Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Andrejui Rudanovui ir Raimondui Šlepečiui, atsakovo atstovėms Eglei Bakštytei, Ramintai Motuzaitei ir Gintarei Jurkevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Donatui Valavičiui ir Monikai Mockutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Valentis“ skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėjo nuomone, tretysis suinteresuotas asmuo, surašęs Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą, neturėjo aiškių ir nedviprasmiškų įrodymų, kurie leistų objektyviai nustatyti faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikyti teisės aktų normas, neįvertino visų su priimamu sprendimu susijusių įrodymų. Pvz., protokolo surašymo dieną neturėjo informacijos apie maisto papildų, įskaitant „Gastroval“, sveikatinimo teiginių vartojimą Lietuvos Respublikoje; be to, nebuvo įvertinta, ar „Gastroval“ reklamos vartojami teiginiai turi gydomųjų ar nuo ligų saugančių teiginių savybių ir leidžia manyti, kad „Gastroval“ šiomis savybėmis pasižymi. Atkreipia dėmesį, jog „Gastroval“ buvo išduotas specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimas, galiojantis iki 2010 m. vasario 14 d., kuris suteikia teisę teigti apie specialiąsias šio produkto savybes.

Sąvoka „gydymas“ nėra vienareikšmiškai apibrėžta teisės aktais, todėl jos esmė atskleistina sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos įstatymus bei sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus. Vadovaudamais Sveikatos sistemos įstatymo 20 straipsniu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 ir 8 straipsniais, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo metodika, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 563, Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo tvarka, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 bei kitais teisės aktais, daro išvadą, kad gydymas - tai nuosekli, vadovaujantis gydymo schemomis bei mokslinį pagrindimą turinti veiksmų seka, kurios pagalba sveikatos priežiūros specialistas siekia atstatyti pirminę iki ligos atsiradimo arba jos progresuojančių stadijų esančią paciento sveikatos būklę. Gydymas yra tęstinis procesas, kuris sąlygoja apsilankymą pas sveikatos priežiūros specialistą, atitinkamų procedūrų atlikimą, ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui, medikamentini gydymą (vaistiniais preparatais) kaip gydymo tąsą, taip pat gydymą stacionare guldant pacientą į ligoninę. Vadinasi, gydymas yra sietinas su (i) paciento susirgimu, kuomet asmuo jau yra susirgęs (pvz., diagnozuota liga, jos stadija, galimos pasekmės) ir kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl kvalifikuotos pagalbos suteikimo; (ii) nustatytomis gydymo schemomis ir metodikomis, kurios yra tvirtinamos sveikatos apsaugos ministerijos; (iii) galimu asmens nedarbingumu socialinio ir sveikatos draudimų prasme. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą apie paciento gydymą, paciento diagnozę ir pan. informaciją gali skleisti tik sveikatos priežiūros specialistai esant rašytiniam paciento sutikimui. Bendrieji teiginiai apie gydymą kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikimą yra siejami su konkrečios paciento ligos (asmens sveikatos priežiūra) arba grupės asmenų vienarūšės ligos (visuomenės sveikatos priežiūra) nustatymo bei eliminavimo procesu.

Sąvoka „apsauga nuo ligų“ yra siejama su vykdoma ligų profilaktika. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „profilaktika“ apibūdina kaip visumą priemonių, kurių tikslas yra užkirsti kelią ligų kilimui ir paplitimui, stiprinti gyventojų sveikatą ir sudaryti sveikas darbo ir buities sąlygas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, apibrėždamas apsaugą nuo ligų, nurodo, kad sveikatos priežiūros įstaigos vykdo neinfekcinių bei užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, o patys sveikatos priežiūros specialistai, vadovaudamiesi Medicinos praktikos įstatymu, atlieka sveikatos priežiūrą, apimančią asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Panašaus turinio paslaugas teikia slaugos specialistai, kadangi slauga pagal Slaugos praktikos įstatymą - tai asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Taigi, apsaugos nuo ligų arba profilaktikos sąvokas galima vartoti kaip sinonimus. Šios sąvokos reiškia, kad įtariant galimą susirgimą (ligą), imamasi atitinkamų veiksmų, procesų bei procedūrų, siekiant išvengti ligos atsiradimo ir jos paplitimo.

