- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e1-258-932/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00094-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąją byla, kurioje D. B. (D. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“, bei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją“, 2021 m. gegužės 21 d., apie 11.00 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 18 240 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Baltarusijos Respublikoje jis užsiima autodetalių pardavimu. Parduodamas detales jis perka Vilniuje, Lenkijoje nuo 2014 metų. 2021 m. gegužės 21 d., apie 10.00 val., atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją per Medininkų kelio postą jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen LT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su savimi vežė pinigus, skirtus apmokėti už įgyjamas detales – automobilio variklius. Pažymėjo, kad pinigai priklauso ne jam, juos jis paėmė iš žmonių, kuriems buvo skirtos planuojamos įsigyti detalės. Viso vežė 18 000 Eur. 240 Eur buvo jo asmeniniai pinigai, skirti muitiniam išvežamų detalių forminimui, pragyvenimui. Pasienyje prie jo priėjo muitinės pareigūnas, kuris atidarė automobilio krovininę dalį, įsitikino, kad važiuoja be krovinio ir leido vykti toliau. Muitinės pareigūnas nieko neklausė apie deklaruotinas prekes. Muitinės pareigūnui leidus, ketino išvažiuoti iš posto teritorijos toliau į Lietuvą, tačiau prie jo privažiavo muitinės automobilis, jame buvę muitininkai parodė sustoti. Prie jo priėję muitinės pareigūnai paklausė, kiek veža cigarečių, alkoholio ir pinigų. Jiems viską parodė – 2 pakelius cigarečių, 1 litrą alkoholio ir pinigus, iš kurių 8 300 Eur buvo vyriškoje rankinėje, 9 700 Eur – striukėje ir 240 Eur buvo piniginėje, gulėjusioje ant panelės. Pažymėjo, kad tokią didelę pinigų sumą vežė pirmą kartą, todėl nežinojo, kad pinigus reikėjo deklaruoti. Verslą vykdo sąžiningai, deklaruoja išvežamas prekes, moka mokesčius. Neketino nuslėpti į Lietuvos Respubliką įvežamų pinigų, pats juos pateikė muitinės pareigūnams, kai tik šie paklausė apie turimus pinigus. Kadangi pinigai priklauso ne jam, prašo jų nekonfiskuoti. Pažymėjo, jog konfiskavimo atveju liks skolingas pinigų savininkams, o jo materialinė padėtis prasta – augina 4 vaikus, žmona šiuo metu dekrete, privalo išlaikyti šeimą. D. B. taip pat parodė, kad nuoširdžiai gailisi tinkamai nedeklaravęs į Lietuvą įvežamų pinigų. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo iš jo paimtus pinigus nukreipti baudos apmokėjimui, taip pat prašo panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (pabrėžė dirbantis Baltarusijoje dirba, šiuo metu vienas išlaiko savo šeimą, augina 4 vaikus, žmona nedirbanti). Dėl sunkios materialinės padėties negali likti Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui Lietuvos teritorijoje, tačiau reguliariai atvyksta į Lietuvą važinėja ir nuo ikiteisminio tyrimo nepasislėps (b. l. 45-47; 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. (Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius) parodė pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką 2021 m. gegužės 21 d. dirbęs Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste. Pagal savo darbo pobūdį atlieka į Lietuvą atvykstančių ir iš šalies išvykstančių transporto priemonių, keleivių, bagažo, krovinių muitinį tikrinimą. Apie 10.00-11.00 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į posto teritoriją tuščių krovininių transporto priemonių kanalu atvyko Baltarusijos Respublikos pilietis D. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas vyko be krovinio. Atliekant tikrinimą, vairuotojui uždavė standartinį klausimą – ar gabena deklaruotinus daiktus: cigaretes, alkoholį, pinigus. Vairuotojas atsakė, kad deklaruotinų daiktų neturi, paaiškino gabenantis tik leidžiamą nedeklaruojant gabenti kiekį cigarečių ir alkoholio. Vizualiai patikrino automobilio saloną ir krovininę dalį. Nenustatęs pažeidimų leido vairuotojui vykti toliau. Vėliau sužinojo, kad posto teritorijoje Mobilių grupių posto pareigūnai atlikę transporto priemonės rekontrolę tarp asmeninių vairuotojo D. B. daiktų surado grynuosius pinigus, kurių suma viršijo 10 000 Eur sumą. Jis (K. P.), atlikdamas muitinį tikrinimą, nieko įtartino vairuotojo elgesyje nepastebėjo. Klausimą apie deklaruotinus daiktus suformulavo aiškiai, vairuotojui suprantama rusų kalba (b. l. 17-19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. J. (Vilniaus teritorinės muitinės Mobilių grupių posto vyriausiais inspektorius) parodė pagal darbo pobūdį atliekantis transporto priemonių, krovinių, keleivių muitinį tikrinimą. Pagal darbo instrukciją Mobiliųjų grupių posto pareigūnai gali atlikti muitinį tikrinimą tiek pasienio postų teritorijoje, tiek šalies viduje. 