Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.3.2.8; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3.

2007 m. balandžio 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. , nukentėjusiųjų F. L. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 5 d., ši bausmė subendrinta su 2006 m. birželio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvylikai metų bei 2500 Lt (20 MGL) bauda.

G. G. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Iš M. G. ir G. G. priteista po 58 Lt 26 ct teismo išlaidų valstybei.

Iš M. G. F. L. ir A. L. priteista 9 241 Lt turtinei žalai ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. G. priteista 500 Lt F. L. , o iš G. G. - 500 Lt A. L. atstovavimo teisme išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. G. ir G. G. nuteisti už tai, kad 2005 m. gruodžio 26 d., apie 0.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., būdami girti ir veikdami grupe, keršydami už tai, kad nukentėjusysis D. L. baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose liepė M. G. išeiti iš baro, nukentėjusiajam išėjus į lauką ir pastūmus nuteistuosius, ėmė jį mušti. M. G. trenkė dešinėje rankoje laikomu stikliniu alaus buteliu D. L. į veido kairiąją pusę ir padarė nukentėjusiajam gilią žaizdą kairiajame smilkinyje. Po to G. G. dešinėje rankoje laikomu stikliniu alaus buteliu trenkė vieną kartą D. L. į galvos užpakalinę dalį. M. G. dešine koja, kuri buvo apauta batu, spyrus D. L. į veidą ir šiam susmukus ant asfalto, G. G. sudavė kumščiu vieną kartą gulinčiam D. L. į nosį, antrą kartą į smakro sritį. Po to, G. G. kartu su M. G. ne mažiau kaip 10 kartų batais apautomis kojomis spardė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į kairės pusės klubo šoną bei kitas kūno vietas. Dėl suduoto ne mažiau kaip vieno smūgio į galvos - veido dalies kairę pusę buvo sulaužyti veido kaulai: kairysis skruostikaulis, viršutinės kairės pusės žandikaulis bei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl nuteistųjų suduotų ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, D. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - nosies kaulų lūžis, kraujosruva nosies nugarėlėje, paviršinė žaizdelė, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kartu esančios kraujo išlajos po akių obuolių junginėmis, poodinės kraujosruvos ant viršutinės ir apatinės lūpų abiejų pusių, kraujosruvos ant kairės pusės žando - pažandės, abiejų pusių speninių ataugų (už ausų), smakro dešinės pusės, dešinio peties priekinio paviršiaus, kairiajame klube, ant abiejų rankų dilbių. Dėl M. G. suduoto vieno smūgio stikliniu alaus buteliu D. L. į galvos - veido kairę pusę, buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas - smilkinio – kaktos muštinė - plėštinė žaizda veido kairėje pusėje, dėl kurios komplikacijos D. L. netrukus nukraujavo ir mirė.

Tokiu būdu G. G. , veikdamas grupėje su M. G. , dėl chuliganiškų paskatų padarė D. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. G. dėl chuliganiškų paskatų D. L. nužudė.

Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat iš nuteistojo nukentėjusiesiems F. L. ir A. L. priteistą 80.000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2000 Lt, o likusius civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.

Apeliantas su Klaipėdos apygardos nuosprendžiu nesutinka, nes, jo manymu, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, anot apelianto, nuosprendyje nepaneigė prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir nemotyvavo, kurias liudytojų nurodytas aplinkybes laiko įrodytomis, o kurias atmeta ir kodėl. Jo teigimu, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien tik ikiteisminio tyrimo metu gautais, kai kuriais melagingais liudytojų parodymais, kuriuos vėliau liudytojai teisme paneigė. Be to, teisminio nagrinėjimo metu liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad Kretingos r. policijos tyrėja, rinkdama įrodymus šioje byloje, atliko neteisėtus veiksmus kai kurių liudytojų atžvilgiu, darė psichologinį spaudimą uždarydama juos į areštinę ir tokiu būdu išgaudama parodymus, kaltinančius nuteistąjį.

Nuteistasis teigia D. L. nenužudęs ir jokių chuliganiškų veiksmų jo atžvilgiu neatlikęs. Tai, anot apelianto, patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2005 m. iš gruodžio 25 į 26 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini) jaunimas šventė Šv. Kalėdas. Nuteistajam užėjus į užkandinę ir atsistojus prie baro, ten buvęs neblaivus D. L. , kurio pravardė „Fuksas“, pasakė M. G. „dink iš baro“. Šis, nieko neatsakęs, išėjo į lauką ir pasakė apie tai broliui G. G. . Norėdamas tik pasikalbėti paprašė A. G. , kad iškviestų į lauką D. L. . Nukentėjusysis, net nežinodamas, kas jį kviečia pasikalbėti, išėjęs į lauką pasakė: „kas nori su manimi muštis?“ ir, pripuolęs prie M. G. ir jo brolio, sugriebė viena ranka jį, o antra - brolį Gintautą bei trenkė kaktomis vienas į kitą. Gintautas nuo smūgio krito ant žemės, o nuteistajam nuo smūgio buvo padaryta kaktos plaukuotosios dalies žaizda, kurią ekspertas kvalifikavo kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, apelianto teigimu, patvirtina teismo medicinos eksperto išvada, esanti byloje.

M. G. skunde teigia, jog įrodymais patvirtinta, kad pats nukentėjusysis išprovokavo incidentą, jis pats elgėsi chuliganiškai, puolė muštis. Tačiau teismas nuosprendyje nesirėmė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet nurodė, kad nukentėjusysis nuteistuosius tik pastūmė, neatsižvelgdamas į pačiam apeliantui įvykio metu padarytus kūno sužalojimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek parengtiniame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu, M. G. teigė, kad sudavė ranka D. L. už tai, kad šis pirmas pradėjo muštis ir padarė jam kūno sužalojimus, todėl, anot apelianto, teismas nepagrįstai nuosprendyje pripažino, kad nuteistasis keršijo nukentėjusiajam, už tai, kad šis liepė „dingti iš baro“.

Apeliantas neneigia, kad po to, kai D. L. girtas jį sužalojo, gindamasis trenkė jam atgal kumščiu, pataikydamas pirmą kartą į nosį, o antrą kartą į dešinę galvos pusę, tačiau jokio alaus butelio rankose neturėjo ir juo nesudavė. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai A. G. ir M. V. . Be to, jie teisme nurodė, kad jų parodymai, duoti parengtinio tyrimo metu, yra iš dalies neteisingi ir jais remtis negalima, nes jie buvo girti ir visko nuosekliai nebeprisimena. Be to, pasak apelianto, tyrėja juos apklausdama darė psichologinį spaudimą, uždarė į areštinę ir laikė visą dieną, kol šie liudytojai davė parodymus, kaltinančius nuteistąjį. A. G. ir M. V. teisme davė visiškai kitokius parodymus, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi parodymais duotais tyrimo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu.

