Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

VALERIJANAS ŽYGIS, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1963-04-16 Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 144 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

V. Ž. 2012 m. lapkričio 17 d. apie 16.00 val., Širvintų raj., Širvintų sen., Kabaldos k., Paširvinčio g., vairuodamas krovininį automobilį Volvo FL614, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kėbule veždamas lentas bei, pažeisdamas KET 210 punkto reikalavimus, netinkamai pritvirtino krovinį, kad šis nekristų ir nesivilktų bei nekeltų pavojaus žmonėms, ir pradėjus lentoms kristi iš kėbulo, tai yra atsiradus krovinių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms, nesustojo iki jie bus pašalinti, o transporto priemonės judėjimą tęsė, tuo pažeisdamas KET 31 punkto reikalavimus, ko pasėkoje išsikišusia už vairuojamo automobilio kėbulo lenta ties Paširvinčio g. namu Nr. 11 kliudė dešiniuoju kelkraščiu ėjusio A. B. galvą, tuo padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvio srityje (lydimą epizodinių silpnumo epizodų), dėl ko nukentėjusiajam A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. apie 16 val. jo vadovaujamos bendrovės UAB „Trifolium“ lentpjūvėje darbininkai H. D. ir P. V. pakrovė lentas į krovininio automobilio Volvo FL614, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulą. Buvo pakrauta apie 4-5 m³ lentų. Kėbulas buvo prikrautas pilnai lentų ir virš šoninių bortų ties kėbulo viduriu buvo apie 30 cm aukščio kauburys. Lentos buvo nuo 3 iki 6 metrų ilgio. Kadangi lentų buvo prikrauta virš šoninių bortų, tai visas lentas ties kėbulo viduriu darbininkai perrišo užtraukiamu diržu. Diržo abiejuose galuose yra po metalinį kablį. Prie vieno diržo gale esančio kablio yra diržo ilgio fiksatorius. Šiuos kablius jie prikabino prie apačioje šoninių bortų esančių metalinių kablių. Iš šių sukrautų lentų, kelias lentas jis turėjo nuvežti į savo sodybą Širvintų m., Kalnalaukio g. 117, o visas likusias – į Cegelnės kaimą J. S.. Prieš išvažiuodamas jis patikrino, kaip sukrautos į kėbulą lentos ir kaip jos pritvirtintos. Lentas laikančio diržo abu kabliai buvo užkabinti, diržas tvirtai įtemptas. Iš Antanaičių kaimo į Širvintas jis išvažiavo vienas. Automobilį vairavo blaivus. Į Širvintas važiavo Paširvinčio gatve per Kabaldos kaimą apie 50-60 km/h greičiu, savo eismo juostos viduriu. Paširvinčio gatvėje, ties „T“ formos sankryža (dar buvo gatvė į dešinę pusę) jis matė dešiniuoju kelkraščiu einančius du maždaug 11-12 metų amžiaus vaikus: koks tos gatvės pavadinimas ir ties kuriuo Paširvinčio gatvės namu jis tuo metu buvo - nežino. Tačiau jis jau buvo pravažiavęs kairėje kelio pusėje esančią parduotuvę „Po eglėm“. Jis neprisimena, ar vaikai ėjo vienas paskui kitą, ar vienas šalia kito. Kaip atrodė vaikai, jis neįsidėmėjo. Vaikai ėjo priešinga jo važiavimui kryptimi, tai yra jie ėjo nuo Širvintų miesto pusės Paširvinčio kaimo kryptimi. Jis neprisimena, ar matė daugiau einančių vaikų. Jis nurodė, kad pakeliui kartas nuo karto per šoninius veidrodžius pažiūrėdavo į vežamą savo krovinį ir matė, kad lentas laikantis diržas yra įtemptas. Prasilenkdamas su vaikais, į šoninio vaizdo veidrodį nepasižiūrėjo. Tiesiog nemanė, kad gali būti kokia nors iš kėbulo už bortų išlindusi lenta. Jis nematė, kad vežamomis lentomis būtų kliudęs kelkraščiu ėjusį vaiką, taip pat nematė, kad, jam nuvažiavus, kažkuris vaikas nugriuvo. Iš Paširvinčio gatvės jis įvažiavo tiesiai į Širvintų miestą ir toliau važiavo tiesiai Vilniaus gatve iki sankryžos su P. Cvirkos gatve. Sankryžoje pasuko į dešinę pusę ir toliau važiavo P. Cvirkos gatve. Pravažiavo per tiltą, esantį už kapinių, pasuko dešinėn pusėn į Kalnalaukio gatvę ir važiavo į savo sodybą – Kalnalaukio g. 117. Visą laiką važiuodamas jis nepastebėjo, kad būtų atsilaisvinęs lentas laikantis diržas, ar kad iš kėbulo būtų išsikišusios ir kritusios lentos. Savo sodyboje jis kartu su kaimynu L. S. iš kėbulo nuėmė kelias ąžuolines lentas. Sustojęs savo sodyboje jis matė, kad nuo kauburio lentos šiek tiek pabyrėjusios į šonus, tai yra sumažėjęs kauburys, tačiau lentos už bortų ribų išsikišusios nebuvo. Kadangi važiuojant lentos šiek tiek į šonus sukrito tai ir lentas laikantis diržas buvo šiek tiek laisvesnis, tačiau diržo gale esantys kabliai nebuvo atsikabinę. Nuiminėdamas lentas savo sodyboje, jis diržo kablių neatsegė, o atlaisvino virvės įtempimo fiksatorių. Taigi lentas ištraukė iš po diržo. Nuėmus lentas, jis vėl įtempė ant kėbule sukrautų lentų esantį diržą, jį užfiksavo. Kabliai liko užkabinti. Kėbule liko eglinės ir pušinės lentos. Iš savo sodybos jis važiavo į Cegelnės kaimą pas J. S.. Ar pakeliui nuo jo sodybos iki J. S. sodybos iš vairuojamo automobilio kėbulo iškrito lentos, jis nematė. Pas J. S. jis nusprendė palikti automobilį su lentomis, kad šis per savaitgalį iškrautų lentas. Paskui su J. S. jis vakarieniavo. J. S. prie vakarienės dar atnešė ant stalo degtinės. Alkoholį jis gėrė vienas: išgėrė virš 200 gramų degtinės. Kažkur tarp 17 ir 18 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino Širvintų RPK budėtojas Z. Š.. Tuomet jis ir sužinojo apie kelių eismo įvykį. Dėl BK 281 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes galbūt netinkamai buvo pritvirtintas krovinys, pakeliui jis atsilaisvino ir pradėjo kristi lentos, ko pasekoje kliudė ir sužalojo kelkraščiu ėjusį vaiką. Jis nepripažįsta, kad tąsyk automobilį vairavo ir padarė kelių eismo įvykį būdamas neblaivus, bei, kad padarė BK 144 straipsnyje numatytą veiką. Jo teigimu, jeigu būtų pastebėjęs, kad padarė kelių eismo įvykį ir sužalojo vaiką, tikrai būtų sustojęs, todėl jis iš kelių eismo įvykio vietos nepasišalino.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. apie 16 val. jis vienas ėjo iš Širvintų miesto į namus Paširvinčio gatve (Kabaldos k.) kairiąja kelio puse. Kadangi toje vietoje nėra šaligatvio, tai jis ėjo kelkraščio žole. Tuo metu dar buvo šviesus paros metas. Jis matė, kad nuo Kabaldos kaimo pusės Širvintų miesto kryptimi Paširvinčio gatve atvažiuoja didelis krovininis automobilis. Automobilis važiavo priešpriešiais jam. Jis nematė, ar automobilio visi ratai buvo ant asfalto, ar dešinės pusės ratais važiavo kelkraščiu. Tas automobilis važiavo normaliai, ne labai gretai. Prasilenkdamas su šiuo automobiliu jis nematė, ar automobilio vairuotojas į jį žiūrėjo. Kai šis automobilis važiavo palei jį, jis pajuto stiprų smūgį į galvos viršugalvį ir nuo šio smūgio nugriuvo ant kairiojo šono ant šalia kelkraščio esančios žolės. Jis pajuto skausmą galvoje ir atsistojęs pradėjo eiti toliau, tačiau prie jo priėjo nepažįstama moteris ir iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytoja ir nepilnamečio atstovė pagal įstatymą I. B. parodė, kad sūnus A. B. 2011 m. lapkričio 17 d. po pamokų buvo Širvintų bažnyčios klebonijoje, kur yra ruošiamas Šv. Komunijos priėmimui klebonijoje. Sūnus buvo išmokytas, kad reikia eiti kairiąja kelio puse. Kadangi Paširvinčio gatvėje, Kabaldos k., nėra šaligatvio ir ta vieta eismas būna pakankamai intensyvus, A. buvo išmokytas eiti kuo