Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo ,nevedusio, nedirbančio, teisto: 2017-05-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. Jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje,2018-05-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2017-05-22 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu;

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedusio, bedarbio, registruoto užimtumo tarnyboje, teisto:

-2020-05-07 pagal LR BK 140 str.2 d. - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

-2021-09-02 pagal LR BK 140 str. 2 d. - skirta laisvės apribojimo bausmė taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį- 4 (keturiems) mėnesiams. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nutarta paskirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.2021-12-28 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-09-02 paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeista areštu 60 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ,būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,14 promilių neblaivumas) ir E. P. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,18 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. lapkričio 22 apie 19 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu, V. P. kumščiu suduodant vieną kartą M. T. į veidą, nuo ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, po to V. P. kartu su E. P. rankomis ir kojomis suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių M. T. į galvos, krūtinės sritis, taip bendrais veiksmais dėl muštinės žaizdos dešiniajame antakyje ir kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, krūtinkaulio lūžio, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą .

Be to E. P. 2022 m. gruodžio 12 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (1,62 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu vieną kartą sudavė E. K. į veidą ir stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į sieną, taip sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

V. P. ir E. P. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo M. T. 2022-11-22 ( BK 138 straipsnio 1 dalis)

V. P. ir E. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jų prisipažinimo visiškai įrodyta:

Dėl fizinio skausmo sukėlimo E. K. 2022-12-12 (BK 140 straipsnio 1 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės skyrimo.

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta , kad V. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) .

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė abiejų kaltinamųjų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ,atžvilgiu dar yra ta, kad jie nusikalstamą veiką darė veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parenkant bausmės rūšį V. P. už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgtina į tai, kad jis veikos padarymo metu buvo neteistas ( teistumas išnykęs), nedirbantis. Įvertintina, kad V. P. anksčiau taip pat buvo teistas už analogiško, smurtinio nusikaltimo padarymą, susijusią su nukentėjusio asmens nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1t., b.l.103-107).Jis nėra baustas administracine tvarka (1t., b.l.108).Jis nėra registruotas VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre, neįrašytas priklausomybių ligų įskaitoje (1t., b.l.112), VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nesigydė (1t., b.l.113). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir į tai, kad anksčiau nesilaikė skirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko ji buvo pakeista arešto bausme, V. P. smurtinis nusikalstamas elgesys kartojasi , skirta bausmė įtakos nedaro, jam skirti švelnesnės bausmės nėra pagrindo, todėl jam parinktina arešto bausmė .

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad V. P. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, jo atžvilgiu nustatytos viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės , atsižvelgiama ir į veikos padarymo aplinkybes, suduoti daugybiniai smūgiai nukentėjusiajam, tame tarpe ir į gyvybiškai pavojingą kūno vietą-galvą. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta visiškai, kaip asmenybė charakterizuojamas daugiau iš neigiamos pusės ( neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, dažnai girtaujantis), todėl jam parinktinas bausmės dydis didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis (BK 54 str., 61 str. 1, 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo procese buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes V. P. savo kaltę pripažino pilnai, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. 2022-11-23 paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t.,b.l.147-150), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina .

Sprendžiant E. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant bausmės rūšį įvertintina, kad jis teistas (2t.,b.l.30-34), baustas administracine tvarka už nusižengimus susijusius su stipriai neblaivaus (prapūsti į alkotesterį nesugebėdavo) pasirodymu viešose vietose, svetimo turto sugadinimą (2t.,b.l.39-41), yra nedirbantis, jis pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Jis nėra registruotas VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre, neįrašytas priklausomybių ligų įskaitoje (2t., b.l.44), VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis nesigydė (2t., b.l.45-46). Atsižvelgiama ir į veikos padarymo aplinkybes, suduoti daugybiniai smūgiai nukentėjusiajam, tame tarpe ir į gyvybiškai pavojingą kūno vietą-galvą, o kita veika taip pat susijusi su fiziniu smurtu, fizinio skausmo sukėlimu, anksčiau nesilaikė skirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko ji buvo pakeista arešto bausme, jo smurtinis nusikalstamas elgesys kartojasi , skirta bausmė įtakos nedaro, jam skirti švelnesnės bausmės nėra pagrindo, todėl E. P. už nusikalstamos veikos padarymą parinktina arešto bausmė (BK 55 str.).

Parenkant bausmės dydžius už kiekvieną nusikaltimą atskirai atsižvelgtina į tai, kad E. P. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl veikos, numatytos BK 138 str.1d. padarymu ir dvi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1d. padarymo. E. P. kaip asmenybė apibūdinamas iš daugiau iš neigiamos pusės (teistas, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, dažnai girtaujantis). Jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str.1d. padarymą , jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, atsižvelgiant į tai, jog prieš tai buvo teistas taip pat ir už smurtinės veikos padarymą, į suduotų smūgių skaičių nukentėjusiajam, gyvybiškai pavojingas kūno vietas , sukeltas pasekmes, parinktinas bausmės dydis didesnis nei arešto vidurkis. Parenkant bausmės dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1d. padarymą (fizinio skausmo sukėlimas E. K.) atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo aplinkybes (sužalojimas padarytas vieno smūgio kumščiu į veidą ir stūmimu, kas sunkesnių pasekmių nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui nesukėlė, ji pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia kaltinamajam. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes E. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1d. padarymą parinktinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis.

E. P. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai subendrintinos jas iš dalies sudedant, t.y. prie griežtesnės bausmės pridedant iš dalies švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1 ir 4 dalys ).

Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo procese buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes E. P. savo kaltę pripažino pilnai, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. 2022-11-23 paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t.,b.l.147-150) ir 2022-12-13 paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t.,b.l.92-95) , įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina .

Dėl civilinių ieškinių

Byloje nukentėjusysis M. T. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamųjų 130 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l.138-140).

Kaltinamieji sutiko su nukentėjusiojo nurodytu turtinės žalos dydžiu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog iš karto po įvykio nukentėjusysis buvo nufotografuotas. Įvykio metu buvo sugadinti viršutiniai rūbai. Nukentėjusysis teigė, kad įvykio metu vilkėta striukė buvo žieminė. Tai atitinka ir metų laiką, kada buvo padaryta nusikalstama veika ir matyti iš fotonuotraukų (1t., b.l.58-64).Striukė su apykakle, kuri kailinė. Iš gydytojo išrašo (1t., b.l.70) matyti, jog dešiniame antakyje stebima žaizda, prakirsta ausis, kurioje stebima žaizda, nosies landose stebimi krešuliai ,todėl tikėtina, jog iš jos bėgo kraujas . Kraujavimas iš nosies galėjo pažeisti viršutinius rūbus ,t.y. striukę, kurią kaip teigia, jis išmetė. Striukę nukentėjusysis įvertino 50 eurų žala, kas teismo nuomone , nėra laikytina per didelė ir reali, todėl pagrįsta. Nukentėjusysis turėjo kelionės išlaidas, jam reikėjo atvykti pas gydytoją, nes gydytojo išraše matyti, kad reikia ne tik vieną kartą per dieną atlikti žaizdų perrišimus, bet ir po 10-12 dienų atvykti į pirminės sveikatos priežiūros centrą šalinti siūlus. Kaip matyti iš asmens duomenų, nukentėjusysis gyvena ne Rokiškio mieste, o (duomenys neskelbtini), kuris nutolęs nuo Rokiškio maždaug apie(duomenys neskelbtini), o jis, kaip teigia, savo transporto priemonės neturi, o viešasis transportas yra nepatogus. Jam reikėjo vykti ir į apklausą pas tyrėją, pas advokatą. Jo nurodyta suma, kurią turėdavo mokėti asmeniui, kuris jam teikdavo atvežimo ir parvežimo paslaugas-15 Eur, vienam kartui yra reali, protinga ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Taip pat laikytina adekvačia ir nukentėjusiojo nurodyta suma-20 Eur, kurią jis išleido pirkdamas medikamentus skausmui malšinti krūtinės srityje ir žaizdoms perrišti, akiai reikėjo tepalo, nes viena akis net neatsimerkė nuo užtinimo, tuo labiau, kad ir gydytojo rekomenduota žaizdas perrišti vieną kartą per dieną. Sutiktina, jog gydymuisi tokie medikamentai buvo būtini, o išlaidos jiems nebūtų patirtos, jei ne prieš nukentėjusįjį įvykdyta veika. Nors nukentėjusysis ir neturi žalą pagrindžiančių dokumentų, tačiau jo nurodyta žala yra reali, protinga ir atitinka bylos faktines aplinkybes , laikytina, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta turtinė žala, sutiktina su jos dydžiu, nurodytu patikslintame ieškinyje, todėl iš kaltinamųjų 130 Eur turtinė žala priteistina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) naudai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, pažeminimas, nukentėjusiajam ne kartą reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas, teismą, ne vieną kartą aiškinti, prisiminti įvykio aplinkybes, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip M. T. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Kaltinamasis E. P. nurodė, jog pagal savo smūgius galėtų nukentėjusiajam atlyginti 500 Eur neturtinės žalos, o kaltinamasis V. P. iš pradžių nurodęs, kad sutinka atlyginti 100 Eur neturtinę žalą, teigė, jog jei jam būtų padaryta nusikalstama veika, būtų teisinga atlyginti nors pusę tos sumos- 2500 eurų . Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad M. T. sveikata buvo sutrikdyta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, suduoti smūgiai buvo į jautrias kūno vietas-galvą, krūtinę, dėl patirto sužalojimo, M. T. buvo gydomas, jam žaizdos buvo siūtos, dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą bei nepatogumus, nes kurį laiką buvo užtinusi akis, apsunkintas matymas, su pažeista akimi ir vėliau matymas buvo blogesnis, dėl patirto sužalojimo (krūtinė kaulų lūžio ) pasekmes jaučia iki šiol ne tik, kad negalėjo dirbti buityje , pasirūpinti šildymu, dėl sunkesnio fizinio daro jautė skausmą, bet ir šiuo metu jaučia pasekmes (sunkesnis gyvenimas, negali sunkiai kelti, jei sunkau padirba, jaučia skausmą krūtinėje) .Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad M. T. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkiai sutrikdęs sveikatą, sužalojimas padarytas ne mažiau kaip dešimt smūgių pasekoje . Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji padarę nusikalstamus veiksmus M. T. atžvilgiu pilnai prisipažįsta, bet jo atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu ,pripažįsta ir neturtinę žalą, tik mano, kad ji yra per didelė. Šios aplinkybės, teismo nuomone, iš dalies mažina nukentėjusiojo patiriamus neigiamus išgyvenimus dėl įvykio. Kaltinamieji neteikė teismui įrodymų apie jų turtinę padėtį, nurodė, kad jie niekur nedirba, V. P. teigė, kad vasarą būna atsitiktinių darbų, nors darbo ieško, bet nelabai kas nori priimti. E. P. teigė, kad praeitais metais dirbo užsienyje tris mėnesius, bet firmai nutraukus veiklą, darbas baigėsi, anksčiau gaudavo socialinę pašalpą, nori su drauge nusipirkti butą, pradėti šeimyninį gyvenimą, iš Sodros gauna apie 300 Eur, sumas kas mėnesį mažina. Teismo manymu, įvertinant veikos aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, laikytina, kad M. T. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 2000 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informavo teismą, jog 2023 m. gegužės 10 d. buvo priimtas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-44390-22), kuriuo buvo nuspręsta patenkinti M. T. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies; išmokėti 1960 Eur dydžio kompensaciją, ją pervedant į prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nurodytą sąskaitą. Kaip matyti buvo nuspręsta kompensuoti maksimalią pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatytą neturtinės žalos sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteistinos iš kaltinamųjų neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas minėta suma ir jam priteisina 40 Eur dydžio neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl bendrininkų padarytos žalos kyla solidari atsakomybė, todėl civilinei ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinę žalą ir civiliniam ieškovui (nukentėjusiajam) M. T. padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą privalo atlyginti abu kaltinamieji solidariai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis taip pat prašė pripažinti jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo, atstovas, pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamųjų. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusįjį nagrinėjimo teismo proceso metu atstovavo advokatas Irmantas Ruželė ir už atstovavimo paslaugas M. T. sumokėjo atstovui 1000 Eur (2t., b.l.145-146). Byloje konstatavus, kad V. P. ir E. P. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusysis M. T. patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos. Nors ir nutarta pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, tačiau patirtos išlaidos advokato paslaugos apmokėti nemažintinos, kaip numato Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, t.y. sumažintos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų, susijusių su neturtine žala, dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis taikoma civiliniame procese, kurio paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Baudžiamojo proceso paskirtis yra visiškai kitokia, susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimu, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tik dalis spręstinų klausimų. Nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą viso baudžiamojo proceso metu ir jo turėtos išlaidos už atstovo suteiktą teisinę pagalbą gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis bei išieškotos iš kalto asmens. Todėl priteistinų proceso išlaidų dydžio baudžiamajame procese negalima sieti vien tik su patenkintų reikalavimų dalimi, tenkinant civilinį ieškinį. Įvertintina, jog jos atstovas byloje surašė ne tik civilinį ieškinį, bet susipažino su bylos medžiaga, konsultavo nukentėjusįjį, jį atstovavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (26,56 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,304-305,307-308 straipsniais teismas

nusprendė:

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę .

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. P. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę .

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę -60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į E. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-11-22 23.30 val. iki 2022-11-23 11.46 val. (1t., b.l.139-146) bei nuo 2022-12-12 22.10 val. iki 2022-12-13 11.03 val. (dvi sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti E. P. paskirtą arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-11-22 23.30 val. iki 2022-11-23 12.30 val. (viena sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus- kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti V. P. ir E. P., kad jie arešto bausmės atlikimui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Išaiškinti V. P. ir E. P., kad laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo . Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

-civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buveinė Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679,a.s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000) 164,11 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 11 euro ct) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

-nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) M. T. 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos ir 40,00 Eur ( keturiasdešimt eurų 00 ct) likusios neatlygintos neturtinės žalos, o likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamųjų V. P. ir E. P. iš kiekvieno po 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajam M. T. proceso išlaidų (atstovavimo išlaidų ).

Priteisti iš V. P. ir E. P. iš kiekvieno po 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro ct) proceso išlaidų susijusių su proceso dalyvių iškvietimu į teisiamąjį posėdį valstybės naudai. Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą– 5662).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.