Apeliantas teigia, kad vietovė, kurioje vyko muštynės, nebuvo gerai apšviesta, buvo tamsoka, visi dalyvavusieji buvo girti, todėl beveik visi liudytojai nurodo skirtingas aplinkybes. Nuteistojo manymu, reikia tikėti liudytojos R. S. parodymais, kuri yra nevietinė, buvo arčiau įvykio vietos nei kiti liudytojai, nėra suinteresuota bylos baigtimi, be to buvo blaivi. Ši liudytoja parodė, kad ji matė, kaip „vaikinas, apsirengęs baltu megztuku, netoli stovinčio automobilio ginčijosi su stambiu, aukštu vaikinu ir smogė jam kumščiu į veidą. Tuo metu iš už nugaros tamsiai apsirengęs vaikinas trenkė alaus buteliu į galvą stambiam vyriškiui, kuris nuo smūgio krito prie automobilio „AUDI 100“ galinio rato. Jam nukritus, pribėgęs vaikinas spardė gulintį vyriškį.“ Ši liudytoja davė tokius pat parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Anot apelianto, iš šių parodymų aišku, kad ne nuteistasis sudavė nukentėjusiajam buteliu į galvos kairę pusę ties smilkiniu, bet kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Nei atliekant tyrimą, nei teisminio posėdžio metu nebuvo aiškintasi, kas sudavė buteliu į galvą nukentėjusiajam iš nugaros. Tuo metu prie kito šalia stovinčio automobilio taip pat vyko muštynės tarp M. V. , R. J. ir kitų, tačiau šio incidento niekas netyrė. Apeliantas daro prielaidą, jog buteliu D. L. galėjo suduoti kuris nors iš šių vaikinų.

Liudytojos R. S. parodymai prieštarauja liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, R. B. tvirtino, kad jis matė, kaip nuteistasis buteliu smogė nukentėjusiajam, tačiau atsakydamas į advokato užduotus klausimus paaiškino, kad jis yra tik „įsitikinęs“, jog M. G. galėjo taip padaryti. Tokie liudytojo parodymai apeliantui kelia abejonių, nes, jei R. B. būtų matęs incidento pradžią, tai būtų matęs ir kaip D. L. naudojo smurtą prieš nuteistąjį ir kaip šis ranka du kartus sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Tačiau liudytojas tų aplinkybių nematė. Be to, R. B. parodymai, anot apelianto, prieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams, o būtent R. J. , A. S. , A. G. , M. V. , L. L. , A. S. ir kitų, kurie parodė, kad M. G. rankose jokio alaus butelio neturėjo. Šių liudytojų parodymai sutampa su R. S. duotais parodymais. O nuosprendžio teiginys, kad „R. B. pamatė įvykį ir atbėgęs į barą pranešė, jog Gelumbickai muša D. L. , ir tai patvirtino liudytojai V. D. , A. T. ir M. E. “, anot apelianto, neatitinka tikrovės, nes visi šie liudytojai tvirtino, kad R. B. neįvardino, kas mušasi.

Nuteistasis teigia, kad teismas, nustatydamas kokiu įrankiu buvo padarytas sužalojimas D. L. , rėmėsi tik prielaidomis. Pagal specialisto išvadą D. L. mirtis įvyko dėl patirto sužalojimo komplikacijos: ženkli savo apimtimi žaizda veido kairėje pusėje sąlygojo išorinį nukraujavimą, kuris baigėsi mirtimi. Nukentėjusiajam D. L. buvo suduotas vienas smūgis kietu, briauną turinčiu daiktu. Su kokiu įrankiu buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam nenustatyta. Koks buvo butelis, kuriuo kažkas trenkė nukentėjusiajam, niekas tiksliai nematė, nužudymo įrankis nusikaltimo vietoje nerastas. Apžiūrėjęs D. L. , ekspertas konstatavo, kad buteliu į galvos sritį buvo suduota tik vieną sykį. Specialisto išvada atitinka liudytojos R. S. duotus parodymus, kuri patvirtino, kad tik vienas smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam į galvą. Nuosprendyje konstatuojama, kad nuteistasis ir jo brolis vienu metu sudavė nukentėjusiajam į galvą alaus buteliais, nors ekspertai nenustatė jokio antro nukentėjusiajam galvos užpakalinėje dalyje buteliu padaryto sužalojimo.

M. G. skunde neneigia, kad spyrė gulinčiam D. L. koja du kartus, pataikydamas į šoną, tačiau visų specialisto išvadoje nurodytų kūno sužalojimų teigia nepadaręs. Jie, pasak apelianto, galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant ant automobilio rato, taip pat vežant į ligoninę, kai įvyko avarija, kurios metu automobilis apvirto.

Nuteistasis neneigia byloje nustatyto fakto, jog ant jo drabužių rasta nukentėjusiojo kraujo, tačiau aiškina, jog išsitepė nukentėjusiojo krauju drabužius tuo momentu, kai sudavė jam kumščiu į nosį.

Apelianto manymu, išanalizavus visus įrodymus, surinktus teisminio nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad įrodymų, patvirtinančių, jog jis iš chuliganiškų paskatų, keršydamas nužudė D. L. , nesurinkta. Teismo išvados negali būti grindžiamos teisiamojo prisipažinimu ir abejotinais liudytojų parodymais. Be to, pasak apelianto, jį apklausinėjusi tyrėja įvairiais būdais darė psichologinį spaudimą, įkalbinėjo, kad jis prisipažintų, žadėdama paleisti į namus pas būsimą žmoną, kuri laukėsi kūdikio. Norėdamas sugrįžti į namus, apeliantas sutiko prisiimti kaltę dėl D. L. nužudimo. Vėliau, apklausiamas teisėjo, nuteistasis nuoširdžiai prisipažino ir paaiškino, kokius nusikalstamus veiksmus padarė ir paneigė savo ankstesnius parodymus. Vėlesniuose parodymuose, akistatose M. G. parodymai yra nuoseklūs, vienodi ir atitinka kitą byloje surinktą medžiagą.

Nuteistasis nesutinka ir su pareikštu ieškiniu, kadangi teigia D. L. nenužudęs. Už D. L. padarytą nesunkų kūno sužalojimą apeliantas sutinka atlyginti neturtinę žalą, sumokėdamas tik 2000 Lt.

Nukentėjusieji F. L. ir A. L. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti, G. G. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Apeliantai mano, kad nuosprendis G. G. yra neteisingas ir jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad M. G. ir G. G. veikė grupėje, vieninga tyčia, vedami keršto. Teismo kolegija pripažino, kad kaltinamieji prieš D. L. vartojo intensyvų smurtą, nors jis gulėjo sužalotas ir sukruvintas be sąmonės, jokių aktyvių veiksmų neatliko, bet kaltinamieji toliau dėl chuliganiškų paskatų jį spardė ir daužė rankomis. Tokie kaltinamųjų veiksmai parodė ne tik jų agresyvumą ir padidintą pavojingumą visuomenei, bet ir ypatingą žiaurumą. Abu kaltinamieji galėjo ir privalėjo suvokti, kad gali atimti D. L. gyvybę, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Šias aplinkybes patvirtina 2006-06-16 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas 20 MGL bauda už R. J. ir E. P. sužalojimą. Šiuos asmenis kaltinamasis sužalojo tuomet, kai jie savo kūnais užstojo nuo smūgių gulintį ant žemės be gyvybės ženklų D. L. . Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu nuteistieji veikė netiesiogine tyčia, buvo abejingi dėl galimo kito žmogaus gyvybės atėmimo. Pasak apeliantų, nuteistieji abu privalo atsakyti už D. L. nužudymą, nes mirtinos pasekmės atsirado dėl jų abiejų padarytų nusikalstamų veiksmų.