Motyvuojamoji dalis

Maisto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą. Šis reikalavimas suponuoja pareigą maisto operatoriui teisingai informuoti vartotoją apie maisto papildus, nurodant jų savybes, sudėtį, tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas bei vartojimo būdą. Pateikiama informacija vartotojui atsispindi maisto papildų ženklinime, kurį šiuo metu reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 17:2003 „Maisto papildai“, Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Sveikatinimo teiginys, vadovaujantis minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalies 5 punktu yra apibrėžiamas kaip teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos. Pvz., ginčijamu atveju sveikatinimo teiginys „stimuliuoja kepenų ląsteles“ nurodo, kad „Gastroval“ turi ryšį su žmogaus organizmo veiklos stimuliavimu, tačiau tai nėra gydymas nuo esamos arba profilaktika nuo būsimos ligos.

Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, o 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nustato specialią normą ir taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, etiketėse, pateikime ar reklamoje. Iki šio reglamento taikymo, t. y. 2007 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikoje galiojo tik nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys maisto papildus, įskaitant anksčiau minėtas normas. Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13 punktas bei Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ 21 punktas, apibrėždami reikalavimus maisto papildų ženklinimui, nustatė, kokia privaloma informacija nurodoma ženklinant maisto papildus. Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ 19 punktas, referuodamas į Maisto įstatymą, Reklamos įstatymą bei Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, uždraudė ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto papildus nurodyti ar užsiminti apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. Minėti reikalavimai buvo taikomi reklamuojant maisto papildus. Pažymi, kad iki 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą įsigaliojimo nebuvo nustatytas atskyrimas tarp sveikatinimo teiginių, teiginių apie gydymą bei teiginių apie apsaugą nuo ligos. Pradėjus taikyti šio reglamento nuostatas, pasikeitė reikalavimai maisto papildų pakuotės ženklinimui, atitinkamai jos informacijos turiniui bei informacijos skleidimui visuomenei, diferencijavus pateikiamus teiginius į sveikatinimo, gydomuosius bei nuo ligų saugančius bei suteikus galimybę skelbti sveikatinimo teiginius apie maisto papildus, kadangi iki minėto reglamento įsigaliojimo galiojantys nacionaliniai teisės aktai nebuvo apibrėžę sveikatinimo teiginių kaip teiginių apie maisto papildus kategorijos, nors ir nebuvo draudę jų paskelbimą.

Pareiškėjo teigimu, „Gastroval“ sveikatinimo teiginių vartojimas yra pagrįstas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nuostatomis. Reglamento 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad teiginiai apie sveikatingumą apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistinės ar kitos medžiagos poveikį organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms (13 straipsnio 1 dalies a punktas), t. y. teiginiai apie sveikatingumą maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti vartojami nuo reglamente nurodytos įsigaliojimo datos iki kol Europos Komisija patvirtins ES vartotinų sveikatinimo teiginių sąrašą, jei šie teiginiai atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 ir jiems taikomas nacionalines nuostatas.

Nesutinka su išvada, kad sąvoka „pirmoji pagalba“ yra tapati sąvokai „gydymas“. Pirmosios pagalbos sąvoka pagal vartotojų suvokimą yra daugiau bendrinė negu specialioji, kadangi šiuo metu yra pirmoji techninė pagalba, pirmoji psichologinė pagalba ir pan. Vartotojas, girdėdamas apie pirmąją pagalbą, įsivaizduoja kažkokius būtinus veiksmus, operacijas, sprendimus ir pan., kas būtų pirmuoju sprendimu tam tikru atveju. Tačiau tai nėra susiję su medicininiu gydymu dalykai. Vadinasi, teigti, kad pirmoji pagalba vienareikšmiškai suponuoja vartotojų nuomonę apie gydymą, yra nepagrįsta.

Pažymi, kad žodžiai „gydytojas“, „virškinimo sutrikimai“, „kolegos rekomendacija“, „Gastroval“ vartojimas“, „dabar visuomet su savimi turiu „Gastroval“ bei „Gastroval“ - pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“ ne tik neleidžia daryti išvados, kaip „Gastroval“ - tai yra vaistinis preparatas, kadangi tik ši gaminių kategorija gali gydyti vartotojo kaip paciento ligas ir negalavimus, tačiau net nesuteikia pagrindo teigti, kad reklamuojamas produktas turės gydomąjį efektą. Konstruojant reklamą, gali būti pasirenkamos įvairios asmenų grupės, kurių darbas yra gerai žinomas visuomenei dėl jų užimtumo, krūvio ir visuomenės informavimo apie šiuos faktorius. Taigi, norint parodyti nuolat užimtą bei laiko pačiam sau neturintį asmenį, kuris kasdien dirba ir nuolat tarnauja visuomenei, geriausias pavyzdys būtų gydytojas, nes priimdamas pacientus jis negali sau leisti nei deramos pietų pertraukos, nei pertraukų pailsėti. Taigi, parodant gydytojo darbo krūvį ir šio krūvio rezultatą - dėl nereguliarios mitybos sutrikęs virškinimas - nėra sukonstruojama tikra gyvenimo situacija, kuri gali taip pat atspindėti valstybės tarnautojų, didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas einančių darbuotojų įvairiose srityse, vaistininkų, auditorių, teisėjų, notarų ir kitų asmenų, kurie nuolat dirba su klientu. Atsakovas daro klaidingą išvadą, jog teiginiai „kolegos rekomendacija“, „dabar visuomet su savimi turiu „Gastroval“ bei „pirmoji pagalba“ suponuoja suvokimą, jog „Gastroval“ gydo virškinimo sutrikimus. Šios išvados nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

Pažymi, kad rengiant „Gastroval“ reklamą, buvo vadovaujamasi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 nuostatomis, kad vartotojas suprastų teiginius apie maisto produktus ir taip būtų apsaugotas nuo klaidinančių teiginių. Pabrėžia, kad vidutinio vartotojo interesų apsaugą yra pažymėjęs Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, kurio nuomonė yra įtraukta kaip viena iš minėto reglamento įvadinių nuostatų. Pareiškėjas, vykdydamas reglamento nustatytą pareigą maisto operatoriui užtikrinti vidutinio vartotojo interesus bei apsaugoti jo teises nuo nepagrįstos ir klaidinančios informacijos skleidimo, atliko vartotojų nuomonės apie „Gastroval“ parengtą reklamą tyrimą. Šio tyrimo klausimynas ir rezultatai buvo pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pastabų arba pasiūlymų dėl atlikto tyrimo arba jo metodologijos nėra gavęs, todėl daro išvadą, kad tyrimas tinkamai atspindi vartotojų nuomonę apie „Gastroval“ reklamą.

Pareiškėjo manymu, Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. sausio 21 d. raštas Nr. 10-380 „Dėl maisto papildų „Gastroval“ reklamos“ negali būti vertinamas nei kaip specialisto išvada, nei kaip pagrįstas ir objektyvus įrodymas, kadangi ministerija nepateikė atsakymo į atsakovo klausimus, dėl kurių buvo pateiktas paklausimas.

Ministerijos išvada, kad sveikatinimo teiginiuose, kurie vartojami „Gastroval“ reklamoje yra pateikiamos nuorodos į „atskirų gydytojų ar sveikatos srities specialistų bei kitų asociacijų, kurios nurodytos 11 straipsnyje, rekomendacijas“ yra nepagrįsta. „Gastroval“ reklamoje yra panaudotas gydytojo personažas kaip asmens, kurio darbo krūvis ir užimtumas yra gerai žinomas visuomenei, tačiau ne kaip asmens, teikiančio rekomendacijas pacientui dėl vieno ar kito produkto ir (arba) preparato vartojimo. Tuo pačiu pažymi, kad gydytoja „Gastroval“ reklamoje net nemini sveikatinimo teiginių, kurie yra vartotini, skleidžiant informaciją, įskaitant reklamą, apie šį maisto papildą.

Lyginant maisto, įskaitant maisto papildų, rinkoje susiformavusią šių produktų reklamos pateikimo praktiką, atkreipia dėmesį į nuolat pateikiamas rekomendacijas vartoti vienus ar kitus maisto produktus, kurie turi poveikį sveikatai ir žmogaus fiziologinėms savybėms. Pvz., skleidžiant kramtomosios gumos (apsauga nuo karieso, dantų ligos) reklamą, kad šią gumą vartoti rekomenduoja Lietuvos odontologų rūmai - organizacija, vienijanti visus Lietuvos odontologus, burnos higienistus bei odontologų padėjėjus.

Pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 5 straipsnio 3 dalį sveikatinimo teiginiai apibūdina pagal gamintojo nurodymus vartoti paruoštus maisto produktus. Kadangi „Gastroval“ yra gaminamas pagal patvirtiną technines sąlygas, atsakovas daro klaidingą išvadą, jog sveikatinimo teiginiai gali būti vartojami tik apie „Gastroval“ sudedamąsias medžiagas, o ne apie patį maisto papildą. Vadinasi, sveikatinimo teiginiai apie „Gastroval“ sudėtinių medžiagų savybes gali būti vartojami apibūdinant patį „Gastroval“ kaip vientisą produktą.

Atkreipia dėmesį, kad vartotojų klaidinimo fakto nustatymas gali būti pagrįstas (i) pateiktais vartotojų skundais, kuriuose yra išreikšti vartotojų nuogąstavimai, jog įsigijus „Gastroval“ vartotojas tikėjosi gydymo kurso šiuo produktu, tačiau jų lūkesčiai neišsipildė; (ii) buvo atlikti visuomenės nuomonės tyrimais (apklausos, anketavimas, tiesioginis interviu), kurių metu būtų tiriamas „Gastroval“ reklamos poveikis vartotojams. Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra žinomi nei vartotojų skundų pateikimo, nei visuomenės tyrimų atlikimo faktai. Ne kartą buvo informavęs trečiąjį suinteresuotą asmenį bei atsakovą, kad siekiant įvertinti reklamos poveikį vartotojams teiginio „Gastroval - pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“ poveikį vartotojams, pareiškėjo iniciatyva buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 23 respondentai apie „Gastroval“ reklamą. Tyrimas buvo atliekamas apklausos būdu bendraujant su respondentais, kurie, išklausę radijo klipą apie „Gastroval“, turėjo atsakyti į pateiktus klausimus. Iš apklausiamųjų 23 asmenų į pateiktus klausimus atsakė 22 respondentai. Šių 22 respondentų duomenų pagrindu ir buvo atliekama informacijos analizė. 6 respondentai iš 22 atsakė, kad juos dažnai kamuoja virškinimo sutrikimai. 59 proc. apklaustųjų respondentų paminėjo, kad sutrikus virškinimui dažniausiai jaučiamas sunkumo jausmas skrandyje. 15 respondentų iš 22 (68 proc.) virškinimo sutrikimai įtakoja gyvenimo kokybę. Tik 1 iš 22 (5 proc.) apklaustųjų atsakė, kad virškinimo sutrikimas yra liga. Visi kiti atsakė, kad tai yra trumpalaikis sveikatos sutrikdymas. Visi respondentai atsakė, kad iš radijo klipo jie supranta, kad šeimos gydytoja dėl nereguliarios mitybos turi problemų, kurias norėtų išspręsti. 9 proc. respondentų suprato, kad „Gastroval“ yra vaistas ir 91 proc. respondentų suprato, kad „Gastroval“ yra produktas, kurį vartojant galima sumažinti virškinimo sutrikimus.

Pareiškėjo manymu, atsakovas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, susijusių su priimamu nutarimu, netinkamai aiškino bei taikė teisės aktus. Byloje nėra jokios medžiagos, kuri leistų teigti, kad „Gastroval“ reklamoje vartojami teiginiai yra gydomieji teiginiai arba turi apsaugos nuo ligų teiginių požymių. Priešingai, yra pateikęs svarių ir objektyvių įrodymų, įskaitant vartotojų tyrimo rezultatus bei tyrimo metodologiją, grįsdamas vartojamų sveikatinimo teiginių teisėtumą bei pagrįstumą.

Atsakovas nepagrįstai vadovavosi netinkami pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone apie „Gastroval reklamą, kadangi ministerija, atsakydama atsakovui, nenurodė: (i) kokie teiginiai, vartojami Gastroval reklamoje, laikytini neatitinkančiais minėtų teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad teiginys „esu šeimos gydytoja. Dėl įtempto darbo grafiko tenka valgyti nereguliariai, dažnai kaip ir daugeliui, tik vėlai vakare“ yra sudėtinė reklamos dalis, įprastinis tekstas, kuris savo turiniu ir esme nėra laikomas nei sveikatinimo teiginiu, nei teiginiu apie maisto papildo gydomąsias ir(arba) nuo ligų saugančias savybes; (ii) kokiais kriterijais vadovaujantis ir dėl kokių priežasčių „Gastroval“ reklamoje - vartojami sveikatinimo teiginiai laikytini teiginiais apie maisto papildo gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes; (iii) kodėl gydytojo personažo panaudojimas reklamoje traktuotinas kaip gydytojų ar sveikatos priežiūros specialistų bei kitų asociacijų rekomendacijų pateikimas; (iv) teisinio pagrindo, kuris draustų vartoti „Gastroval“ sveikatinimo teiginius 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 numatytu pereinamuoju laikotarpiu.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 107-111) paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, įskaitant maisto produktus, kurie į rinką pateikiami nesupakuoti arba dideliais kiekiais, komerciniuose pranešimuose - etiketėse, pateikime ar reklamoje. Atsižvelgiant į tai, kad maisto papildai yra priskiriami maisto produktams ir į tai, kad UAB „Valentis“ produkto - maisto papildo „Gastroval“ reklama buvo skleidžiama lankstinukuose vaistinėse, per radijo stotis „M-l“ ir „Russkoje Radio Baltija“, teiginiai, pateikti šiose reklamose, turi atitikti reglamento nuostatas. Pagal reglamento 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą teiginys apie sveikatingumą - tai teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos. Pagal reglamento 13 straipsnį teiginiai apie sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistinės ar kitos medžiagos poveiki organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, kurie yra įtraukti į Europos Komisijos priimtą leistinų teiginių Bendrijos sąrašą (sąrašas pagal reglamentą turi būti priimtas vėliausiai iki 2010 m. sausio 31 d.), gali būti vartojami netaikant reglamento 15-18 straipsniuose nustatytos leidimų suteikimo tvarkos. Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki tos datos, kol Europos Komisija patvirtins aukščiau minėtą sąrašą reglamento 13 straipsnyje nurodyti teiginiai apie sveikatingumą gali būti pateikiami maisto verslo operatorių atsakomybe, jei jie atitinka reglamentą ir jiems taikomas nacionalines nuostatas. Reglamento 12 straipsnio c punktas imperatyviai įtvirtina, kad neleidžiama naudoti teiginių apie sveikatingumą, darančiu nuoroda į atskirų gydytojų ar sveikatos srities specialistu bei kitų asociacijų rekomendacijas. UAB „Valentis“, reklamuodama maisto papildą „Gastroval“, nurodė, kad „Esu šeimos gydytoja. <...> Kreipiausi į savo kolegą, jis man davė vartoti „Gastroval“ <...>“. Atsakovas teigia, kad šeimos gydytoja ir jos kolega yra sveikatos srities specialistai, todėl šių personažų panaudojimas reklamuojant maisto papildą „Gastroval“ neatitinka minėto reglamento 12 straipsnio c punkto reikalavimų. Vidutinis vartotojas, girdintis „Gastroval“ reklamos teiginius, gali tinkamai nesuvokti, jog šeimos gydytoja ar jos kolega yra išgalvoti reklamos personažai. Vidutiniam vartotojui užsifiksuojantis faktas, jog virškinimo sutrikimų turinčiai gydytojai šį papildą vartoti rekomendavo jos kolega (taigi, reklamoje panaudojamos dviejų sveikatos srities specialistų rekomendacijos) gali turėti įtakos vartotojo sprendimui vartoti būtent maisto papildą „Gastroval“. Draudimas naudoti teiginius apie sveikatingumą, darančius nuorodas į gydytojų rekomendacijas, nustatytas todėl, kad gydytojų nuomonė ir pasiūlymai sveikatingumo klausimais vartotojams turi ypač didelę reikšmę. O konstatuojant reklamos poveikį vartotojui užtenka, kad informacija apie maisto papildą būtų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sąmonėje susiformuotų kodas, atsižvelgiant į gydytojų bei ekspertų, kaip specialistų, rekomendacijas.

Reglamento 6 straipsnis įpareigoja teiginį apie sveikatingumą pateikiantį maisto verslo operatorių jį pagrįsti ir įrodyti visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis. Tokių teiginių sąrašus kartu su jiems taikomomis sąlygomis ir su nuorodomis į susijusius mokslinius įrodymus valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija (sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-580 „Dėl kompetentingos institucijos paskyrimo“ kompetentinga institucija Lietuvoje paskirtas Respublikinis mitybos centras) pateikia Europos Komisijai. Respublikinis mitybos centras 2008 m. vasario 22 d. raštu Nr. 03-122 informavo UAB „Valentis“, kad visi bendrovės pateikti teiginiai apie sveikatingumą yra įtraukti teiginių sąrašą, kuris 2008 m. sausio 25 d. buvo pateiktas Europos Komisijai.

