Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens X.X. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista apeliantę priverstinai hospitalizuoti ir gydyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

8. Pagal CK 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

9. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato PSPĮ. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Remiantis PSPĮ 12 straipsnio 4 dalimi, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

10. Apeliantė nurodo, kad, priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta ir įvertinta tai, jog klientės būseną sąlygojo skyrybų procesas. Teigia, kad skundžiamos nutarties motyvacija yra prieštaringa: joje teigiama, jog klientė jau po paros gydymo tapo ramesnė, be to, pati sutinka gydytis bei pasirašė sutikimo formą. Sistemiškai analizuojant skundžiamą nutartį, kyla esminis prieštaravimas – kodėl ramią, po paros gydymo psichologinėje remisijoje esančią X.X., sutinkančią gydytis savo noru, būtina visą mėnesį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) hospitalizuota Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje. Į (duomenys neskelbtini) atvežta greitosios medicinos pagalbos, lydint policijos pareigūnams (surakinta antrankiais). Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad greitąją medicinos pagalbą kvietė pati X.X., taip pat nurodyta, kad atvykusių į įvykio vietą medikų vertinimu suinteresuotas asmuo X.X. savo veiksmais kėlė pavojų sau ir kitiems, įsibrovė į nepažįstamų asmenų namus, kur buvo mažametis vaikas, pradėjo versti, kuisti daiktus; priešinosi pareigūnams, buvo agresyvi. Suinteresuotas asmuo X.X. stacionarizavimo metu buvo įsitempusi; aiškino, kad medicininio personalo darbuotojai padėjo pagrobti ją; blaškėsi po skyrių; emocinė įtampa siekė psichozinį lygį; suinteresuotas asmuo X.X. nebuvo kritiška savo būklės atžvilgiu. Gydytis (duomenys neskelbtini) sutiko ir pasirašė informuoto sutikimo dokumentus. Nuo (duomenys neskelbtini) gydymo atsisakė, tačiau suinteresuotas asmuo išliko ūmios psichozės būsenoje, įtari, įsitempusi, priešiška. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, nepagrįstais vertintini atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė buvo rami, po paros gydymo psichologinėje remisijoje sutiko gydytis savo noru.

12. Iš medicinos dokumentų matyti, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) pirmą kartą gydyta 8 skyriuje nuo (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Tarnybų darbuotojų duomenimis, pacientė laužėsi į svetimą, nepažįstamų asmenų butą, kuriame gyvena mažamečiai vaikai, kaltino tuos žmones, kad šie pagrobė pacientės dukrą ir sukapojo gabalais. Pervežimo policijos automobilyje metu buvo agresyvi, šaukė, bandė spardyti pareigūnus. Dėl blogos psichikos būsenos, neadekvataus, neprognozuojamo elgesio anamnezės duomenų rinkimas šiuo metu iš pacientės neįmanomas.

13. Į bylą pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2025 m. gruodžio 18 d. išvada, kurioje įvertinta suinteresuoto asmens psichikos būklė, anamnezės duomenys, nustatyta diagnozė ((duomenys neskelbtini)) ir pateikta Gydytojų komisijos išvada, nurodant, kad suinteresuotas asmuo X.X. išlieka ūmios psichozės būsenoje, todėl suinteresuotas asmuo yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

14. Svarbu pažymėti, kad Išvados turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog, kreipiantis į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę, buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių Išvadą dėl pacientės psichikos sveikatos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai. Įrodymų, paneigiančių Išvadą, apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantės gyvenime vyksta skyrybų procesas ir galimai ši aplinkybė sąlygojo jos būseną, nepaneigia fakto, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliantės psichikos būklė buvo tokia, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik pačios apeliantės teiginiai, kad priverstinis gydymas jai nereikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę priimti sprendimą dėl apeliantės priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei tinkamai motyvavo savo išvadą, kad yra reali grėsmė, jog ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkiniu sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, todėl naikinti ją remiantis apeliantės argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.