Apygardos teismas nurodė, jog G. G. neturi atsakyti už mirtinas pasekmes, kadangi kaltinamieji nebuvo susitarę nužudyti D. L. . Nukentėjusiųjų manymu, tokia kolegijos išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinamieji veikė pritardami vienas kito naudojamam smurtui, jie norėjo taip veikti, suprato veiksmų bendrumą, suprato ir tai, kad mušdami D. L. gali jam atimti gyvybę, tačiau ir toliau jį mušė ir priešinosi asmenims, bandžiusiems nutraukti jų nusikalstamus veiksmus. Kaltinamieji buvo abejingi dėl galimos D. L. mirties, jie trukdė ir neleido suteikti medicininės pagalbos, mušė D. L. kūną keliant jį į greitosios pagalbos automobilį. Teismo med. ekspertai patvirtino, kad mušimas rankomis ir spardymas paspartino nukraujavimą iš smilkinio žaizdos. D. L. nukraujavo ir mirė per pusę valandos nuo patirto sužalojimo, jo gyvybę galėjo išgelbėti tik labai skubi chirurginė pagalbą. Tokią pagalbą suteikti nebuvo galimybės dėl to, kad įvykis buvo Kalėdų šventės naktį, Kartenos kaime nėra med. įstaigos, o išvežti nukentėjusįjį į Kretingos ligoninę trukdė nuteistieji.

Apeliantai sutinka, kad nuteistieji neaptarė smurto panaudojimo ribų, intensyvumo, nenumatė nužudymo vietos, laiko, mechanizmo, bet abu kaltinamieji turėjo tikslą mušti D. L. , o pamatę jį bejėgį griūvantį ant žemės, konkliudentiniais veiksmais išreiškė susitarimą tęsti nusikalstamus veiksmus, pavojingus D. L. gyvybei.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis M. G. ir jo gynėja prašo M. G. apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų skundą atmesti. Prokuroras prašo nuteistojo M. G. ir nukentėjusiųjų F. L. ir A. L. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji F. L. prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo M. G. – atmesti.

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiųjų F. L. ir A. L. – tenkintinas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl kiekvieno iš nuteistųjų įvykdytų neteisėtų veiksmų bei M. G. ir G. G. tyčios formos bei turinio, taip pat jų baudžiamosios atsakomybės ribų.

Abu nuteistieji pirmosios instancijos teisme, o M. G. ir savo apeliaciniame skunde teigia, kad sužalojimai D. L. galėjo būti padaryti jam krentant ir atsitrenkiant į automobilio „AUDI 100“ galinį ratą, arba autoįvykio, įvykusio vežant nukentėjusįjį į ligoninę, metu. Šias nuteistųjų iškeltas versijas pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kadangi jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Teismo medicinos ekspertas, dalyvavęs pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino, kad D. L. kūne sužalojimų, kurie galėjo būti patirti griūnant ir atsitrenkiant į automobilį ar autoįvykio metu, nenustatyta. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta tai, kad D. L. buvo mušamas ir sunkiai sužalotas prie automobilio „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairio rato. Įvykio vietos apžiūros protokolo, automobilio rato pateikimo bei jo apžiūros protokolų duomenimis nustatyta, kad ant paminėto automobilio „AUDI 100“ užpakalinio kairiojo sparno bei rato buvo rasti gausūs kraujo nutekėjimai (t. 1, b. l. 9-14; 39-43). Tai, kad ant automobilio, prie kurio buvo mušamas D. L. , sparno buvo matomi kraujo nutekėjimai, patvirtino ir įvykį matę liudytojai A. T. , A. S. , E. G. ir J. S. .

Teismo medicinos ekspertas, atsižvelgdamas į visus bylos duomenis, teismo posėdyje patvirtino, kad D. L. padaryta trauma buvo patirta nukentėjusiajam esnt aukščiau automobilio. Šią aplinkybę, anot eksperto, kategoriškai patvirtina kraujo nutekėjimai, užfiksuoti ant automobilio toje vietoje, kur buvo mušamas D. L. . Be to, teismo medicinos ekspertas parodė, kad žmogus, krisdamas iš stovimos padėties pasidaryti tokių sužalojimų, kurie buvo D. L. mirties priežastimi, negalėjo. Teismo medicinos ekspertas savo teiginius pagrindė profesinėmis žiniomis bei byloje surinktais duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios teismo medicinos eksperto išvadų bei paaiškinimų dalies patikimumu.

Pagrįstai buvo atmesta ir sužalojimo autoįvykio metu versija. Liudytoja felčerė V. B. parodė, kad iškart po eismo įvykio ištrauktas iš apvirtusio automobilio D. L. buvo jau miręs, jo galvoje ties smilkiniu matėsi žaizda, kuri jau nebekraujavo, jo veidas buvo sutinęs ir sumuštas, matėsi mėlynės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo medicinos specialistų išvados 6 punkte nurodyta, kad nuo sužalojimų patyrimo iki D. L. mirties praėjo ne mažiau pusvalandžio. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tuoj po eismo įvykio D. L. jau buvo miręs, darytina išvada, kad sužalojimus jis patyrė ne anksčiau, kaip pusvalandis iki eismo įvykio, tai yra ne eismo įvykio metu. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas parodė, jog nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad sužalojimai veide D. L. buvo padaryti eismo įvykio metu (t. 4, b. l. 12). Be to, teismo medicinos specialisto išvados 6 punkte teigiama, jog sužalojimų, kuriuos asmuo galėjo patirti avarijos metu nebuvimas paaiškinamas tuo, kad avarijos metu buvusį automobilio salone D. L. galėjo dengti kokie nors traumuojančius poveikius sugeriantys daiktai, konstrukcijos, arba galėjo užstoti kitas, galimai automobilio salone labai arti buvęs asmuo (pridengdamas D. L. savimi). Šią ekspertų išvadą patvirtina liudytojo M. E. parodymai apie tai, kad vežant automobiliu D. L. buvo paguldytas ant galinės automobilio sėdynės, o M. E. nukentėjusįjį apglėbė per pečius ir laikė jo galvą. Bevažiuojant į ligoninę, automobilis apsivertė, bet liudytojas autoįvykio metu D. L. nepaleido.

Taigi, įvertinus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad teismo medicinos ekspertų D. L. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiriamo konflikto, įvykusio 2005 m. gruodžio 26 d., apie 0.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Plungės g. 7A, Kartenoje, su nuteistaisiais Mantu ir G. G. , o ne vėliau įvykusio autoįvykio metu, be to sužalojimai padaryti ne D. L. griūnant ir atsitrenkiant į aikštelėje stovėjusio automobilio ratą, bet suduodant nukentėjusiajam smūgius.

Teisėjų kolegija sutinka su teiginiu M. G. apeliaciniame skunde, jog teismas nuosprendyje nepaneigė prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, jog smūgį buteliu nukentėjusiajam į kairį smilkinį, sukėlusį kraujo netekimą ir jo mirtį, padarė būtent apeliantas.

Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, visų apklaustų liudytojų parodymai dėl šios įvykio aplinkybės nebuvo vienodi ir nuoseklūs, vienų liudytojų parodymai prieštaravo kitų liudytojų parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tai nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog įvykio metu M. G. rankose butelį matė liudytojai L. L. , M. V. , R. B. , tačiau yra liudytojų, kurie įvykio metu matė butelį ir G. G. rankose (liudytojai A. S. , M. V. ). Kad įvykio metu rankoje turėjo alaus butelį, neneigia ir pats G. G. . Be to, abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad su D. L. pasikalbėti ėjo nešini alaus buteliais (t. 2, b. l. 11-12, 98-99). Tačiau šie duomenys, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, jog butelius galėjo turėti abu nuteistieji, neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tai, kuris iš nuteistųjų nukentėjusiajam turėtu buteliu sudavė mirtiną smūgį.

Kad buteliu buvo smūgiuota nukentėjusiajam (o ne tik, kad jis turėtas rankoje) parodė matę tik du liudytojai - J. S. ir R. B. . Tačiau ir šių liudytojų parodymai yra prieštaringi.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d., po 24.00 val., būdamas automobilyje „OPEL ASTRA“, į kurį buvo atėjęs pasiimti kompaktinių plokštelių, automobilių stovėjimo aikštelėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kartenoje, pastebėjo, kaip prie netoliese stovinčio automobilio „Audi 100“ galinės dalies stovintis M. G. dešine ranka, kurioje buvo stiklinis butelis, trenkė D. L. į veido kairę pusę, o tuo pat metu G. G. smūgiavo kumščiu į veidą. Ar G. G. turėjo butelį rankoje, jis nepastebėjo. Nuo patirtų smūgių D. L. susmuko prie „Audi 100“ galinio rato.

Tuo tarpu liudytoja J. S. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d., po 00.20 val., būdama su draugu O. M. automobilyje „Opel“, stovėjimo aikštelėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kartenoje, matė, kaip D. L. automobilių aukštelėje, maždaug 1 metro atstumu nuo baltos spalvos automobilio, kalbėjosi su vaikinu, kuris buvo apsirengęs šviesiu megztiniu ir tamsia striuke (nustatyta, jog taip buvo apsirengęs M. G. (t. 1, b. l. 44-45)). Staiga šis vaikinas trenkė D. L. į veidą kumščiu, o kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiai (nustatyta, jog G. G. buvo apsirengęs tamsiai mėlynos-pilkos spalvos džemperį, tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis (t. 1 b. l. 46-47)), tuo pat metu iš už nugaros trenkė buteliu, kurį laikė už kakliuko, D. L. į kairę galvos sritį. Nuo smūgio D. L. susmuko, griūdamas atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį ir nukrito ant žemės, palikdamas ant automobilio kraujo pėdsakus.

Teismas, bandydamas pašalinti šiuos liudytojų parodymų prieštaravimus, nurodė, kad teismo medicinos ekspertas, dalyvavęs teismo posėdyje, paneigė, jog D. L. mirtinas sužalojimas į kairį smilkinį galėjo būti padarytas smūgiuojant buteliu iš už nugaros, todėl padarė išvadą, jog liudytoja J. S. galėjo sąžiningai suklysti. Nuosprendyje nurodoma, jog „abu kaltinamieji smūgiavo beveik vienu metu, todėl liudytoja J. S. , stebėjusi įvykį iš toliau, nesuprato, kuris iš kaltinamųjų sužalojo nukentėjusįjį į smilkinio sritį, teigdama, kad kraujas pasipylė po asmens, smūgiavusio iš už nugaros, smūgio“. Tokiu būdu teismas, nustatydamas, kad mirtiną smūgį buteliu sudavė būtent M. G. , rėmėsi praktiškai tik R. B. parodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, jog „nėra pagrindo netikėti labai iš arti įvykio vietos gretimame automobilyje buvusio liudytojo R. B. parodymais, kad alaus buteliu nukentėjusiajam į kairį smilkinį sudavė kaltinamasis M. G. “.

Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas pripažino, kad buteliu liudytojos J. S. nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiajam sudavė ir G. G. , tik jo smūgis nebuvo mirtinas. Teismas nurodė, jog G. G. dešinėje rankoje laikomu stikliniu alaus buteliu trenkė vieną kartą D. L. į galvos užpakalinę dalį. Tačiau teismas neišsiaiškino ir nepašalino abejonės, kodėl arti įvykio vietos buvęs liudytojas R. B. nematė G. G. rankoje butelio ir kategoriškai tvirtino, jog pastarasis sudavė ne buteliu, bet kumščiu.

Esant tokiems pirmiau išdėstytiems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, kategoriška išvada, jog smilkinio-kaktos muštinę-plėštinę žaizdą veido kairėje pusėje suduodamas smūgį buteliu nukentėjusiajam D. L. padarė būtent nuteistasis M. G., negalima. Todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina. Tačiau tai, kuris iš dviejų nuteistųjų sudavė nukentėjusiajam buteliu mirtiną smūgį šiuo atveju jų nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės įtakos neturi.

Tai, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė ir visus teismo medicinos ekspertų konstatuotus sužalojimus (tarp jų ir mirties priežastimi tapusią smilkinio-kaktos muštinę-plėštinę žaizdą veido kairėje pusėje) padarė ne kas kitas, o būtent nuteistieji Mantas ir G. G. , įrodo pačių nuteistųjų bei liudytojų E. P. , R. J. , R. B. , M. V. , A. G. , L. L. , V. D. , A. S. , A. T. , J. S. , A. M. parodymai apie tai, kad D. L. sumušė būtent Mantas ir G. G. .

Nors šioje byloje negalima teigti, kad liudytojų ir nuteistųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, tačiau vienu požiūriu jie visiškai sutampa - visi byloje apklausti liudytojai teigė matę, jog nukentėjusiajam smūgius sudavė būtent M.G. ir G. G. , o kad kiti asmenys būtų mušę nukentėjusįjį, niekas, tarp jų ir patys nuteistieji, teigė nematę. Kad nuteistieji tiesiogiai kontaktavo su D. L. įrodo ir ta aplinkybė, kad ant jų drabužių, kuriais jie vilkėjo įvykio naktį, rastas nukentėjusiojo kraujas (t. 1, b. l. 54 - 55).

Kaip matyti iš abiejų nuteistųjų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jie pripažino sudavę tik kelis smūgius D. L. . M. G. parodė, kad po to, kai nukentėjusysis sutrenkė galvomis abu nuteistuosius ir G. G. nukrito, jis trenkė kaire ranka D. L. į pakaušį ir į nosį, iš kurios ėmė bėgti kraujas. D. L. nuo M. G. smūgių susmuko ir griūdamas atsitrenkė į automobilio ratą. O G. G. pripažino sudavęs tik vieną smūgį. Jis teisme parodė, kad atsikėlęs po susitrenkimo su M. G. , G. G. pamatė, kad D. L. guli ant žemės ir jis, gulinčiam D. L. , vieną kartą trenkė kumščiu į kairę smakro pusę. Pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų parodymus pagrįstai atmetė, kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog teismas šiais parodymais netiki, nes jie prieštarauja pačių nuteistųjų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 9-10, 11-12, 15-17, 98-99, 100, 102-104), kur jie pripažino sudavę rankomis ir kojomis žymiai daugiau smūgių, taip pat nuosekliems liudytojų L. L. , V. D. , A. T. , J. S. , M. V. , E. P. , R. J. , M. E. parodymams, kad nuteistieji ne tik smūgiavo rankomis, bet ir į įvairias kūno vietas spyrė gulinčiam nukentėjusiajam D. L. . Nuteistųjų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja ir teismo medicinos specialistų išvadai apie suduotų smūgių skaičių.