toliau nuo kelio važiuojamosios dalies, kuo arčiau namų tvorų. Kadangi dar buvo šviesus paros metas, sūnus žibintuvėlio nesinešė ir ant rankovės atšvaito užsidėjęs nebuvo. Kelios minutės po 16 val. jai paskambino draugė ir pranešė, kad įvyko kelių eismo įvykis ir A. yra sužalotas bei pristatytas į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių. A. buvo labai išsigandęs, ištiktas šoko. Jis buvo sąmoningas. Tuo momentu A. niekuo nesiskundė. Jo viršugalvis buvo kruvinas, matėsi kokių 0,5-1 cm dydžio gili žaizda. Jis buvo išvežtas į VGPU ligoninę. Toje ligoninėje sūnui buvo padaryta rentgeno nuotrauka bei gydytojai susiuvo žaizdą ir jį išleido į namus. Gydytojas nustatė kirstinę plėštinę žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą ir liepė stebėti, ar nesikeis sūnaus sveikatos būklė. Po šio įvykio A. miegojo labai neramiai, skundėsi didžiuliu galvos skausmu. Po įvykio A. nepastoviai skaudėdavo galvą, galvos skausmai pradėjo kartotis. Šiuo metu jo sveikata atsistatė.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. apie 16 val. jis stovėjo automobilių aikštelėje prie savo įmonės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Stovėdamas išgirdo triukšmą. Atsisukęs link Paširvinčio kaimo pusės, pamatė iš tos pusės atvažiuojantį krovininį automobilį. Jis į automobilį atkreipė dėmesį, kai šis buvo ties Kazliškių-Paširvinčio gatvių sankryža. Minėtas automobilis važiavo dideliu, maždaug 70-80 km/h, greičiu savo eismo juosta, galbūt netgi juostos viduriu. Automobilio kėbule buvo sudėtos lentos. Kadangi kėbule buvo blogai pritvirtintos lentos, tai viena ar pora lentų galimai tempėsi asfaltu, todėl ir buvo didelis triukšmas. jis besitempiančios lentos nematė, nes ji galimai tempėsi kitoje automobilio pusėje. Šis automobilis važiavo Širvintų miesto kryptimi. Taip pat jis matė, kad kairiąja kelio puse, teisingiau žole, esančia prie sodybų tvoros, nuo Širvintų miesto pusės ėjo berniukas. Kai vaikas buvo kažkur ties Paliukėnų sodyba ir palei vaiką važiavo tas krovininis automobilis, vežantis lentas, jis išgirdo duslų garsą (stuktelėjimą). Jis net nesuprato, kas čia įvyko. Tik spėjo pamatyti, kad kitoje kelio pusėje ėjęs vaikas skrenda link tvorų, jo kojos pakyla į viršų. Visą tai jis matė maždaug iš 80-100 metrų atstumo. Jis suprato, kad iš automobilio kėbulo išlindusios lentos kliudė vaiką. Vaiką partrenkęs automobilis nesustodamas ir nepristabdydamas nuvažiavo toliau Širvintų miesto kryptimi. Tuomet jis pamatė, kad iš namo išbėgusi P. pribėgo prie berniuko. Jis greitai sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti iš paskos tam krovininiam automobiliui. Ar toje vietoje iškrito kokia nors lenta, jis nepastebėjo. Keliu privažiavęs prie P. Cvirkos-Kalnalaukio gatvių sankryžos, jis užsuko į kairę pusę, tačiau pavažinėjęs Kalnalaukio gatve jis niekur nei to automobilio, nei iškritusių lentų nepamatė. Taip jis važinėjo ieškodamas to automobilio kokių 15 minučių. Neradęs automobilio, grįžo atgal link P. Cvirkos-Kalnalaukio gatvių sankryžos ir jau tuomet nuvažiavo Kalnalaukio gatve link Motiejūnų kaimo. Šiek tiek pavažiavęs nuo šios sankryžos, po dešine kelio puse pamatė kažkokioje sodyboje stovintį šį automobilį. Jis matė, kad iš to automobilio du vyriškiai krovė lentas: vienas vyriškis stovėjo ant kėbulo ir antram padavinėjo lentas, o antrasis lentas nešiojo bėgiodamas. Aiškiai matėsi, kad jie skuba. Kas tie vyriškiai, jis nežino. Tuomet telefonu jis paskambino D. P. ir pasakė, kur yra tas automobilis. Jis nelaukė, kol vyrai baigs krauti lentas, ir išvažiavo.