Atsižvelgdamas į tai, kad reglamento įvadinių nuostatų 22 punkte yra nurodyta, jog Bendrijoje vartoti teiginius apie sveikatingumą turėtų būti leidžiama tik atlikus aukščiausio įmanomo lygio mokslinį įvertinimą, kurį atlikti yra pavedama Europos maisto saugos tarnybai, į tai, kad kiekvienas maisto verslo operatorių pateiktas teiginys apie sveikatingumą turi būti pagrįstas ir įrodytas visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis, taip pat į tai, kad pagal reglamento 27 straipsnio 5 dalį teiginiai apie sveikatingumą maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti pateikiami pereinamuoju laikotarpiu, jei jie atitinka reglamentą ir jiems taikomas nacionalines nuostatas, atsakovas daro išvadą, kad UAB „Valentis“ Respublikiniam mitybos centrui pateikti teiginiai apie sveikatingumą kurie buvo įtraukti į teiginių sąrašą ir pateikti Europos Komisijai, turi būti tapatūs teiginiams apie sveikatingumą vartojamiems reklamuojant UAB „Valentis“ produktą - maisto papildą „Gastroval“.

Akcentuoja, kad pareiškėjo pateikta sąvoka „gydymas“ nėra tapati sąvokai „gydomosios savybės“. Dabartinės lietuvių kalbos žodžių žodyne žodis „savybė“ apibrėžiamas kaip - „savita, išskirtinė, būdingoji ypatybė“. Terminas „gydymas“ sietinas su tęstiniu procesu, kurio tikslas - suteikti pagalbą jau susirgusiam asmeniui. Tuo tarpu Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamas terminas „gydomosios savybės“ nebūtinai sietinas su jau susirgusio asmens gydymu, o sietinas su tam tikro objekto (šiuo atveju - maisto papildo) savitomis, išskirtinėmis, gydomosiomis, būdingosiomis ypatybėmis.

Pažymi, jog vartotojas ir ekonomine prasme, ir sveikatos atžvilgiu yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Svarbu, kad vartotojas nepadarytų klaidingos išvados. Jei atitinkama informacija teisinga, reikėtų remtis principu, kad gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus vartotojas gali susiformuoti nuomonę apie reklamuojamus produktus nepakenkdamas savo ekonominiams ir sveikatos interesams. Tuo tarpu jei atitinkama informacija klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje (adm. byla Nr. A1-931/2005) konstatavo, kad „vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės. Šis principas taikytinas ir prekės reklamai“. Europos Teisingumo Teismas byloje C-486/2001 Procter & Gamble vs OHM taip pat pažymėjo, kad „vidutinis vartotojas paprastai suvokia prekės ženklą pagal jo bendrą vaizdą, neanalizuodamas kiekvienos jo detalės“. Atsakovo nuomone, vidutinis vartotojas (gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus), išgirdęs reklamoje vartotus teiginius - „virškinimą gerinantis poveikis“, „kompleksiškai gerina virškinimą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies sekreciją“ - gali suvokti, jog reklamuojamas produktas turi gydomųjų savybių, tuo tarpu UAB „Valentis“ Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamo Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka išduoto informaciją apie maisto papildo gydomąsias savybes patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nepateikė. Tokiu būdu. UAB „Valentis“ siejo maisto papildo „Gastroval“ naudojimą su gydomosiomis jo savybėmis, neturėdama konkrečių įrodymų ir (ar) oficialaus patvirtinimo, kad minėtas maisto papildas tokių savybių turi.

Dabartinės lietuvių kalbos žodžių žodyne žodis „Pirmoji pagalba“ - neatidėliotinos gydymo priemonės ūmai susirgusiems ar susižeidusiems. Reklamoje nurodoma, jog reklamos personažas, turintis virškinimo sutrikimų, maisto papildą „Gastroval“ visuomet turi su savimi. Logiškai-sistemiškai vertinant aukščiau minėtus reklamos teiginius, manytina, jog vidutinis vartotojas turi pagrindo manyti, kad reklamuojamas produktas turės gydomąjį efektą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde minėtas tyrimas neturi įrodomosios galios, kadangi buvo atliktas pagal paties pareiškėjo vartotojams suformuluotus ir neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis parinktus klausimus; tyrimas nebuvo patvirtintas kompetentingų institucijų. Toks tyrimas vertintinas kaip subjektyvus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 194b-197) paaiškino, kad maisto papildai yra priskiriami „maisto“, kuris apibrėžiamas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463) 2 straipsnyje ir atitinkamai Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kategorijai. Remiantis Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamu maisto papildų registru http://www.vvspt.lt/maistopapildai/aktai/registr maisto papildai.xls, maisto papildas „Gastroval“ yra įtrauktas į registruotų maisto papildų sąrašą, todėl jį reklamuojant taikomos Reklamos įstatymo 14 straipsnio nuostatos.