Iš tiesų, kaip matyti iš teismo medicinos specialistų išvados, nukentėjusiojo D. L. kūne buvo konstatuoti sužalojimai, kurie padaryti ne mažiau, kaip 15 trauminių poveikių (o ne 3, kuriuos pripažįsta nuteistieji), iš kurių net 12 į galvos sritį, o kiti 3 į klubą ir rankų dilbius. Šių trauminių poveikių pasekoje nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: smilkinio – kaktos muštinė - plėštinė žaizda veido kairėje pusėje (dėl kurios nukentėjusysis mirė), sulaužyti veido kaulai: kairysis skruostikaulis, viršutinės kairės pusės žandikaulis, nosies kaulų lūžis su kraujosruva nosies nugarėlėje ir paviršine žaizdele, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kartu esančios kraujo išlajos po akių obuolių junginėmis, poodinės kraujosruvos ant viršutinės ir apatinės lūpų abiejų pusių srityse, kraujosruva kairės pusės žando – pažandės srityje, poodinės kraujosrūvos abiejų pusių speninių ataugų (už ausų) srityse, smakro dešinės pusės, dešinio peties priekinio paviršiaus srityse, poodinė kraujosruva kairiajame klube ir poodinės kraujosruvos abiejų rankų dilbių srityse.

Taigi, išanalizavus pirmiau minėtus teismo medicinos specialistų išvados duomenis, akivaizdu, kad nuteistųjų parodymai dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, jų lokalizacijos ir prieš jį abiejų nuteistųjų panaudoto smurto intensyvumo neatitinka objektyviais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusįjį mušė tik nuteistieji, darytina išvada, kad visus minėtus trauminius poveikius atliko ir sužalojimus padarė būtent M. G. ir G. G. .

Kaip matyti iš liudytojų parodymų, smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį aktyviai naudojo ne tik M. G. , kurį teismas pripažino kaltu dėl D. L. nužudymo, bet ir G. G. .

Liudytojas A. S. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d. naktį, būdamas prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kartenoje, matė kilusį konfliktą tarp D. L. ir nuteistųjų, stovėjusių lauke prie automobilio. D. L. sudaužė galvomis M. G. ir G. G. , po to G. G. ir M. G. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, o po M. G. smūgio D. L. nugriuvo aukštielninkas. Matė, kad G. G. turėjo alaus butelį, nes prieš D. L. išeinant iš „(duomenys neskelbtini)“, laukdamas jo G. G. gėrė alų.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d. naktį bare „(duomenys neskelbtini)“, Kartenos mst., Kretingos r., matė, kaip kažkam iškvietus, D. L. išėjo į lauką. Į barą įbėgus R. B. ir sušukus, kad sumušė D. L. , jis išbėgo į lauką ir pamatė, kaip G. G. spyrė D. L. , gulinčiam ant žemės, prie automobilio „Audi 100“ galinio rato.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d., po 00.20 val., būdama su draugu O. M. automobilyje „Opel“ stovėjimo aikštelėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kartenoje, matė, kaip D. L. automobilių aukštelėje, maždaug 1 metro atstumu nuo baltos spalvos automobilio, kalbėjosi su vaikinu, kuris buvo apsirengęs šviesiu megztuku ir tamsia striuke. Staiga šis vaikinas trenkė D. L. į veidą, o kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiai, tuo pat metu iš už nugaros trenkė buteliu, kurį laikė už kakliuko. Nuo smūgio D. L. susmuko, griūdamas atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį ir nukrito ant žemės, palikdamas ant automobilio kraujo pėdsakus. Po to aikštelėje kilo muštynės, mušėsi keli asmenys, kurių ji nepažįsta, nes yra ne vietinė. Matė, kaip vienas vaikinas, apsirengęs kažkuo raudonu (G. G. buvo apsirengęs raudonu „džemperiu“), D. L. spardė, o šis gulėjo nejudėdamas, tik kvėpavo.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2005 m. gruodžio 25 d. vakare, kartu su kitu jaunimu buvo šokiuose bei buvo susirinkę neveikiančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, kur kartu su M. G. ir G. G. ir kitais jaunuoliais gėrė alų, klausėsi muzikos. Naktį, apie 24.00 val., jie nuėjo prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ir M. G. liepė A. G. pakviesti iš baro D. L. . Išėjęs D. L. sudaužė M. G. ir G. G. galvomis ir G. G. nugriuvo. M. G. sudavė D. L. į galvą, šis susmuko šalia balto „Audi“ markės automobilio. Griūvančiam D. L. M. G. spyrė, užsimodamas koja iš apačios, į smakrą. Prišokęs G. G. sudavė kumščiu gulinčiam D. L. į veidą. Jis ne viską matė, nes tuo momentu išbėgo R. J. , kurį A. G. pastūmė, ir R. J. jį užvertė ant automobilio variklio dangčio. Matė, kaip M. G. , stovėdamas prie galvos, o G. G. prie kojų, spardė gulintį D. L. . D. L. gulėjo ant nugaros šalia automobilio nejudėdamas, jo veidas buvo labai kruvinas. M. G. ir G. G. , eidami prie „(duomenys neskelbtini)“, nešėsi alaus butelius, bet kad jie būtų sudavę šiais buteliais D. L. , jis nematė. G. G. vienu momentu metė butelį į gulintį D. L. , jis girdėjo, kaip butelis, kaip jam pasirodė, atsitrenkęs į žemę, sudužo. Ar kliuvo D. L. , nepastebėjo.

Liudytojas E. P. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d. naktį, po 24.00 val., būdamas su draugais bare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kartenoje, išgirdo, kad muša D. L. . Išėjęs pamatė prie savo baltos spalvos automobilio „Audi 100“ galinio rato gulintį D. L. , kurį spardė abu nuteistieji. M. G. spardė nukentėjusįjį stovėdamas prie galvos, o G. G. – prie kojų. Kai jis bandė juos sutramdyti, kažkuris iš nuteistųjų sudavė jam smūgį iš už nugaros į galvą ir jis prarado sąmonę.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d., apie 24.00 val., išėjęs iš baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kartenoje, pamatė, kad nuteistieji muša D. L. . Jam bandant prieiti, kažkas sudavė, ir jis nukrito, po to buvo spardomas. Jį mušė keli asmenys, tarp jų buvo ir M. G. . Atsipeikėjęs pamatė, kad D. L. guli prie automobilio „Audi 100“ galinio rato, o M. G. ir G. G. jį spardė, be to, G. G. smūgiavo D. L. ranka į galvą.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d., po 24.00 val., būdamas automobilyje „OPEL ASTRA“, į kurį buvo atėjęs pasiimti kompaktinių plokštelių, automobilių stovėjimo aikštelėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kartenoje, pastebėjo, kaip prie netoliese stovinčio automobilio „Audi 100“ galinės dalies stovintis M. G. dešine ranka, kurioje buvo stiklinis butelis, trenkė D. L. į veido kairę pusę, o tuo pat metu G. G. smūgiavo kumščiu į veidą. Ar G. G. turėjo butelį rankoje, jis nepastebėjo. Nuo patirtų smūgių D. L. susmuko prie „Audi 100“ galinio rato. Jis nubėgo į „(duomenys neskelbtini)s“ priestatą ir kad M. G. ir G. G. muša „Fuksą“ ( D. L. ) pasakė M. J. . Kadangi M. J. kalbėjosi su mergina, niekaip nereagavo, pro virtuvę įbėgo į kitą, pagrindinį „(duomenys neskelbtini)“ pastatą ir apie įvykį pranešė M. E. . Tada abu išbėgo į lauką pažiūrėti, kas atsitiko su D. L. . Matė, kad D. L. be sąmonės, kruvinu veidu guli ant žemės. Jam pritūpus prie jo, tuo pat metu pribėgo susinervinęs M. G. ir ėmė spardyti gulinčiam D. L. į įvairias kūno vietas. Kažkas R. B. pastūmė ir jis griūdamas atsirėmė į žemę ir krauju susitepė visą ranką. Kai nusiplovęs ranką grįžo, kartu su kitais asmenimis kėlė D. L. , kuris vis dar buvo be sąmonės ir visiškai atsipalaidavęs, į M. J. automobilį „Opel Astra“, norėdami jį nuvežti į ligoninę. To metu vėl pribėgo M. G. ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė D. L. į įvairias kūno vietas.