Liudytoja N. P. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. apie 16 val. ji buvo savo namuose ((duomenys neskelbtini)), virtuvėje ir kalbėjosi su pažįstama. Jos namo virtuvės langas yra į namą Nr. 11. Kalbėdamasi ji stovėjo priešais langą. Tuo metu dar buvo šviesu, gatvės apšvietimas nebuvo įjungtas. Ji pamatė nuo Širvintų miesto pusės kairiąja kelio puse einantį nedidelį berniuką, kuris už kelkraščio esančia žole. Kai šis vaikas buvo tarpe tarp jos namo ir kaimyninio namo (Nr.11), ji pamatė, kaip pro jį dideliu greičiu nuo Paširvinčio kaimo pusės Širvintų miesto kryptimi pravažiavo krovininis automobilis. Šis automobilis pravažiavo dideliu greičiu. Automobilio kėbule buvo sudėtos lentos. Ji matė, kad automobilio dešinėje pusėje viena lenta (jos dalis) buvo išsikišusi už automobilio kėbulo kraštų ir, automobiliui važiuojant, ši lenta lingavo aukštyn žemyn, kažkaip „vaikščiojo“ į šonus. Jai susidarė toks vaizdas, kad lentos kitas galas yra kažkuo užspaustas. Kai šis krovininis automobilis važiavo palei tą berniuką, ji pamatė, kad berniukas staigiai buvo nublokštas į žolę arčiau gyvenamųjų namų. Dėl ko berniukas buvo nublokštas, ji net iš karto nesuprato. Kaip iš pravažiuojančio automobilio kėbulo styranti lenta užkliudė tą berniuką, ji net nespėjo pastebėti. Tas automobilis po to, kai kliudė berniuką ir jį nubloškė toliau, net nepristabdęs nuvažiavo toliau Širvintų miesto kryptimi. Ji nematė, kad būtų smūgio momentu ar po to iš automobilio kėbulo iškritusi lenta. Ji greitai išbėgo iš namo ir nubėgo prie to berniuko. Vaikas jau buvo atsikėlęs ir ėjo žole Paširvinčio kaimo kryptimi. Berniukas rankoje nešėsi savo kepurę ir iš jo viršugalvio bėgo kraujas. Įvykio vietoje ji nepastebėjo, ar buvo kokia nors gulinti lenta.

