- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- eI-2855-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00010-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos Kelmės rajono savivaldybės administracija, atstovaujamos UAB Kelmės, Kelmės rajono savivaldybės administracija
- Atsakovas
- J. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Kelmės rajono savivaldybės administracija, atstovaujamos UAB Kelmės vietinis ūkis, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Kelmės rajono savivaldybės administracija (toliau - pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. J. (toliau – ir atsakovė) 566,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2016-01-01 iki 2021-09-30.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė 2016-12-16 nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbiami), todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurios atsakovė nemokėjo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-09-30 ir susidarė 566,16 Eur dydžio įsiskolinimas. Įsiskolinimo suma apskaičiuota remiantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-184, 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-183 ir 2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-110 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Atsakovei buvo išsiųstas įspėjimas, kuriuo buvo prašoma sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir iš anksto informuota apie pasekmes, galinčias atsirasti, jeigu skola nebus sumokėta, tačiau atsakovė susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, galiojusių nuo 2017-07-01 iki 2020-04-03, 5 punktas įtvirtino, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimu, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta LR atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios dedamosios ir kintamosios dedamosios dydžių, kurie buvo nustatyti 2017 m. Nuostatų 2 priede: vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji vienam gyventojui, besinaudojančiam individualiu arba kolektyviniu mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriu, nustatyta 16,10 Eur per metus, kintamoji dedamoji – pagal konteinerio tūrį ir jų ištuštinimo skaičių per metus, o besinaudojančiam kolektyviniu konteineriu – 6,90 Eur per metus. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. galiojančių Nuostatų 5 punktas numato, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, pagal 12 punktą, taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios dedamosios ir kintamosios dedamosios dydžių, 13 punktas numato, kad vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai apskaičiuojami pagal savivaldybės tvirtinamą metodiką ir pateikiami Nuostatų 1 priede. Pagal Nuostatų 2 priedą, vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji vienam gyventojui, besinaudojančiam individualiu arba kolektyviniu mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriu, nustatyta 20,00 Eur per metus, kintamoji dedamoji – pagal konteinerio tūrį ir jų ištuštinimo skaičių per metus, o besinaudojančiam kolektyviniu konteineriu – 9,00 Eur per metus. Kintamoji dedamoji objektui, besinaudojančiam individualiu identifikuotu biologinių atliekų surinkimo konteineriu, nustatyta 7,14 Eur/m³. Atsakovė naudojasi 120 litrų talpos konteineriu, todėl ginčo laikotarpiu privalėjo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, paskaičiuotą pagal Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių nustatymo metodiką. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nėra įvykdžiusi ir apskaičiuotų vietinės rinkliavos mokesčių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra sumokėjusi.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jai įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, o 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T-141 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą nuo 2015 m. sausio 1 d. pavedė vykdyti Kelmės rajono savivaldybės administracijai.
Rinkliava atsakovei skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-184, 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-183 ir 2020-03-31 sprendimu Nr. T-110 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.
Pagal 2013 m. Nuostatų 4.1. p., vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Kelmės rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie mokėjo vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Kelmės rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris mokėjo vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.; 4.2.1. p.).
2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-183 patvirtintų Nuostatų (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 5 punktas reglamentuoja, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Nuostatų 12-16 punktai numatė, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios dedamosios ir kintamosios dedamosios, dedamųjų dydžiai apskaičiuojami pagal savivaldybės tvirtinamą metodiką, pastovią dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba savivaldybės būsto nuomininkai, kintamąją dedamąją – nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos, kintamoji dalis apskaičiuojama: naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais – savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą kintamą kainą padauginus iš konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus; naudojantis kolektyviniais konteineriais – nustatytą nekilnojamojo turto objektų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai nekilnojamojo turto objektų grupei nustatyto parametro.
2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-110 patvirtintų Nuostatų (galiojo iki 2022-02-02) 5 punktas taip pat reglamentuoja, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimu, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, pagal Nuostatų 12 punktą, taikoma dvinarė vietinės rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios, o Nuostatų 14 punktas nustato, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba savivaldybės būstų nuomininkai, pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama, patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomo parametro (15 p.). Pagal Nuostatų 16 punktą, kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės ar biologinės atliekos. Nuostatų 23 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojais pagal prašymą gali būti ir asmenys, nesantys nekilnojamojo turto objekto savininkais, ar jų įgalioti asmenys.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovei J. J. nuo 2016-12-16 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami), šiame bute deklaruota ir atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl atsakovė buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja Nuostatų pagrindu pagal nustatytus parametrus. Pažymoje apie deklaruotus gyventojus nurodyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose savo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę 4 asmenys, pareiškėja nurodo, kad atsakovė naudojosi 120 litrų talpos komunalinių atliekų konteineriu, o iš skolos pažymos matyti, kad atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 566,16 Eur įsiskolinimas, atsakovė skolos neginčija.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.
Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 31 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2021-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-09-30, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiama skolos suma už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-09-30.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės J. J. pareiškėjai biudžetinei įstaigai Kelmės rajono savivaldybės administracija 371,95 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną Eur 95 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2021-09-30.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.