Be to, pats nuteistasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis, kaip ir brolis M. G. , aktyviai naudojo smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį. Antai apklaustas tyrėjos 2005 m. gruodžio 27 d., dalyvaujant gynėjui advokatui R. Lupeikai, G. G. parodė, jog D. L. išėjęs iš baro pačiupo jį ir brolį M. G. ir pastūmė juos į priekį. G. G. pargriuvo, o M. G. ranka trenkė D. L. iš priekio į veidą. D. L. suklupo ir jam pradėjo bėgti kraujas. Po to G. G. dešine ranka trenkė du ar tris kartus D. L. į galvą. Po šių smūgių D. L. pargriuvo ant nugaros ir nebejudėjo. Tada G. G. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė 2 ar 3 kartus į juosmens sritį. Nuteistasis taip pat teigė, jog be jo ir brolio M. G. niekas daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Be to, G. G. parodė, jog kirstinė žaizda ant nukentėjusiojo smilkinio atsirado po M. G. smūgio (t. 2, b. l. 9-10).

Papildomai tyrėjos apklaustas dar po poros dienų (apklausoje taip pat dalyvavo gynėjas) G. G. parodė, jog pirmą smūgį D. L. į veidą jis sudavė kumščiu, o rankoje nieko neturėjo. Smūgis kliuvo D. L. į veido kairės pusės skruostikaulį. Antrą smūgį kumščiu D. L. į nosį G. G. teigė trenkęs tuomet, kai šis jau buvo susmukęs, o trečią smūgį pataikė D. L. į veido sritį. Po to, kai D. L. jau gulėjo ant žemės, G. G. teigė spyręs jam dešine koja į kairį klubą. Be to, nuteistasis tos pačios apklausos metu pakeitė parodymus ir pripažino, jog pirmąjį smūgį D. L. sudavė alaus buteliu, turėtu dešinėje rankoje. Po smūgio butelis nukrito po automobiliu. Nuteistasis apklausos metu paaiškino, jog pirmiau tai neigęs, nes daug ko nebeprisimenąs (t. 2, b. l. 11-12).

2005 m. gruodžio 30 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, G. G. parodė, kad įvykio metu jis rankoje turėjo alaus butelį, kuris buvo beveik tuščias. Nuo susitrenkimo su broliu M. G. G. G. teigė nugriuvęs, o butelis iškritęs iš rankų ir nuriedėjęs. Tuomet M. G. trenkė ranka D. L. į kairį smilkinį, po to dar vieną smūgį į veidą. Po M. G. suduotų smūgių D. L. nenugriuvo, jį parvertė M. G. . G. G. šios apklausos metu dar kartą pakeitė parodymus ir teigė, jog griūdamas D. L. galvą susimušė į automobilio slenkstį, taip pat parodė, kad buteliu nukentėjusiajam jis nesudavė. Teigė pirmiau minėtų apklausų metu melavęs. Tačiau šios apklausos metu nuteistasis G. G. tvirtino, jog nugriuvusiam D. L. jis sudavė į kairį žandą. Kai smūgiavo, G. G. teigė matęs, jog D. L. iš smilkinio bėga kraujas, jog jis jau guli be sąmonės atmerktomis akimis (t. 2, b. l. 15-17).

Dar vienos papildomos apklausos metu, kurioje taip pat dalyvavo G. G. gynėjas, jis parodė, jog suvokė, kad D. L. guli be sąmonės, tačiau vis tiek jam sudavė kumščiu į veido kairę pusę (t. 2, b. l. 33).

Kitas nuteistasis M. G. pirmosios apklausos metu parodė, jog po to, kai D. L. jį išvarė iš baro, jis nusipirkęs alaus „Horn“ butelį išėjo į lauką, kur prie durų laukė brolis G. G. . D. L. išėjęs iš baro sutrenkė brolius galvomis vieną į kitą. Prasidėjus susistumdymui, M. G. , turėdamas alaus butelį kairėje rankoje, dešine ranka trenkė D. L. į galvą iš nugaros pusės. D. L. atsisukus į priekį M. G. teigė spyręs jam į juosmens sritį (t. 2, b. l. 99). D. L. taip pat spyrė ir G. G. . Šios apklausos metu M. G. taip pat bandė kaltę suversti A. G. ir A. Š. , teigdamas jog būtent po jų smūgių nukentėjusiajam į veidą nukentėjusysis ir nugriuvo. Tačiau, kaip minėta, tokių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Papildomos apklausos metu M. G. parodė, jog įvykio vakarą smurto prieš D. L. buvo galima išvengti, nes jam su broliu G. G. nebuvo iškilęs pavojus, kad būtų reikėję taip mušti D. L. . Nuteistasis pripažino, jog jis su G. G. nesigynė nuo D. L. , bet jį puolė (t. 2, b. l. 100).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo M. G. parodė, kad D. L. jis trenkė dešine ranka į dešinį skruostą, po to kaire ranka į sprandą. Ką darė brolis G. G. jis teigė nematęs. Po šių dviejų M. G. smūgių D. L. susmuko, bet nenukrito. Tuomet M. G. spyrė dešine koja nukentėjusiajam į juosmens sritį, tačiau, pasak nuteistojo, nepataikė. Šios apklausos metu M. G. jau neigė rankoje turėjęs butelį. Taip pat jis paneigė anksčiau duotus parodymus, jog nukentėjusiajam smūgius sudavė ir A. G. bei A. Š. , teigdamas, jog minėti asmenys D. L. nemušė.

Tokius nenuoseklius tiek vieno, tiek antro nuteistojo parodymus apie įvykio aplinkybes, jų keitimą ikiteisminio tyrimo eigoje, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina, kaip pasirinktą gynybinę versiją. Abu nuteistieji, iš bylos duomenų žinodami, jog nukentėjusiojo mirties priežastis buvo vienas smūgis buteliu į kairį smilkinį, kiekvienas iš jų bandė neigti sudavęs būtent šį lemiamą smūgį ir taip išvengti atsakomybės.

Tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų, smūgius rankomis ir kojomis D. L. į galvą bei kitas kūno vietas sudavė ir G. G. , ir M. G. . Ir nors dėl objektyvių priežasčių (įvykio liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir vienodi) nepavyko nustatyti kokius konkrečius smurto veiksmus nukentėjusiojo D. L. atžvilgiu atliko kiekvienas iš nuteistųjų ir kuris iš jų sudavė buteliu mirtiną smūgį, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog visus D. L. konstatuotus sužalojimus M. G. ir G. G. padarė bendrais nusikalstamais veiksmais, veikdami vieninga tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai yra jie suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, ir nors savo veikos padarinių nekonkretizavo, tačiau abstrakčiai numatė, kad tokia veika gali sukelti bet kokius, tarp jų ir nukentėjusiojo mirtį, padarinius ir jų norėjo.

Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tai konstatavo ir pimosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog „kaltinamieji abu daužydami kumščiais bei spardydami kojomis D. L. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė kitus sužalojimus, tarp jų ir sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kuris iš jų padarė šį sužalojimą, nenustatyta, tačiau jie veikė grupe - kartu ir vieninga tyčia, siekdami sumušti D. L. , todėl abu turi atsakyti už atsiradusias jų smurto pasekmes“.

Tačiau, kaip minėta, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atsakomybės ribų už kilusias pasėkmes, t. y. D. L. nužudymą.

Pagal įstatymo reikalavimus ir naujai susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-423/2006) bylose, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį: padarytų sužalojimų visuma, ar vienas ar keli padaryti sužalojimai ir kas juos padarė. Tačiau ši objektyvi aplinkybė dar nenulemia teismo sprendimo byloje. Be konkrečių bendrininkų nusikalstamų veiksmų apimties ir priežastinio ryšio tarp jų ir nukentėjusiojo mirties nustatymo, teismas turi atsižvelgti ir į susitarimo tarp bendrininkų buvimą, jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo darymo metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant susitarimui visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų susitarę nukentėjusįjį nužudyti ir tiesiogiai jo mirties nesiekė, tačiau ši išvada iš dalies prieštarauja prieš tai minėtai nuosprendžio išvadai dėl vieningos Manto ir G. G. tyčios sumušant nukentėjusįjį D. L. . Akivaizdu, jog teismas neįvertino to, kad susitarimas nužudyti D. L. tarp nuteistųjų galėjo būti ne tik žodinis (apie žodinį susitarimą iš tiesų byloje duomenų nėra), bet ir konkliudentiniais veiksmais.

Spręsdamas susitarimo ribų ir bendrininkų atsakomybės klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kokius smurto veiksmus kiekvienas iš jų atliko, kokio stiprumo smūgiai buvo, kokius įrankius jie panaudojo ir kokius sužalojimus padarė. Teismas darydamas išvadą dėl bendrininkų atsakomybės turi įvertinti ir tai, ar asmuo buteliu, rankomis, kojomis suduodamas smūgius kitam žmogui į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą), ir matydamas, kad kitas bendrininkas atlieka panašius veiksmus, suvokia ar nesuvokia, kad bendrais veiksmais dalyvauja gyvybės atėmimo procese.

Iš byloje surinktų duomenų Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistieji šiuo atveju veikė neapibrėžta tyčia, tai yra numatydami ir gyvybės atėmimo D. L. galimybę. Susitarimas nužudyti D. L. pasireiškė konkliudentiniais veiksmais – abiems nuteistiesiems smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Nuteistieji M. G. ir G. G. ne tik patys atliko nusikalstamus veiksmus, bet kiekvienas iš jų matė kito bendrininko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu – stiprių smūgių sudavimą buteliu (smilkinio-kaktos muštinė-plėštinė žaizda veido kairėje pusėje, po kurios nukentėjusysis neteko sąmonės ir mirtinai nukraujavo, taip pat jam išsiliejo kraujas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais) rankomis ir kojomis (sulaužyti veido kaulai: kairysis skruostikaulis, viršutinės kairės pusės žandikaulis, nosies kaulų lūžis su kraujosruva nosies nugarėlėje ir paviršine žaizdele, taip pat padarytos poodinės kraujosruvos įvairiose galvos vietose) į galvos sritį, t. y. į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį ir į kitas vietas.

Abiejų nuteistųjų tyčios vieningą kryptingumą patvirtina tai, kad abu nuteistieji, matydami, jog po gautų sužalojimų D. L. neteko sąmonės, bei suprasdami, kad nukentėjusiojo gyvybei dėl jų pačių atliktų nusikalstamų veiksmų iškilo realus pavojus, savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė: kaip minėta, G. G. pats pripažino sudavęs be sąmonės gulinčiam ir nebegalinčiam apsiginti D. L. kumščiu į veidą, o M. G. smūgiavo koja be sąmonės į automobilį keliamam nukentėjusiajam, taip trukdydamas jam kuo skubiau suteikti medicininę pagalbą. Be to, M. G. sudavė smūgius ir kitiems asmenims, bandžiusiems padėti nukentėjusiajam. Normalaus protinio išsivystimo žmogus, kokiais yra Mantas ir G. G. , privalėjo suvokti ir suvokė, kad tokie veiksmai yra pavojingi D. L. gyvybei. Todėl juos patys darydami bei matydami vienas kito nusikalstamus veiksmus, tiek M. G., tiek ir G. G. suvokė dalyvaujantys gyvybės atėmimo procese ir tai, kuris būtent iš nuteistųjų sudavė nukentėjusiajam mirtiną smūgį ir kokius kitus konkrečius smūgius, jų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui esminės įtakos šiuo atveju neturi.

Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, jog tarp nuteistųjų buvo susitarimas, išreikštas konkliudentiniais veiksmais, kuris apėmė ir nukentėjusiojo D. L. gyvybės atėmimą. Tokiu atveju, pagal susiformavusią teismų praktiką, esant neapibrėžtai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie atliko, už kilusias pasėkmes atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį, šiuo atveju pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai G. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi jo, kaip ir M. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus nustato tokias faktines D. L. nužudymo aplinkybes:

M. G. ir G. G. 2005 m. gruodžio 26 d., apie 0.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., būdami apsavigę nuo alkoholio ir veikdami grupe, keršydami už tai, kad nukentėjusysis D. L. baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose liepė M. G. išeiti iš baro, nukentėjusiajam išėjus į lauką ir pastūmus nuteistuosius, ėmė jį mušti. Vienas iš jų trenkė dešinėje rankoje laikomu stikliniu alaus buteliu D. L. į veido kairiąją pusę ir padarė nukentėjusiajam gilią žaizdą kairiajame smilkinyje. Tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrai M. G. ir G. G. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau, kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis. Šių smūgių pasekoje nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: sulaužyti veido kaulai: kairysis skruostikaulis, viršutinės kairės pusės žandikaulis, nosies kaulų lūžis su kraujosruva nosies nugarėlėje ir paviršine žaizdele, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kartu esančios kraujo išlajos po akių obuolių junginėmis, poodinės kraujosruvos ant viršutinės ir apatinės lūpų abiejų pusių srityse, kraujosruva kairės pusės žando – pažandės srityje, poodinės kraujosrūvos abiejų pusių speninių ataugų (už ausų) srityse, smakro dešinės pusės, dešinio peties priekinio paviršiaus srityse, poodinė kraujosruva kairiajame klube ir poodinės kraujosruvos abiejų rankų dilbių srityse.