Liudytoja P. J. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. po 16 val. ji važiavo Kabaldos k., Paširvinčio gatve, Širvintų miesto kryptimi. Ji matė, kad iš N. P. kiemo (Paširvinčio g.) išvažiavo GMP ir policijos automobiliai. Ji važiavo iš paskos GMP automobilio. Pravažiavus N. P. namą, ant kelio važiuojamosios dalies savo eismo juostoje ji pamatė gulinčią apie 70 cm ilgio lentą. Ties kuriuo namu gulėjo lenta, ji neįsidėmėjo, tačiau tikrai netoli P. namo.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. kelios minutės po 16 val. per radio ryšį gavo pranešimą apie Paširvinčio gatvėje prie namo Nr. 13 įvykusį kelių eismo įvykį, kurio metu sužalotas vaikas. Jis su patruliu J. Z. nuvyko nurodytu adresu. Į P. sodybos kiemą (Paširvinčio g. 13, Kabaldos k.) atvyko ir GMP automobilis. Prie namo ant suoliuko sėdėjo berniukas, jam iš viršugalvio bėgo kraujas. D. P. žmona pasakė, kad Paširvinčio gatvėje, ties jos namu, keliu pravažiuojantis mėlynos spalvos krovininis automobilis kliudė kėbule vežamomis lentomis kelkraščiu ėjusį berniuką ir jį sužalojo. Ji dar sakė, kad tas automobilis nuvažiavo Širvintų miesto kryptimi. Paliukėnas arba jo žmona pasakė, kad tai galėjo būti V. Ž. automobilis. Jis kartu su patruliu J. Z. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo Širvintų miesto kryptimi. Ties sodų bendrija jie sutiko vaikus, kurių paklausė, ar šie nematė krovininio automobilio, vežančio lentas. Vaikai pasakė, kad prieš porą minučių pro juos Motiejūnų kaimo kryptimi toks automobilis nuvažiavo. Jie vėl nuvažiavo iki kelio Paširvintys - Juodiškis – Giedraičiai, tačiau tokio automobilio niekur nerado ir grįžo atgal į policijos komisariatą. Kadangi pagal Paliukėnų parodymus buvo tikėtina, jog šį kelių eismo įvykį padarė V. Ž., PK budėtojas telefonu su juo susisiekė ir V. Ž. atvyko į policijos komisariatą.

