Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Mikuličiūtė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

6. Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 2342,69 Eur skolos priteisimo atsisakymas priimamas ir civilinė byla toje dalyje nutraukiama.

7. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

8. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovei grąžintina 75 procentai už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 39,75 Eur (53 Eur x 75 proc.).

Dėl delspinigių priteisimo

9. Ieškovė 2025 m. gruodžio 15 d. teismui pateiktu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir ieškinio reikalavimų patikslinimo prašo priteisti iš atsakovės 12,65 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d.

10. Iš bylos duomenų nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, kad:

10.1. Šalys 2025 m. balandžio 3 d. pasirašė Saulės jėgainės rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė (Sutartyje – rangovė) įsipareigojo pagal saulės jėgainės įrengimo sąmatą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengti 9,9 kWp nominalios galios saulės elektrinę ir atlikti kitus Sutartyje numatytus darbus. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja nuo Sutarties pasirašymo dienos, atsakovei (Sutartyje – užsakovė) sumokėjus 2294,97 Eur dydžio avansinį mokėjimą į rangovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Šalys susitarė, kad likusi sumos dalis – 2294,97 Eur bus mokama rangovei atlikus darbus. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad bendra saulės elektrinės darbų ir įrangos kaina yra 4589,94 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM). Šalys taip pat susitarė, kad pasirašius galutinį Statybos darbų perdavimo ir priėmimo aktą, užsakovė sumokės likusią mokėtiną suma nė vėliu kaip per 7 kalendorines dienas nuo akto pasirašymo dienos (Sutarties 3.3 punktas).

10.2. Atsakovė 2025 m. balandžio 3 d. pervedė atsakovei 2294,97 Eur dydžio avansą.

10.3. Ieškovei pradėjus vykdyti Sutartį, šalys susitarė padidinti saulės elektrinės galią iki 11,25 kW, sumontuojant papildomus tris modulius (viso 25 vnt. modulių). Dėl saulės elektrinės galios padidinimo šalys susitarė, kad 11,25 kW saulės elektrinės įrengimo darbų kaina yra 5094,20 Eur.

10.7. Atsakovei pareiškus pretenzijas dėl sumontuotų saulės elektrinės laikiklių spalvos, 2025 m. rugsėjo 25 d. ieškovės pasitelkta subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvyko pas atsakovę pakeisti sumontuotus saulės elektrinės laikiklius į juodos spalvos, tačiau laikiklių keitimo darbų atlikimui prieštaravo atsakovės vyras.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

12. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad užsakovas, uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, privalo sumokėti rangovui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

13. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu pripažinus ir įvykdžius ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos sumokėjimo ir sumokėjus 2342,69 Eur skolą atsiranda teisinis pagrindas tenkinti ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

14. Pažymėtina, kad skolos suma (4637,66 Eur – 2294,97 Eur (atsakovės sumokėtas avansas) = 2342,69 Eur) ir sumokėjimo terminas (2025 m. birželio 12 d.) atsakovei buvo nurodyti ieškovės 2025 m. gegužės 28 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini). Aktu atsakovė yra priėmusi ieškovės atliktus saulės elektrinės įrengimo darbus, šių darbų kokybės ar neatitikties savarankiškais reikalavimais neginčija. Iš ieškovės pardavimų direktoriaus T. R. siųsto 2025 m. spalio 31 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė buvo informuota, kad nuo 2025 m. spalio 31 d. ieškovė pradeda skaičiuoti delspinigius.

15. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 12,65 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

16. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė. Galimumas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

17. Atsakovė prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas arba, jei teismas laikytų kitaip, palūkanas skaičiuoti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi palūkanų skaičiavimas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo sudaro neapibrėžtą ir neproporcingą finansinę naštą.

18. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas nenumato, kad procesinės palūkanos būtų skaičiuojamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl šis atsakovės prašymas yra nepagrįstas.

19. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (12,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1868 Eur bylinėjimosi išlaidas (53 Eur žyminį mokestį + 1815 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti).

23. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

24. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

25. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019, 23 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas ir kt.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atsižvelgtina į tai, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ar atitinkamos šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (CPK 88 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina, kad skolos dydis ir apmokėjimo terminai atsakovei buvo žinomi. Iš 2025 m. spalio 31 d. ieškovės pardavimų direktoriaus T. R. siųsto elektroninio laiško matyti, kad atsakovė buvo informuota apie susidariusią 2342,69 Eur skolą, taip pat apie tai, kad pradedami skaičiuoti delspinigiai. Ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo teisme buvo gautas 2025 m. lapkričio 28 d. Atsakovė 142,69 Eur skolą sumokėjo 2025 m. lapkričio 28 d., kitą dalį skolos 2200 Eur sumokėjo 2025 m. gruodžio 5 d. Taigi atsakovė skolą pripažino ir ją sumokėjo tik po to, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

28. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė dėjo pastangas taikiai išspręsti kilusius nesutarimus su atsakove. Ieškovė taikė atsakovei nuolaidas, bendra ieškovės atsakovei pritaikytų nuolaidų suma sudaro 456,54 Eur. Ieškovė 2025 m. spalio 21 d. kreipėsi į atsakovę, siūlydama: 1) ištaisyti trūkumus ir pakeisti sumontuotas dalis kaip ir buvo numatyta Sutartyje; 2) nudažyti detale; 3) nutraukti Sutartį ir numontuoti įrangą, grąžinti sumokėtą avansą; 4) padidinti ieškovės siūlomą kompensaciją iki 200 Eur išrašant kreditinę sąskaitą faktūrą. Iš 2025 m. lapkričio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad buvo nuvykta pas atsakovę, tačiau jos vyras neleido atlikti laikiklių pakeitimo darbų. Atsakovei pateikus skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ieškovės atstovas advokatas T. E. 2025 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę taip pat siūlydamas ginčą spręsti taikiai; taip pat informavo atsakovę, kad nesudarius taikos sutarties, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė siekė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą taikiai ir tik tada, kai šalims nepavyko susitarti, kreipėsi į teismą ir dėl to patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad ieškovei jau kreipusis į teismą ieškovės atstovas advokatas T. E. 2026 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę nurodydamas, kad taikus sutarimas yra galimas, jei atsakovė atlygins ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų mokėjimas gali būti išdėstytas dalimis per 3 mėnesius. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė inicijuodama teisminį procesą savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, o atsakovė skolą ieškovei sumokėjo tik pradėjus teisminį procesą.

29. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.2 punktuose numatytų dydžių. Pagal Rekomendacijas, rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis vien tik už ieškinio parengimą sudarytų 5967,50 Eur, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovę atstovaujantis advokatas nagrinėjamoje byloje teikė ne tik ieškinį, tačiau ir atsakovei sumokėjus dalį skolos (2342,69 Eur skolą už atliktus darbus), teikė ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir ieškinio reikalavimų patikslinimo, taip pat rašytinius paaiškinimus. Iš teismo nustatytų aplinkybių byloje taip pat nėra pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu ar konstatuoti netinkamą ieškovės procesinio elgesio faktą, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

30. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 53 Eur žyminį mokestį. Ieškovei grąžinus 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, likusi žyminio mokesčio dalis 13,25 Eur (53 Eur x 25 proc.) yra priteisina iš atsakovės.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės viso priteistina 1828,25 Eur bylinėjimosi išlaidos (1815 Eur + 13,25 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 0,15 Eur, taigi neviršija minėtos sumos, todėl valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio atsakovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimo dėl 2342,69 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-2701-1265/2026 nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,65 Eur (dvylikos eurų 65 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1828,25 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,75 Eur (trisdešimt devynių eurų 75 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8234. Išaiškintina ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.