Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-1495-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2-1495-302/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00191-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Telekonta“
Atsakovas
Joniškio rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1495-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00191-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Telekonta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį mažos vertės pirkimą „Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos“, pirkimo Nr. 389340 (toliau – ir Pirkimas).Ieškovė UAB „Telekonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti perkančiosios organizacijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos vykdomo Pirkimo procedūras. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti perkančiosios organizacijos vykdomo Pirkimo procedūras, uždraudžiant perkančiajai organizacijai atlikti bet kokius su Pirkimu susijusius veiksmus; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdi grėsmė galimam teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nesustabdžius Pirkimo procedūrų ir neįpareigojus perkančiosios organizacijos nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, perkančioji organizacija gali toliau tęsti Pirkimo procedūras, paskelbti laimėjusį Pirkimą pasiūlymą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o tokie veiksmai būtų neteisėti, kadangi Pirkimo sąlygos prieštaravo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimams. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sudaryta galimybė greičiausiu būdu po bylos išnagrinėjimo skelbti naują pirkimą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, o tai leistų užtikrinti tiek ginčo šalių, tiek viešojo intereso pusiausvyrą.Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas pasekmes viešosios tvarkos užtikrinimui bei visuomenės saugumui. Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos atsakovei yra reikalingos, siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei eismo saugumą. Perkančioji organizacija su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2013 m. liepos 5 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo Joniškio mieste“ Nr. (3.43)A7-213/40-IL-2791, kurios pagrindu yra vykdomas vaizdo stebėjimo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimas, gerinant viešosios tvarkos užtikrinimą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pateiktais duomenimis per 2017 metus Joniškio mieste užregistruoti 300 viešosios tvarkos pažeidimai ir 129 įvykiai susiję su eismo saugumu. Nepertraukiamas vaizdo stebėjimas yra neabejotinai svarbus siekiant palengvinti tiek įvykių tyrimą, tiek viešosios tvarkos užtikrinimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje teigė, kad Pirkimo konkurso sąlygos pritaikytos tik konkrečiai vaizdo duomenų perdavimo technologijai bei naudotinai įrangai, t. y. duomenų perdavimui šviesolaidiniais tinklais, ir suteikia perdėtą pranašumą tiekėjams, platinantiems minėtos technologijos vaizdo duomenų perdavimo paslaugas, o tokiu būdu sudaromos išskirtinės sąlygos konkurso dalyviams jau dabar turintiems optinių tinklų infrastruktūrą Kupiškio mieste, pavyzdžiui AB „Telia“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad yra tik vienas tiekėjas, galimai AB „Telia“, atitinkantis Pirkimo reikalavimus bei galintis teikti konkrečius reikalavimus atitinkančias paslaugas. Atsižvelgdamas į bylos duomenis ir preliminariai įvertinęs ieškinyje dėstomus argumentus, teismas darė išvadą, kad šioje proceso stadijoje byloje nėra pakankamai duomenų, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, kad savaime pareikštas ieškinys ipso facto (savaime) neturi sąlygoti viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Taip pat teismas nurodė, kad viešojo pirkimo būdu yra perkama Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos, kurios apima septynių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą Techninės specifikacijos 5 punkte nurodytose vietose: Nr. 1 - Livonijos g. dalis ir aikštė prie laisvalaikio ir pramogų centro; Nr. 2 - Livonijos g. ir Statybininkų g. sankryža ir aikštės šalia jos; Nr. 3 - Livonijos g. ir Upytės g. sankryža ir Miesto a.; Nr. 4 - Vilniaus g., Žemaičių g. Šiaulių senosios g. sankryžoje ir Miesto a. (šalia pašto pastato); Nr. 5 - Vilniaus g. ir Žemaitės g. sankryža; Nr. 6 - Joniškio kultūros centro lauko estrada ir Žemaičių g. dalis; Nr. 7 - Upytės g. šalia PC „Maxima“ ir parengimą eksploatacijai. Techninės specifikacijos 1.10 punkte nurodyta, kad Vaizdo perdavimo sistema turi užtikrinti, kad Joniškio rajono policijos komisariate, adresu Medžiotojų g. 1, Joniškis, patalpose tiekėjo įrengtame centriniame pulte valdomomis vaizdo perdavimo kameromis visą parą galima būtų stebėti atitinkamas kontroliuojamas teritorijas. Teismas vertino, kad perkančiosios organizacijos siekiamos įsigyti paslaugos yra tiesiogiai susijusios su visuomenės intereso viešojo intereso tenkinimu. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmės išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei būtinų paslaugų įsigijimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas pasekmes viešosios tvarkos užtikrinimui bei visuomenės saugumui. Be to, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebus suvaržyti ieškovės interesai bei apribotos galimybės apginti savo teises, nes galimai palankaus teismo sprendimo atveju ji įgytų teisę reikalauti galimos žalos, atsiradusios dėl padarytų pažeidimų, atlyginimo.Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai preliminariai nesudaro teisinio pagrindo daryti neabejotiną išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Telekonta“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti: 1) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti perkančiosios organizacijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos vykdomo Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugų mažos vertės pirkimo, skelbiamos apklausos būdu (pirkimo numeris 389340, skelbimo kodas 2018-655542) procedūras, uždraudžiant perkančiajai organizacijai atlikti bet kokius su Pirkimu susijusius veiksmus; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įpareigoti perkančiąją organizaciją Joniškio rajono savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai nustatė ieškinio dalyką, todėl padarė klaidingą išvadą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Ieškovė neįrodinėja, jog Pirkimo sąlygos pritaikytos būtent AB „Telia“. Ieškovės įrodinėjimo dalykas – tai, jog Pirkimo sąlygos yra pritaikytos konkrečiai technologijai. Pirkimo objekto aprašymas, nurodant konkrečią technologiją, prieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms, todėl ieškovė ir teikia ieškinį, ginčydama Pirkimo teisėtumą.Teismo išvada dėl tariamo ieškinio nepagrįstumo neatitinka formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kokiu atveju ieškinys gali būti laikomas preliminariai nepagrįstu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas – ieškovė prašo nutraukti neteisėtas Pirkimo procedūras, kadangi Pirkimo sąlygos pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. ieškovė ieškinyje nurodo aiškų reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes bei pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog Pirkimo sąlygose numačius konkrečią vaizdo perdavimo technologiją, yra pažeidžiama VPĮ 37 straipsnio 5 dalis.Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės interesai nebus pažeisti, kadangi galimai palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė įgytų teisę dėl padarytų pažeidimų reikalauti žalos atlyginimo. Tokia išvada ne tik patvirtina, jog pats teismas pripažįsta grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, bet ir prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui prekes įsigyti racionaliai naudojant perkančiosios organizacijos lėšas bei pagrindiniam civilinio proceso tikslui – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Būtent tai, kad grėsmė galimai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nepagrįstai nutartyje pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas pasekmes viešosios tvarkos užtikrinimui bei visuomenės saugumui. Pati perkančioji organizacija nurodė, kad vaizdo stebėjimas yra vykdomas ir šiuo metu, t. y. net ir nesudarius viešojo pirkimo sutarties su konkursą laimėjusiu tiekėju. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo motyvai netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaizdo stebėjimo poreikio su viešuoju interesu niekuo nesusiję, nes šis interesas būtų tenkinamas tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir jų netaikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria viešųjų pirkimų byloje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija organizavo viešąjį pirkimą „Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos“, pirkimo Nr. 389340. Ieškovė 2018 m. liepos 2 d. CVP IS priemonėmis perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją Nr. 166-4.4-SD „Dėl vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos mažos vertės pirkimo skelbiamos apklausos būdu pirkimo dokumentų neteisėtumo“. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad Pirkimo techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimas „Duomenys iš vaizdo kamerų turi būti perduodami optinėmis skaidulomis iki Centrinio pulto“ prieštarauja VPĮ 37 straipsnio 5 daliai ir VPĮ 37 straipsnio 7 daliai, nes konkurso sąlygos pritaikytos tik konkrečiai vaizdo duomenų perdavimo technologijai bei naudotinai įrangai, t. y. duomenų perdavimui šviesolaidiniais tinklais, suteikia perdėtą pranašumą tiekėjams, platinantiems minėtos technologijos vaizdo duomenų perdavimo paslaugas ir sudaromos išskirtinės sąlygos konkurso dalyviams, jau dabar turintiems optinių tinklų infrastruktūrą Kupiškio mieste. Atsakovė pretenzijos netenkino. Nesutikusi su tokiu atsakovės sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą, kuriame pateiktu ieškiniu ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Ieškovė UAB „Telekonta“ su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galimai pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.Nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo nebuvimo. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškinyje nėra pateikta duomenų, kad yra tik vienas tiekėjas, galimai AB „Telia“, atitinkantis Pirkimo reikalavimus bei galintis teikti konkrečius reikalavimus atitinkančias paslaugas. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-186/2018). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atskirajame skunde įrodymų pakankamumas ir ieškinio pagrįstumas bus įvertintas tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir įvertinus visas faktines aplinkybes, atlikus detalią faktinių aplinkybių analizę, o teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai nepagrįstas. Dar daugiau, galima sutikti su ieškovės atskirojo skundo argumentais ir tuo aspektu, kad ieškovė siekia įrodyti, kad konkurso sąlygos pritaikytos tik konkrečiai tiekėjų grupei ir prieštarauja VPĮ 37 straipsnio 5 daliai ir 37 straipsnio 7 daliai bei pažeidžia jos, kaip tiekėjos interesus. Tokiu atveju teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir spręsti dėl įrodymų pakankamumo nebuvo pagrindo. Atskirajame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad nesustabdžius konkurso procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o teismas grėsmės buvimo nepripažino, spręsdamas, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebus suvaržyti ieškovės interesai bei apribotos galimybės apginti savo teises, nes ji įgytų teisę reikalauti galimos žalos, atsiradusios dėl padarytų pažeidimų, atlyginimo.Pagrindo sutikti su apeliante nėra, nes teismas konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam teismo sprendimui, vienaip ar kitaip pažeidžiami ieškovės interesai, tačiau ji gali gauti satisfakcija kitu būdu – per nuostolių atlyginimą. Pastebėtina , kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau priėmus jai palankų teismo sprendimą, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė patirtų tam tikrų nepatogumų bei nuostolių, vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tokio pobūdžio ginče. Pirkimo objektas neabejotinai yra svarbus visuomenei ir valstybei. Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos atsakovui yra reikalingos siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei eismo saugumą Joniškio mieste. Perkančioji organizacija su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2013 m. liepos 5 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo Joniškio mieste“ Nr. (3.43)A7-213/40-IL-2791, kurios pagrindu yra vykdomas vaizdo stebėjimo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimas, gerinant viešosios tvarkos užtikrinimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų Viešųjų pirkimų įstatymo tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto, nepatikrinus fakto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, akivaizdžios neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šie pagrindai <...> turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia (be kita ko, be to) į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (pats savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, taip pat turi būti nustatoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – viešosios tvarkos bei eismo saugumo užtikrinimas ir interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018). Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei būtinų paslaugų įsigijimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas pasekmes viešosios tvarkos užtikrinimui bei visuomenės saugumui.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje galima įvertinti, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, tačiau kitas šioje nutartyje nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas įvertino iš esmės teisingai ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl neigiamų pasekmių viešiesiems interesams. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė