Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį (2 200 Eur).

4.1. 2023 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas pateikė informaciją, kad pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 17 d. duomenis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 530,15 Eur.

4.2. Bendrovės vadovo A. P. pateikti avanso apyskaitos duomenys patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo užfiksuota finansinė operacija (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėta 6 000 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui buvo skolinga 89 375,15 Eur. Pagal Bendrovės pateiktus avanso apyskaitos suvestinės duomenis nustatyta, kad A. P., būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą ir žinodamas apie Bendrovės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, vykdė mokėjimus kitiems (žemesnės eilės) kreditoriams.

4.3. VMI prie FM vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinę nuobaudą. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad VMI prie FM nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl A. P. kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės sprendė, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas reikšmingas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

12. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar, egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams, skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal byloje esančius duomenis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. VMI prie FM pareiškime dėl administracinės teisenos pradėjimo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 89 375,15 Eur. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo 2023 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. vasario 1 d. duomenimis minėtos Bendrovės skola biudžetui buvo 89 394,15 Eur, ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 31 d. duomenimis skola biudžetui sudarė 89 385,15 Eur. Atskaitingo asmens A. P. apyvartos suvestinės likutis 2022 m. sausio 20 d. yra neigiamas – 3 715,521 Eur, per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atskaitingo asmens pajamos yra 18 440 Eur (iš kasos), išlaidos – 14 437,22 Eur, iš jų 6 000 Eur sumokėta 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 528,61 Eur – VMI prie FM, 1 308,61 Eur – (duomenys neskelbtini), 3 600 – Eur (duomenys neskelbtini). Atskaitingo asmens apyvartos suvestinėje likutis 2022 m. gruodžio 31 d. –287,27 Eur.

15. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus (b. l. 29), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur suma, kuri į sąskaitos avanso apyvartos suvestinę pagal darbuotojus (b. l. 31) įrašyta 2022 m. gruodžio 31 d., apmokėta minėtai bendrovei 2018 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur suma) ir (duomenys neskelbtini) AB 2018 m. gruodžio 17 d. nurodymu įmokėti grynuosius pinigus (2 500 Eur suma). Liudytoja S. Š., atstovaujanti VMI prie FM, teismo posėdžio metu patvirtino, kad, atliekant Bendrovės patikrinimą, netikrino pirminių bendrovės dokumentų. Šiuo atveju, remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktais minėtais rašytiniais įrodymais (kasos pajamų orderiu ir nurodymu įmokėti grynuosius pinigus), matyti, kad mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryti 2018 metais, t. y. anksčiau nei VMI prie FM nustatyta Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo 2023 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybė, kad mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas 2022 m. gruodžio 31 d., t. y., kai Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui, buvo konstatuota, remiantis Bendrovės sąskaitos apyvartos suvestine pagal darbuotojus, o ne pirminiais dokumentais. Šiuo atveju minėto patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės prieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. pateiktiems rašytiniams įrodymams, kurie nėra nuginčyti.

16. Būtina pažymėti, jog administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju buvo pradėta ne pagal įgaliojimus turinčio subjekto surašytą administracinio nusižengimo protokolą, o paties pirmosios instancijos teismo pagal VMI prie FM pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 3–6). Šis pareiškimas buvo parengtas, vadovaujantis operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 10–13). Nors administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjamu atveju nėra ir pagal įstatyminį reglamentavimą neturi būti (ANK 590 straipsnio 4 dalis), tačiau VMI prie FM surašytam pareiškimui yra keliami tokie patys reikalavimai, kadangi jame turi būti aiškiai ir išsamiai aptariamos galbūt padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų kuo yra kaltinamas ir nuo šio kaltinimo galėtų tinkamai gintis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą VMI prie FM atliko už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., o tie duomenys, kurie yra surinkti byloje, aiškiai rodo, jog operatyvaus patikrinimo pažymoje ir pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytos neva padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės nepasitvirtino, t. y. minėtu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. laikėsi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo ir nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, nes 6 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta ne patikrinimo metu tirtu laikotarpiu.

17. VMI prie FM teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė 2 299, 14 Eur (b. l. 52), tuo tarpu apeliaciniame skunde tvirtino, jog Bendrovės skola valstybės biudžetui 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė 530,15 Eur (b. l. 63). Būtina pažymėti, jog jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių šiuos teiginius apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslų įsiskolinimą valstybės biudžetui 2018 metais prijungti prie bylos medžiagos VMI prie FM nepateikė. Taip pat nėra žinoma, ar 2018 m., atlikdama mokėjimus (pinigų pervedimus) UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu neapmokėjo ir savo skolos valstybės biudžetui, nes, kaip matyti, skola per maždaug mėnesio laikotarpį sumažėjo. Galiausiai atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos medžiagoje esančių duomenų nėra žinoma, ar apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų įsiskolinimą valstybės biudžetui VMI prie FM sužinojo tik dabar, ar jai jau buvo žinoma anksčiau, t. y. nuo įsiskolinimo momento, nes tokiu atveju kyla klausimas, kodėl Bendrovės operatyvus patikrinimas nebuvo pradėtas anksčiau ir anksčiau nebuvo kreiptasi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo A. P. Be to, vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, nepasitvirtinus operatyvaus patikrinimo pažymoje ir pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena negali būti tęsiama ir asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal tą pačią įstatymo normą, bet dėl kitų veiksmų (neveikimo), atliktų visai kitomis, nei buvo inkriminuota pradžioje, aplinkybėmis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad A. P. nepadarė jam inkriminuoto teisės pažeidimo, jo veikoje nenustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo A. P. veiksmuose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.