Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., G. J., J. M., D. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po jo mirties liko palikimas – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiame name po brolio Juozo mirties gyveno jų motina, kuri (duomenys neskelbtini) metais mirė. Po motinos mirties jos palikimą priėmė visi broliai, kurie vėliau savo dalis perleido jam (pareiškėjui).

Šiuo metu šis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendrasavininkiams: jam (pareiškėjui), mirusiajam broliui J. J. ir D. S., naudojimosi tvarka šiuo turtu nėra nustatyta.

Po brolio mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė nei mirusiojo sutuoktinė J. J., nei brolio vaikai, kurie yra įstatyminiai įpėdiniai. Į mirusiojo turtą G. J. bei J. M., kaip į savo tėvo turtą, nepretendavo, jie buvo išvykę gyventi į užsienį. Mirusiojo brolio sutuoktinė su tuo metu mažamečiu vaiku netrukus po sutuoktinio J. mirties taip pat išvyko į užsienį.

Brolio mirties metu jis (pareiškėjas) buvo Anglijoje, negalėjo parvykti į Lietuvą, nes buvo emigravęs nelegaliai. 2016 metais grįžo į Lietuvą. Po brolio J. mirties likusiu palikimu rūpinasi ir juo naudojasi, moka mokesčius už šiukšlių išvežimą, o taip pat mokestį už elektros energiją.

Suremontavo namą, padarė jį tinkamu gyventi. Būdamas Anglijoje, siuntė pinigus broliui K., kad šis mokėtų mokesčius ir už broliui J. priklausančią valdos dalį. B. J. priklausančią žemės dalį išnuomojo.

Suinteresuoti asmenys J. J., G. J., J. M., D. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gauti J. M. ir G. J. atsiliepimai į pareiškimą, kuriuose prašoma tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. J. M. prašo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 45, 46).

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo J. J. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas V. J., kuris yra mirusiojo brolis, ir suinteresuoti asmenys J. J., kuri yra mirusiojo sutuoktinė, G. J., J. M. ir D. J., kurie yra mirusiojo vaikai (b. l. 9).

Paveldėjimo byla po J. J. mirties nėra užvesta (b. l. 16).

Po J. J. mirties atsirado palikimas – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu, priklausiniais bei ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12, 13-15). Pareiškėjas, jo nurodymu, minėtu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo (b. l. 17, 18, 19, 20-21). Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas K. J., kuris yra pareiškėjo brolis, ir kuris nurodė, kad 2005 metais broliai perleido V. savo minėto turto dalis, kurias paveldėjo po motinos mirties 2004 metais. Nors pareiškėjas tuo metu buvo Anglijoje, tačiau jis siuntė pinigus namo, tame tarpe ir J. priklausančios namų valdos daliai, prižiūrėti ir remontuoti bei sumokėti mokesčius. Liudytojas V. L., kuris yra pareiškėjo pusbrolis, nurodė, kad jis yra stogdengys, kad pareiškėjas būdamas Anglijoje, siuntė K. J. pinigus namų valdai, tame tarpe ir mirusiojo brolio J. namų valdos daliai, prižiūrėti ir namui remontuoti. Pareiškėjo prašymu, padėjo sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, stogą.

Interesų konflikto tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys J. J., G. J., J. M., D. J. neprieštarauja, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo brolio J. J. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 45, 46).

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. J. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė mirusiojo J. J. brolis V. J..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po J. J. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors V. J. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo brolio J. J. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo V. J. 7,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.