09 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7- 101 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 metus (Vilniaus RAAD 2015-05-12 sprendimu Nr. VR-17.5-35 šis patikrinimo aktas patvirtintas). Kaip ir numatyta Apraše, Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015-07-13 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-413 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2014 metus (Vilniaus RAAD 2015-09-16 sprendimu Nr. VR-17.5-63 šis patikrinimo aktas patvirtintas). UAB „Metrai“ išduoti Įrodantys dokumentai už 2015 metus panaikinti Vilniaus RAAD 2016-08-22 sprendimu Nr. VR-17.5-59, kuriuo patvirtintas 2016-07-14 patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR 17.7-120. Pažymėtina, kad apie aukščiau minėtus sprendimus buvo informuotas ŽT, t. y. dar 2015 m. ŽT jau turėjo informaciją, kad UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai buvo panaikinti. Tik ŽT buvo žinoma, kuriems gamintojams ir importuotojams panaikintų UAB „Metrail“ dokumentų pagrindu ŽT išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str. 14 d. nustato, kad Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių (tame tarpe ir Pareiškėjos), pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Taip pat nepagrįstu laikome ir kitą Pareiškėjos suformuluotą išvadą, pagal kurią, laikoma, jog įrodantys atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai panaikinti dėl VRAAD nepakankamos kontrolės bei operatyvumo, nes jie panaikinti dėl UAB „Metrail” padarytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų.
Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tuo, kad ji perdavė kolektyviniam subjektui metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašytas patvirtinimas už 2014 m. ir 2015 m. patvirtinimas yra negaliojantis, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013–2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.
Pareiškėja nurodo, kad jau yra sumokėjusi trečiajam suinteresuotam asmeniui už pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą. Tokie mokėjimai atlikti vadovaujantis teisės aktais bei nepažeidžiant jokių reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja neįrodė (nepagrindė), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėtas mokestis. Tai, kad pareiškėja atliko mokėjimus pagal su VšĮ „Žaliuoju tašku“ sudarytą sutartį, nereiškia, kad mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis į valstybės biudžetą buvo sumokėtas. Kadangi ji negali įrodyti, kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėtas mokestis, todėl ji negali būti ir atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų vykdymo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta 266 551 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Distribution Lithuania“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.