Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-499/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-09
Bylos Nr.
2-499/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Danutė Milašienė
Atsakovas
L. B., V. B.
Ieškovas
V. K., J. K.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-499/2008 Procesinio sprendimo kategorija 63.1.; 124.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nutarta atmesti prašymą dėl sprendimo pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-121-54/2008 pagal ieškovų V. K. , J. K. ieškinį atsakovams V. B. , L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. K. , J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. B. , L. B. , prašydami priteisti iš atsakovų solidariai 186 435,65 Lt skolos, 92 130,29 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad atsakovas V. B. 2000 m. lapkričio 1 d. pasirašė paskolos raštą, pagal kurį pasiskolino iš ieškovų 46 492,68 JAV dolerių, skolą įsipareigojo grąžinti 2001 m. gegužės 1 d., tačiau paskolos negrąžino. Ieškovai pažymėjo, kad abu atsakovai dalyvavo aptariant esmines paskolos suteikimo sąlygas, paskola turėjo būti panaudota atsakovų šeimos reikmėms, konkrečiai – L. B. verslui, todėl atsakovų prievolė grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas solidari.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti ieškovams V. K. ir J. K. iš atsakovų V. B. ir L. B. solidariai 186 435,65 Lt skolos, 92 130,29 Lt palūkanų pagal paskolos sutartį, 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos (2006 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo V. B. 3 135,66 Lt, iš atsakovės L. B. 3 135,66 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Šalies argumentai

Atsakovė L. B. 2007 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą, ieškinį atsakovei L. B. atmetant. Atsakovė nurodė, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl, atsakovės nuomone, yra pagrindas atnaujinti procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovės L. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. , J. K. ieškinį atsakovams V. B. , L. B. dėl skolos priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė atsakovės L. B. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo pakeitimo; teismas priteisė iš atsakovės L. B. ieškovui V. K. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisė iš atsakovės L. B. valstybei 22,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nepripažino pagrįstais atsakovės argumentų, kad tuo metu, kai V. B. pasirašė 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos raštą, pagal kurį buvo pasiskolinta iš ieškovų 46 492,68 JAV dolerių, ji su savo buvusiu vyru kartu negyveno, todėl apie šios paskolos sudarymą jai nieko nebuvo žinoma, o iš ieškovų ji kartu su vyru apie 1995 m. buvo pasiskolinusi tik apie 20 000 JAV dolerių, kurie buvo panaudoti jos verslui plėtoti ir kurie nėra grąžinti ieškovams. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad atsakovės L. B. santuoka su atsakovu V. B. buvo įregistruota 1982 m. rugpjūčio 21 d., ir byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų oficialiai išsituokę, todėl laikytina, kad tuo metu, kai atsakovas V. B. sudarė su ieškovais paskolos sutartį, atsakovai gyveno santuokoje. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.109 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti nereikėjo kito sutuoktinio sutikimo, jei jie buvo sudaryti šeimos interesais. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog pinigus iš ieškovų atsakovai skolinosi šeimos interesais, patvirtino atsakovas V. B. teismo posėdžio metu, be to, šį faktą patvirtina ir prie nagrinėjamos bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-353-03 medžiaga. Teismas nurodė, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje liudytoja apklausta L. B. parodė, jog ji nuo 1994 m. turėjo PĮ „Liubava“, vyras jos įmonės verslui plėtoti iš ieškovės J. K. per kelis kartus skolinosi pinigų, kurie nebuvo grąžinti ieškovams dėl sunkios jos finansinės padėties, ir atsakovė L. B. liudytojos apklausos metu pripažino, jog ji kartu su vyru V. B. yra skolingi J. K. apie 46 000 JAV dolerių. Dėl to, teismo nuomone, atsakovės argumentai, kad pinigus iš ieškovų jos vyras skolinosi be jos žinios vertintini kritiškai. Teismas pažymėjo, kad tokius atsakovės argumentus paneigia ir jos vyro V. B. apklausa minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje jis nurodė, jog pinigus iš ieškovų skolinosi žmonos verslui plėtoti ir visus pasiskolintus pinigus jis atidavė žmonai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nei atsakovas V. B. , nei atsakovė L. B. 