Pažymi, kad reklamą reikia vertinti kaip visumą, t. y. visą reklamos tekstą, kurį reklamos vartotojas priima kompleksiškai, todėl maisto papildo „Gastroval“ reklaminiame tekste minimas gydytojas, virškinimo sutrikimai, kolegos (t. y. gydytojo) rekomendacija, „Gastroval“ vartojimas, galimas geras efektas „dabar visuomet su savimi turiu Gastroval. Gastroval - pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“ leidžia susidaryti klaidingą nuomonę, jog reklamoje minimas maisto papildas gydo virškinimo sutrikimus ir apsaugo nuo galimų rimtesnių virškinimo susirgimų, kai tuo tarpu Reklamos įstatymas įtvirtina imperatyvų draudimą nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, bei nurodyti gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo.

Atkreipia dėmesį, kad maisto papildo „Gastroval“ reklama yra skirta socialiai jautriai visuomenės grupei, kuri turi negalavimus - virškinimo sutrikimus, todėl mano, kad reklamoje gydytojo vaidmens pasirinkimas, kaip sveikatos srities specialisto, kuris yra kompetentingas savo srities atstovas - kryptingas, siekiant įtikinti visuomenę dėl maisto papildo „Gastroval“ veiksmingumo. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotą terminą - rekomendacija - tai nuostata, išreiškianti siūlymą arba nurodymą. Maisto papildo „Gastroval“ reklamoje nurodoma „Kreipiausi į savo kolegą, jis man davė vartoti Gastroval“, todėl šis teiginys vertintinas kaip 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2006 L 404, p. 9) 12 straipsnio c punkto reikalavimų pažeidimas, kuriame nurodyta, kad neleidžiama vartoti teiginių apie sveikatingumą, darančių nuorodą į atskirų gydytojų ar sveikatos srities specialistų bei kitų asociacijų, kurios nurodytos 11 straipsnyje, rekomendacijas.

Pareiškėjo argumentas, kad „Gastroval“ reklamoje nėra nurodyta gydomųjų ar nuo ligų saugančių savybių yra neteisingas. Pabrėžia, kad reklamoje vartojami teiginiai „nuolatos pasikartojantys virškinimo sutrikimai“, „dabar visuomet su savimi turiu „Gastroval“, „Gastroval“ - pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“ deklaruoja, kad maisto papildas „Gastroval“ vartojamas esant pakartotiniams virškinimo sutrikimams. Todėl, susiejus teiginių kontekstą, darytina išvada, kad reklamoje nurodomas maisto papildo „Gastroval“ gydomasis ir profilaktinis poveikis. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotą terminą „profilaktika“ - tai visuma priemonių, padedančių tausoti ir stiprinti sveikatą, vengti ligų (pirminė profilaktika), atitolinti jų reiškimąsi ir stabdyti jau prasidėjusias ligas (antrinė ir tretinė profilaktika). Taigi, pareiškėjas reklamoje teigia, kad „Gastroval“ pasižymi virškinimą gerinančiu poveikiu“, „Kompleksiškai gerina virškinimą, stimuliuoja skrandžio sulčių sekreciją, saugo kepenų ląsteles nuo žalingų veiksnių“, „Gastroval - pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“, todėl pagrįstai galima teigti, kad turi profilaktinių savybių, o tai prieštarauja Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ 19 punkto nuostatoms.

Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą nepagrįstai vadovaudamasis Respublikinio mitybos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone apie maisto papildo „Gastrova“ reklamą, yra neteisingi, nes, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-580 „Dėl kompetentingos institucijos paskyrimo“, Respublikinis mitybos centras (nuo 2008 m. spalio 17 d. Valstybinis aplinkos sveikatos centras) paskirtas atsakingu už 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2007 L 12, p. 3) ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL 2007 L 12, p. 3) taikymą Lietuvos Respublikoje, todėl Respublikinio mitybos centro pateikta pozicija minėtų maisto papildų teiginių vertinimu yra kompetentinga ir pagrįsta.