2021 m. gegužės 21 d., apie 11.00 val., dirbant Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto teritorijoje, įvertinus riziką patikrinimui, buvo atrinkta transporto priemonė „Volkswagen LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas šia transporto priemone atvyko iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, deklaravo vykstantis be krovinio. Vairuotojo muitinį tikrinimą atliko Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto muitinės pareigūnas, vairuotojas jau ketino išvykti iš posto teritorijos toliau į Lietuvos Respubliką. Sustabdžius vairuotoją, pastarojo rusiškai paklausė, ką šis gabena. Vairuotojas atsakė, kad vyksta be krovinio. Paklausė, ar turi draudžiamų nedeklaravus gabenti daiktų – pinigų, alkoholio, cigarečių. Vairuotojas atsakė, kad deklaruotinų daiktų neturi. Tada buvo atliktas fizinis transporto priemonės ir vairuotojo tikrinimas, kurio metu už vairuotojo sėdynės esančios striukės vidinėje kišenėje, vyriškoje rankinėje (esančioje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės) ir piniginėje buvo surasti gryni pinigai, viso 18 240 Eur. Vairuotojas paaiškino, kad pinigai skirti automobilio detalių įgijimui, apie tai, kad pinigus privalėjo deklaruoti, jis nieko nežinojo. Apie įvykį pranešė Muitinės kriminalinei tarnybai (b. l. 20-22).
Liudytojas A. J. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos savanoriškai pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 18 240 Eur grynais pinigais (b. l. 23).
Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis adresu Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26. Postas yra dvišalis, įsikūręs Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Posto viduryje yra baltos spalvos muitinės administracijos pastatas, kurio dešinėje pusėje išvažiuojančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių tikrinimo kanalai, o iš kairės pusės – įvažiuojančių į Lietuvą transporto priemonių tikrinimo kanalai. Prie minėtų kanalų įrengti dokumentų tikrinimo punktai. Muitinės administracinio pastato kairėje pusėje už įvažiuojančių į Lietuvos teritoriją transporto priemonių kanale matomas stovintis juodos spalvos mikroautobusas „Volkswagen LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-16).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį
Šioje baudžiamojoje byloje D. B. yra pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.
Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog D. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino.
D. B. inkriminuoto kaltinimo esmė yra ta, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, t. y. 18 240 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš atvejų, kada yra deklaruojamos grynųjų pinigų sumos yra įvardinta situacija, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje. Minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai.
Nagrinėjamu atveju byloje surinktais ir anksčiau aptartais duomenimis, pripažintinais įrodymais, nustatyta, jog kaltinamasis D. B. su savimi į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną įsivežė 18 240 Eur grynųjų pinigų, t. y. tokią grynųjų pinigų sumą, kurią jis privalėjo deklaruoti, tačiau tokios pareigos nesilaikė ir, įvažiuodamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, grynųjų pinigų sumos nedeklaravo. Kaltinamasis buvo patikrintas iš viso du kartus, t. y. pirmą kartą – kertant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną Medininkų kelio poste ir antrą kartą – Mobilios grupės pareigūno, kai jau ketino išvažiuoti iš Medininkų kelio posto. Nors kaltinamasis teigia, kad jį tikrinę pareigūnai neklausė apie vežamus pinigus, tačiau tokią versija yra paneigta patikrą atlikusių liudytojų muitinės pareigūnų K. P. ir A. J. parodymuose. Abu šie liudytojai patvirtino klausę kaltinamojo, ar šis gabena deklaruotinus daiktus: cigaretes, alkoholį, pinigus. Abiem pareigūnams kaltinamasis atsakė neigiamai. Tik antrojo patikrinimo metu liudytojui A. J. atlikus fizinį vairuotojo ir jo transporto priemonės patikrinimą, buvo nustatyta, kad kaltinamasis veža iš viso 18 240 Eur grynųjų pinigų. Ši suma yra didesnė nei 10 000 Eur ir privalėjo būti deklaruota. Šios pinigų sumos kaltinamasis nedeklaravo, jos nepateikė muitiniam patikrinimui. Muitiniam patikrinimui nepateikta 18 240 Eur grynųjų pinigų suma viršija 250 MGL (250 MGL=50x50=12 500 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamasis D. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. su tuo sutiko. Pastarasis sutiko su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu, tik prašė konfiskuoti kaip įmanoma mažesnę pinigų sumą, suprato proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes (b. l. 65-68).