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties neginčijo, nustatytu laiku paskolos negrąžino, todėl Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu pagrįstai nusprendė tenkinti ieškovų reikalavimą priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų, kurie yra sutuoktiniai. Teismas nurodė, kad CK 6.872 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartimi šalys susitarė, jog už naudojimąsi paskolinta pinigų suma bus mokamos 3 procentų dydžio mėnesinės palūkanos ir atsakovai palūkanų dydžio neginčijo, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu pagrįstai ieškovams iš atsakovų priteisė 92 130,29 Lt palūkanų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio pirmąja dalimi, CK 6.37 straipsniu, tenkino ieškovų prašymą dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovės L. B. prašymas dėl šio sprendimo pakeitimo netenkintinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė L. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį pakeisti ir ieškovų ieškinį atsakovei L. B. atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad V. B. sudaryta paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Apie 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties sudarymą atsakovė nežinojo, nes atsakovai nevedė bendro ūkio ir gyveno atskirai. Gauta paskola negalėjo būti panaudota šeimos interesams, t. y. UAB „Liubava“ verslui plėtoti, kadangi 2001 m. kovo 19 d. UAB „Liubava“ akcijos buvo parduotos trečiajam asmeniui, 2001 m. gruodžio 20 d. UAB „Liubava“ iškelta bankroto byla bei to pasėkoje įmonė likviduota, o administratoriaus perimti įmonės buhalteriniai dokumentai nepatvirtina, kad atsakovai kreditavo ar kitaip finansiškai rėmė įmonę. Teismas, vadovaudamasis apklausos protokolais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pripažino skolą, kadangi šiuose protokoluose yra neteisingai užfiksuoti parodymai. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 3.109 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto nuostata, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos sutartis nors ir buvo sudaryta tebegaliojant santuokai, tačiau ne šeimos interesais, dėl to V. B. iš 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties atsiradusi prievolė laikytina ne bendra, o jo asmenine.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai V. K. ir J. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės L. B. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-353-03 pripažino, jog ji su sutuoktiniu V. B. yra skolinga ieškovams apie 46 000 Lt, be to, minėtos ikiteisminio tyrimo bylos duomenys patvirtina, kad paskola buvo paimta atsakovų šeimos interesais. Ieškovai pažymi, kad atsakovės L. B. argumentas, kad tiek ji, tiek V. B. nebuvo įvardinti kreditoriais UAB „Liubava“ bankroto byloje, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovai skolinosi iš ieškovų pinigus. Ieškovų nuomone, su paskolos gavimo aplinkybe neturi nieko bendro ir atsakovės nurodomas faktas, kad atsakovė pardavė UAB „Liubava“ akcijas trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma. CPK 366 straipsnio pirmoji dalis reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus. Atsakovė L. B. prašė teismą atnaujinti procesą ir šis jos prašymas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo tenkintas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. B. , būdamas santuokoje su atsakove L. B. , 2000 m. lapkričio 1 d. pasirašė paskolos raštą, kuriame nurodyta, kad V. B. skolinasi iš J. K. ir V. K. 46 492,68 JAV dolerių nuo 2000 m. lapkričio 1 d. su 3 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis ir skolą grąžins 2001 m. gegužės 1 d. Į bylą pateiktos Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. sausio 17 d. pažymos Nr. 29/3V-487-1 ir Nr. 29/3V-487-2 (b. l. 55-56) patvirtina, kad atsakovų santuoka įregistruota 1982 m. rugpjūčio 21 d. ir atsakovai yra susituokę. Įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai yra išsituokę, į bylą nepateikta.

Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktininio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Prijungtoje prie civilinės bylos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-353-03 esančio 2003 m. liepos 28 d. liudytojos L. B. apklausos protokolo turinys patvirtina, kad L. B. apklausos metu parodė, jog neturi galimybių atsiskaityti su J. K. , tačiau artimiausiu metu planuoja atnaujinti vaisvandenių gamybą Lavoriškėse, Vilniaus rajone, ir dalimis bandys atsiskaityti su J. K. , be to, minėtame protokole ji pripažįsta, kad kartu su vyru V. B. yra skolingi J. K. apie 46 000 JAV dolerių. L. B. savo parašu patvirtino, kad apklausos protokolą perskaitė ir kad minėtas protokolas surašytas teisingai. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog L. B. būtų pateikusi pastabas ar prieštaravimus dėl minėto protokolo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai, kad minėtame protokole yra neteisingai užfiksuoti (surašyti) L. B. parodymai, yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtu apklausos protokolu bei kitais ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis. V. B. minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas liudytoju parodė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje būdamas atsakovu paaiškino, kad iš ieškovų gauta paskolos suma buvo panaudota šeimos interesais, t. y. L. B. verslui. Pateikti į bylą minėti įrodymai paneigia atskirojo skundo argumentus, kad ieškovų ir atsakovo paskolos sutarties sudarymo, paskolos sumos gavimo bei panaudojimo metu atsakovai nevedė bendro ūkio ir paskolos suma nebuvo panaudota šeimos interesais. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad iki 2000 m. lapkričio 1 d. paskolos rašto pasirašymo atsakovas skolinosi iš ieškovų pinigų sumas ir atsakovė žinojo tik apie 1995-1996 metais atsakovo sudarytas su ieškovais paskolos sutartis, kurių paskolos sumos buvo panaudotos atsakovės verslui plėtoti, nepaneigia, kad minėtame paskolos rašte nurodyta 46 492,68 JAV dolerių paskolos suma buvo panaudota atsakovų šeimos interesais, kadangi, kaip minėta, liudytoja apklausta L. B. pripažino, kad ji kartu su sutuoktiniu V. B. yra skolingi J. K. apie 46 000 JAV dolerių. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog nėra buhalterinių dokumentų apie atsakovų pinigų perdavimą UAB „Liubava“, kurios akcijos nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir kad atsakovai nebuvo trečios eilės kreditoriai UAB „Liubava“ bankroto byloje dėl gautos paskolos sumos perdavimo įmonei, nepaneigia pateiktų į bylą įrodymų apie gautos iš ieškovų paskolos sumos panaudojimą atsakovų šeimos interesais bei atsakovės verslui. Dėl įvairių priežasčių minėti pinigai galėjo būti neapskaityti teisės aktų nustatyta tvarka įmonės buhalterijoje, įvairiais kitais būdais panaudoti atsakovės verslui ir atsakovai turėjo teisę, bet ne pareigą pareikšti visus kreditorinius reikalavimus įmonės bankroto byloje. Pažymėtina, kad minėtoje liudytojos apklausoje L. B. parodė, kad skolinti iš J. K. pinigai UAB „Liubava“ kasoje užpajamuoti nebuvo, kadangi automobilių pardavėjas dokumentuose nurodė žymiai mažesnę kainą, negu buvo realiai. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad 2001 m. kovo 19 d. sutartimi atsakovė visas jai priklausančias UAB „Liubava“ akcijas pardavė I. Z. ir kad 2001 m. gruodžio 20 d. UAB „Liubava“ buvo iškelta bankroto byla, taip pat nepaneigia pateiktų į bylą įrodymų apie gautos iš ieškovų paskolos sumos panaudojimą atsakovų šeimos interesais bei atsakovės verslui, kadangi paskolos suma gauta anksčiau – iki nurodytų aplinkybių atsiradimo ir atsakovė L. B. apklausta liudytoja pripažino paskolos sumos iš ieškovų gavimą, panaudojimą atsakovų šeimos interesais ir atsakovų bendrą prievolę grąžinti paskolos sumą ieškovams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 3.109 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pagrindu atsakovai turi solidariąją prievolę grąžinti minėtą paskolos sumą ir sumokėti palūkanas. Prašyme atnaujinti procesą ir atskirajame skunde palūkanų dydis nėra ginčijamas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir šie argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei ieškovų atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme sprendžia, kad priteistina iš atsakovės L. B. ieškovui V. K. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovės L. B. į valstybės biudžetą 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. B. ieškovui V. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovės L. B. į valstybės biudžetą 10,05 Lt (dešimt litų penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasDanutė Milašienė