Dėl vieno iš bendrininkų suduoto smūgio stikliniu alaus buteliu D. L. į galvos - veido kairę pusę, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas – smilkinio-kaktos muštinė-plėštinė žaizda veido kairėje pusėje, dėl kurios komplikacijos D. L. netrukus nukraujavo ir mirė. Tokiu būdu M. G. ir G. G. , veikdami grupėje, dėl chuliganiškų paskatų D. L. nužudė.

Nuteistasis M. G. savo apeliaciniame skunde neigia jam inkriminuotas chuliganiškas paskatas, teigdamas, jog pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, jis pats elgėsi chuliganiškai, puolė muštis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kaip nepagrįstus.

Tai, kad į barą įėjusį nuteistąjį M. G. nukentėjusysis išvarė lauk ar kitaip įžeidė parodė tik pats nuteistasis M. G. . Niekas iš bare buvusių liudytojų, tarp jų ir baro darbuotoja, šios aplinkybės patvirtinti negalėjo. Todėl teigti, kad tokiu būdu pats nukentėjusysis išprovokavo muštynes, nėra pakankamo pagrindo. Nors byloje yra duomenų, kad D. L. pirmas pastūmė abu nuteistuosius kaktomuša vieną į kitą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai muštynių iniciatoriais pripažino nuteistuosius M. G. ir G. G. . Tiek M. G. , tiek ir G. G. teigė, jog jie išsikvietė D. L. norėdami išsiaiškinti, kodėl šis išvarė iš baro M. G. . Tačiau M. G. tai pilnai galėjo padaryti dar būdamas bare, pasikalbėdamas su nukentėjusiuoju. Bet, kaip matyti iš bylos duomenų, M. G. to nedarė, bet nieko nesiaiškinęs išėjo iš baro ir iškart pasikvietė brolį G. G. ir kitus draugus. Be to, nei M. G. , nei G. G. net ir abu kartu į barą nėjo, bet liepė A. G. iškviesti nukentėjusįjį D. L. į lauką. Akivaizdu, kad nuteistieji siekė ne pasikalbėti su D. L. , bet jį sumušti, o tai, kad jie nėjo aiškintis į barą, bet išsikvietė nukentėjusįjį į lauką, rodo, jog abu nuteistieji iš anksto planavo ir numatė savo veiksmus, t.y. nukentėjusiojo sumušimą. Akivaizdu, kad Mantas ir G. G. suprato, jog sumušti D. L. palankesnė situacija bus kieme, o ne baro viduje, kur, pagal bylos duomenis, buvo daug, tarp jų ir D. L. atžvilgiu palankiai nusiteikusių, žmonių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir po to, kai D. L. , nuo smūgių praradęs sąmonę gulėjo ant žemės, nuteistieji didelės grupės aplinkinių žmonių akivaizdoje mušė nukentėjusįjį rankomis, spardė kojomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog tai, kad nuteistieji įvykdė šį nusikaltimą dėl chuliganiškų paskatų įrodo ir ta aplinkybė, jog jie vartojo smurtą ne tik prieš D. L. , bet ir P. P. , R. J. , E. P. , A. S. , M. E. , o M. G. mušė D. L. net tuo metu, kai jis be sąmonės buvo keliamas į automobilį. Tokie nuteistųjų veiksmai parodo žmo­gaus ir vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mą, elementarių mora­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mą, ­de­monst­ruo­ja jų nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į aplinkinius, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. L. nuteistieji sumušė pa­nau­dodami kaip pre­teks­tą sa­vo veiksmams ma­ža­reikš­mę dings­tį – pasakymą M. G. išeiti iš baro. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų nusikalstamus veiksmus pagrįstai pripažino padarytus dėl chuliganiškų paskatų.

Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nustatydamas kokiu įrankiu buvo padarytas mirtinas sužalojimas D. L. , rėmėsi tik prielaidomis. Šis teiginys taip pat nepagrįstas. Nors kaip skunde nurodo apeliantas, įvykio vietoje butelys surastas ir paimtas nebuvo, tačiau pas M. G. rankose butelį nurodė matę liudytojai L. L. , M. V. , R. B. , kiti liudytojai teigė matę butelį rankose ir pas G. G. (liudytojai A. S. , M. V. ). Kad rankoje turėjo alaus butelį, neneigė ir pats G. G. . Be to, abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad su D. L. pasikalbėti ėjo nešini alaus buteliais (t. 2, b. l. 11-12, 98-99). Be to, atlikus tyrimą, teismo medicinos ekspertai padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad žaizdą, iš kurios mirtinai nukraujavo, D. L. patyrė smūgiuojant jam standartinės - pramoninės gamybos stikliniu „Horn“ alaus butelio dugno srities briauna. Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas paaiškino, kodėl išvadoje buvo nurodyta tik tikėtina galimybė, jog smūgis buvo suduotas buteliu. Jis teigė, jog atliekant identifikavimo veiksmus buvo naudojamas analogiškas pramoninės gamybos butelis, o ne butelis, kuriuo ir buvo suduotas smūgis, todėl išvadoje ir nenurodyta, kad būtent tyrimui pateiktu buteliu ir buvo suduotas smūgis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienas iš liudytojų nenurodė matę kitokio įrankio ar daikto, kuriuo galėjo būti sudauotas mirtinas smūgis nukentėjusiajam. Taigi teismas, nustatęs, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne atsitrenkiant į automobilio ratą ir ne autoįvykio metu bei įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas suduodant buteliu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus argumentus, daro išvadą, jog tenkinti nuteistojo M. G. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas G. G. bausmę, Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, kad G. G. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą – dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos jo padarymui, taip pat tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. G. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad G. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, atsižvelgdamas į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad G. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima, tačiau mažesnė už BK 129 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems F. L. ir A. L. 9.241 Lt turtinės žalos ir 80.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą buvo priteisęs tik iš M. G. . Pastarasis apeliaciniame skunde prašė perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 2 . 8 p. ir tuo pagrindu ieškinio dydį sumažinti. Kadangi Apeliacinis teismas M. G. veikos neperkvalifikavo ir pripažino, kad jis pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagrįstai, tai nėra pagrindo mažinti ir iš M. G. priteisto civilinio ieškinio dydžio, kurį teisėjų kolegija laiko pagrįstu, kadangi jis pagrįstas byloje pateiktais įrodymais ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Be to, kadangi Apeliacinis teismas pripažįsta, jog D. L. nužudė ne vienas M. G. , bet abu nuteistieji, savo bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, tai šiais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą turi atlyginti abu bendrininkai. CK 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. O CK 6.279 str. 1 d. nurodyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Todėl 9.241 Lt turtinės žalos ir 80.000 Lt neturtinės žalos atliginimas turi būti priteistas ir M. G. ir G. G. solidariai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

G. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 129 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Iš M. G. ir G. G. solidariai priteisti 9.241 Lt turtinės žalos ir 80.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo F. L. ir A. L. .

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.