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, sukeltas pasekmes, D. B. asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika tyčinė, baigta. D. B. nurodo užsiimantis individualia veikla, esantis susituokęs ir turintis 4 vaikus. Remiantis byloje esančiais duomenimis, Lietuvos Respublikos teritorijoje D. B. anksčiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvina tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į aukščiau išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimo padarymą paskiriant sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – baudą, nustatant minimalų BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą baudos dydį, t. y. 150 MGL (7 500 Eur).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o D. B. prisipažino kaltu dėl nusikaltimo padarymo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės M. Valantiejienės 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo vežtiems nedeklaruotiems gryniesiems pinigams, t. y. 18 240 Eur. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, į minėtas lėšas nukreiptinas baudos išieškojimas ir Muitinės departamentas įpareigotinas iš depozitinės sąskaitos Nr. LT 807230000000120020 pervesti 5 000 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą kaip nuteistajam D. B. paskirtos baudos mokėjimą (pabrėžtina, jog pats kaltinamasis taip pat prašė pinigus, kuriems taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, nukreipti į baudos apmokėjimą).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto (grynųjų pinigų) konfiskavimo
BK 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kontrabandos dalykas, t. y. per valstybės sieną gabenami pinigai, taip pat yra konfiskuotinas turtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).
Kontrabandos baudžiamosiose bylose, kai yra sprendžiama dėl grynųjų pinigų konfiskavimo, ypač svarbu vertinti šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą. Kasacinio teismas atkreipia dėmesį, kad vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis prašo konfiskuoti kuo mažesnę pinigų sumą, nurodydamas, kad jo materialinė padėtis yra sunki – augina 4 mažamečius vaikus, žmona nedirba, jis vienas išlaiko šeimą. Byloje nėra duomenų, kad per valstybės sieną vežti nedeklaruoti grynieji pinigai būtų gauti iš nusikalstamos ar kitokios neteisėtos veiklos. Savo ruožtu kaltinamasis jį tikrinusiems pareigūnams nenurodė vežantis grynuosius pinigus, nors tokią galimybę turėjo (kaip minėta, abu kaltinamąjį tikrinę pareigūnai patvirtino pastarojo klausę, ar jis neveža deklaruotinų daiktų, taip pat ir pinigų, tačiau kaltinamasis vežamų grynųjų pinigų pareigūnams nenurodė). Be to, kaltinamojo vežta grynųjų pinigų suma beveik dvigubai viršijo tą sumą, nuo kurios atsiranda pareiga deklaruoti per valstybės sieną vežamus grynuosius pinigus. Teismo vertinimu, šioje byloje prokurorės pasiūlyta konfiskuotina pinigų suma, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, yra proporcinga, tai netaps neadekvačia finansine našta kaltinamajam. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko esant tikslinga kaip nusikalstamos veikos dalyką konfiskuoti dalį nedeklaruotų grynųjų pinigų – 2 000 Eur.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo galiojimo
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės M. Valantiejienės 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. vežtiems nedeklaruotiems gryniesiems pinigams paliekamas galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės ir turto konfiskavimo įvykdymo. Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusi pinigų suma – 11 240 Eur grąžinama D. B., o laikinas nuosavybės teisės apribojimas – panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti D. B. (D. B.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Paskirtos baudos išieškojimą nukreipti į pinigus, kuriems pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir kurie įnešti į Muitinės departamento depozitinę sąskaitą LT 807230000000120020.
Įpareigoti Muitinės departamentą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pervesti 5 000 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801, kaip nuteistajam D. B. paskirtos baudos mokėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. B. išieškoti dalį konfiskuotino turto – 2 000 (du tūkstančius) eurų.
Paskirto turto konfiskavimo išieškojimą nukreipti į pinigus, kuriems pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir kurie įnešti į Muitinės departamento depozitinę sąskaitą LT 807230000000120020.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. vežtiems nedeklaruotiems gryniesiems pinigams – 18 240 Eur palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės ir turto konfiskavimo įvykdymo. Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusią pinigų sumą – 11 240 Eur grąžinti D. B., o laikiną nuosavybės teisės apribojimą – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.