Liudytojas J. Z. davė analogiškus parodymus liudytojo A. V. parodymams.

Liudytojas H. D. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. po pietų jis kartu su P. V. į UAB „Trifolium“ krovininio automobilio Volvo kėbulą pakrovė pagal užsakymą paruoštas dvigubo pjovimo eglines ir pušines lentas. Lentų ilgis buvo nuo 3 iki 6 metrų. Kieno šios lentos, jis nežino. Lentų prikrovė pilną kėbulą, netgi su 0,5-0,6 m kauburėliu per vidurį. Lentos siekė šoninių bortų kraštus. Sukrautas lentas jie per vidurį perrišo diržu, jo galuose esančius metalinius kablius užkabino už kilpų, esančių apačioje šoninių bortų, užfiksavo diržo įtempimo fiksatorių. Pabaigus darbą, bendrovės direktorius V. Ž. patikrino, kaip jie sukrovė lentas bei kaip pritvirtino krovinį, t. y. pasižiūrėjo, ar gerai įtemptas diržas. V. Ž. buvo blaivas. Dar po kokių dešimties minučių jis išvažiavo su kroviniu iš lentpjūvės..

Liudytojas P. V. davė analogiškus parodymus liudytojo H. D. parodymams.

Liudytojas L. S. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. apie 17 val. jis savo kaimynui V. Ž. pastarojo sodyboje (Kalnalaukio g.117, Širvintos) iš krovininio automobilio Volvo padėjo iškrauti kelias ąžuolines lentas. Jis nepastebėjo, kad V. Ž. būtų neblaivus: nei iš kalbos, nei iš judesių, nesijautė jokio alkoholio kvapo. Automobilio kėbulas buvo pilnas prikrautas lentų, netgi virš šoninių bortų buvo lentų kauburys (per vidurį). Lentos buvo pririštos diržu. V. Ž. reikėjo nuo viršaus nuimti kelias ąžuolinės lentas. Kadangi jos buvo sunkios, tai V. Ž. paprašė jo pagalbos. V. Ž. užlipo ant lentų krūvos ir padavinėjo lentas. Lentas nuiminėjo, rodos, per kairįjį bortą (iš kairės pusės). Ar prilaikančių lentas virvių abiejuose galuose esantys kabliai buvo užkabinti, jis nežino, neatkreipė į tai dėmesio. Jis tik prisimena, kad V. Ž. kažką atkabinėjo. Už šoninių bortų ribų išlindusių lentų jis nematė. V. Ž. buvo ramus, nesusinervinęs, nesiskubino. Jis sakė, kad kitas lentas reikia nuvežti kažkokiam žmogui. Jie nuėmė kokias 5 lentas, užtruko kokias 5-10 minučių ir V. Ž. išvažiavo.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. apie 17 val. V. Ž. krovininiu automobiliu Volvo jam į (duomenys neskelbtini) kaimą atvežė supjautas lentas. V. Ž. atvažiavo krovininiu automobiliu vienas. Jis atvežė pilną kėbulą lentų. Virš šoninių bortų buvo apie 0,5 metro lentų kauburys. Lentos buvo maždaug 5 metrų ilgio. Ant lentų viršaus buvo uždėta ir trumpesnių 3-4 metrų ilgio lentų. Lentos buvo perrištos viena virve. Ar perrišimo virvės abiejų galų kabliai buvo užkabinti, jis neprisimena. Lentos kėbule buvo pabyrėjusios ir galai šiek tiek išsikišę už šoninių bortų. Kadangi jau temo, jie nutarė iš vakaro lentų neiškrauti, palikti tai rytojaus dienai. Jis nepastebėjo, kad V. Ž. būtų buvęs neblaivus. Jie abu nuėjo į namą ir vakarieniavo. Jis dar davė butelį degtinės. V. Ž. vakarieniaudamas gėrė degtinę. Kadangi jis V. Ž. turėjo po to parvežti į namus, tai alkoholio negėrė. Apie tai, kad V. Ž. būtų padaręs kokį nors kelių eismo įvykį, sužalojęs kokį nors vaiką ar kad pakeliui būtų iš jo automobilio kėbulo iškritusios vežamos lentos, nieko nesakė. V. Ž. apie pusvalandį jo namuose vakarieniavo, kai jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad padarė kelių eismo įvykį bei liepė atvykti į policijos komisariatą ir jie iš karto į ten nuvyko. Vėliau iš komisariato jie atvyko su policijos pareigūnais ir siūlė jiems paimti nugertą ant stalo esantį butelį degtinės, ant kurio policijos pareigūnai būtų radę V. Ž. pirštų antspaudus, tačiau policijos pareigūnai to nepadarė.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad apžiūrėjus nuketėjusįjį A. B., jam nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvio srityje, lydimas epizodinių silpnumo epizodų. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku ar briauną turinčiu daiktu, vieno smūgio į viršugalvio sritį pasekoje, galimai 2011 m. lapkričio 17 d. bei eismo įvykio metu (b.l. 22-24).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole yra fiksuota įvykio vieta, esanti Širvintų raj., Širvintų sen., Kabaldos k., Paširvinčio g., ties namais Nr. 11 ir 13, taip pat Širvintų m., Vilniaus g., P. Cvirkos g., Kalnalaukio g., bei kelio Paširvintys – Juodiškai – Giedraičiai atkarpa, taip pat Cegelnės k., J. S. sodybos kieme, stovintis krovininis automobilis VOLVO FLG Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kėbule esančiomis lentomis. Širvintų m. Vilniaus ir P. Cvirkos gatvėse yra rastos medinės lentos bei tokių lentų nuolaužos. Krovininio automobilio kėbule medinės lentos sudėtos išilgai, jų ilgis – 4,9-5 metrai, lentos sukrautos virš šoninių bortų 0,5 m, kairėje pusėje lentos nuo borto išsikišusios (0,2-0,23 m), per lentas skersai uždėta virvė, kuri kairėje pusėje už kablio neužkabinta (b.l. 4-15).

Automobilis VOLVO D.3 FL614, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas savininko V. Ž. vardu (b.l. 26).

2011 m. lapkričio 17 d., 18:09 val. alkotesteriu 7410, prietaiso Nr. ARJJ-0624, buvo nustatytas V. Ž. 1,35 promilių girtumas (b.l. 16).

Teismo medicinos specialistas davė išvadą, kad V. Ž. kraujyje rasta 1,36 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 19).

Byloje nėra ginčo, jog V. Ž., vairuodamas krovininį automobilį Volvo FL614, ir jo kėbule veždamas lentas, netinkamai pritvirtino krovinį ir važiuojant išsikišusia už vairuojamo automobilio kėbulo lenta ties Paširvinčio g. namu Nr. 11 kliudė dešiniuoju kelkraščiu ėjusio A. B. galvą, tuo padarydamas jam galvos sumušimą, tačiau kaltinamasis nesutinka su tuo, kad vairavo neblaivus.

Teismo nuomone, kaltinime nepagrįstai konstatuota, kad V. Ž. vairavo automobilį eismo įvykio metu neblaivus, nes tokia išvada nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Asmuo laikomas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. Ž. kraujyje autoįvykio metu buvo viršyta leistina etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. Ž. lengvas girtumas buvo nustatytas po dviejų valandų po įvykio. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad V. Ž. neabejotinai įvykio metu buvo neblaivus, t.y. liudytojai matę eismo įvykį nurodė, kad V. Ž. automobilį vairavo normaliai (išskyrus faktą, jog važiavo greitai), nevingiavo po kelią, važiavo savo eismo juosta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio, parodymais. Šiuo atveju byloje apklausti liudytojai P. V. ir H. D. nurodė, kad nurodymus pakrauti lentas V. Ž. davė būdamas blaivus, t.y. jie nematė jokių jo girtumo požymių. Be to, P. V. matė V. Ž. keletą minučių iki išvažiavimo, kai jis apžiūrinėjo krovinį ir taip pat nepastebėjo jo jokių neblaivumo požymių. Jokių neblaivumo požymių nepastebėjo ir liudytojas L. S., kuris kartu su kaltinamuoju krovė lentas V. Ž. namuose, kalbėjosi su juo pakankamai nedideliu atstumu ir nejautė jokio alkoholio kvapo. Analogiškai V. Ž. neblaivumo nepastebėjo ir liudytojas J. S., kuriam paskutiniam po įvykio V. Ž. atvežė lentas. Be to, tiek kaltinamasis, tiek liudytojas J. S. teigia, kad alkoholį V. Ž. vartojo atvykęs pas J. S. per vakarienę. Nors prokurorė teigia, kad du liudytojai yra kaltinamojo darbuotojai, o kiti pažįstami ir jų parodymai nėra nuoseklūs, pagrindo jų parodymais netikėti teismas neturi, nes esmines aplinkybes liudytojai atsimena gerai, nuosekliai pasakoja įvykius, o skiriasi tik nurodomas laikas, kurį praėjus metams sunku nurodyti ir liudytojai gali sąžiningai klysti.

Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje byloje, teismo nuomone, nepakanka įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką būnant neblaiviam, byloje nėra galimybės papildomomis priemonėmis ištirti šią aplinkybę, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai ir laikoma, jog jis nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Atsižvelgiant į tai, V. Ž. veika atitinka BK 281 straipsnio 1, o ne 2 dalies sudėtį, todėl jo veika perkvalifikuojama į nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 1 dalį.

Be to, V. Ž. buvo kaltinamas nusikaltimo numatyto BK 144 straipsnyje padarymu, t.y., jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. lapkričio 17 d. apie 16.00 val. vairuodamas krovininį automobilį Volvo FL614, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Širvintų raj., Širvintų sen., Kabaldos k., Paširvinčio g., ties namu Nr. 11 padaręs kelių eismo įvykį ir tuo sukėlęs pavojų mažamečiui A. B., gim. 2001 m., kai dėl kelių eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, sukėlusių nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, grėsė pavojus jo gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti A. B. pagalbą, jam nepagelbėjo ir iš kelių eismo įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neigia, kad matė, jog lenta kliudė vaiko galvą, t.y. jo teigimu jis visiškai nematė, jog įvyko įvykis. Byloje nėra jokių įrodymų, jog V. Ž. matė, jog sužalojo vaiką ir paliko jį nesuteikęs pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei ir priešingai liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. įvykio nematė. Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad jis nematė ar V. Ž. važiuodamas žiūrėjo į nukentėjusįjį. Jis taip pat nurodė, kad automobilis nepristojo ir nepadidino po įvykio greičio, o nuvažiavo kaip niekur nieko. Tą patį patvirtino ir liudytojai N. P. ir V. J., kurie tiesiogiai matė įvykį ir nepastabėjo, kad V. Ž. būtų stabtelėjęs ar padidinęs automobilio greitį, t.y. jis važiavo kaip važiavęs. Be to, tokią teismo išvadą pagrindžia ir liudytojų J. S. ir L. S. parodymai, jog pas juos atvažiavęs V. Ž. neatrodė sunerimęs ir elgėsi lyg nieko nebūtų nutikę. Be to, J. S. nurodė, kad paskambinus policijai ir paaiškinus apie įvykį, V. Ž. labai nustebo. Faktą, jog V. Ž. nežinojo apie tai, jog įvyko įvykis iš dalies patvirtina ir jo elgesys po įvykio, t.y. jis nuvažiavo namo, išsikrovė keletą lentų, o po to nuvažiavo pas J. S.. Manytina, jog asmuo pabėgęs iš įvykio vietos ir palikęs sužalotą žmogų elgtųsi kitaip, todėl byloje neįrodyta, jog V. Ž. matė ir tyčia paliko sužalotą vaiką gyvybei pavojingoje būklėje, t.y. nėra V. Ž. kaltės ir jis dėl šio nusikaltimo išteisinamas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą pateikė susitarimą dėl susitaikymo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir nukentėjusieji jam pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d. ir 4 d.).

Kaltinamasis V. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje pripažino.

Kaltinamasis teismui pateikė susitarimą su nukentėjusiojo atstove, kuriame jie susitaikė, jis atlygino padarytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 70), priklausomybės ligų kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 73), dirbantis, turintis šeimą, charakterizuojamas teigiamai. Visi šie duomenys, kaltinamojo elgesys po įvykio (buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, siūlė pagalbą, vėliau susitaikė su juo, atlygino turtinę ir neturtinę žalą), bylos nagrinėjimo metu (gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo) teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad V. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi yra nustatytos visos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d., 5 d. 2 p.,

nusprendė:

V. Ž. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. nuostatomis, skirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (910 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant iki 2013 m. sausio 1 d.

V. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis padarė šią veiką.

Išaiškinti V. Ž. kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.