Teismo posėdyje pareiškėjas atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar skleista maisto papildo „Gastroval“ reklama atitiko Reklamos įstatymo reikalavimus.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2008 m. lapkričio 6 d. surašė Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 27 (b. l. 114-115), kuriame, įvertinusi UAB „Valentis“ maisto papildo „Gastroval reklamą: „Gastroval“ - tai originalių fermentų ir augalinių ekstraktu preparatas, pasižymintis virškinimą gerinančiu poveikiu. <..> kurios kompleksiškai gerina virškinimą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies sekrecija, saugo kepenų ląsteles nuo žalingu veiksniu“; „Esu šeimos gydytoja. Dėl įtempto darbo grafiko tenka valgyti nereguliariai, dažnai kaip ir daugeliui, tik vėlai vakare. To pasekmė, nuolatos pasikartojantys virškinimo sutrikimai. Kreipiausi į savo kolegą, jis man davė vartoti „Gastroval“, pagamintą iš natūralių aspergillus fermentų bei augalinių ekstraktų. Dabar visuomet su savimi turiu „Gastroval“. „Gastroval“ - pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“, kuri buvo skleidžiama lankstinukuose vaistinėse ir radijo stotyse „M-1“ (reklama buvo transliuojama 2007 m. gruodžio mėn. 2008 m. vasario mėn.: iš viso transliuoti 229 garso klipai) ir „RUSSKOJE RADIO BALTIJA“ (reklama buvo transliuojama 2007 m. gruodžio mėn. - 2008 m. sausio mėn.; iš viso buvo transliuoti 39 garso klipai), nustatė, kad pareiškėjas pažeidė:

- Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiantį reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančios specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo;

- 2002 m. sausio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 16 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad nepažeidžiant konkretesnių įstatymų nuostatų, vartotojų neturi klaidinti maisto ar pašarų etiketės, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudėjimo tvarką, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis apie juos teikiant informaciją;

- Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ 19 punktą, kuriame nurodyta, kad ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto papildus draudžiama nurodyti ar užsiminti apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2008 m. lapkričio 19 d. gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos persiųstą Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 27 ir su juo susijusius dokumentus (b. l. 112-113). Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2009 m. sausio 9 d. raštu Nr. 4-110 (b. l. 144) kreipėsi į sveikatos apsaugos ministeriją ir paprašė pateikti nuomonę, ar UAB „Valentis“ skleistoje maisto papildo „Gastroval“ reklamoje nurodyti teiginiai gali būti traktuojami kaip gydomieji ar turintys nuo ligų saugančių savybių Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Sveikatos apsaugos ministerija 2009 m. sausio 21 d. raštu Nr. 10-380 (b. l. 145) informavo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad UAB ,,Valentis“ maisto papildo „Gastroval“ reklamoje skleidžiami teiginiai neatitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 28 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio c punkto reikalavimų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 5, 7 ir 10 dalimis, 2009 m. vasario 5 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-1 (b. l. 177-187), kuriuo už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskyrė UAB „Valentis“ 1 000 Lt baudą.

Pareiškėjas mano, kad yra nubaustas nepagrįstai, tačiau su tokia jo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Reklamos įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo IV skirsnis nustato reikalavimus atskirų prekių ir paslaugų reklamai. Įstatymo 14 straipsnio, nustatančio reikalavimus maisto reklamai, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo.

Ginčo produktas - maisto papildas „Gastroval“ priskiriamas prie „maisto“ („maisto produkto“) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnio 1 dalies prasme („medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys“), todėl šio papildo reklamai taikytinos Reklamos įstatymo 14 str. „Maisto reklama“ nuostatos. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

Europos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su vartotojų teisių apsauga ir konkurencija, suformulavo vidutinio vartotojo (angl. „average consumer“, pranc. „consommateur moyen“) sampratą kaip protingai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo (sprendimai bylose Nr. C-99/2001 Linhart; C-486/2001 Procter & Gamble vs OHM; C-220/1998 Estee Lauder Cosmetics GmbH; kt.). Nors Reklamos įstatyme yra vartojama „paprasto vartotojo“, o Europos Teisingumo Teismo praktikoje – „vidutinio vartotojo“ sąvoka, savo turiniu jos nesiskiria. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į vidutinio vartotojo sąvokos apibrėžimą terminais „protingai gerai informuotas“, „protingai atidus ir apdairus“, kurie paprastai priskiriami socialiai aktyvių, pakankamai išsilavinusių, tačiau neturinčių specialių žinių atitinkamoje srityje žmonių kategorijai. „Paprasto vartotojo“ samprata taip pat atitinka tokią vartotojų kategoriją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A1-931/2005).

Kolegijos nuomone, nagrinėtinu atveju vidutinis vartotojas, susipažinęs su maisto papildo „Gastroval“ reklama ir joje vartojančiais teiginiais - „preparatas, pasižymintis virškinimą gerinančiu poveikiu“, „kompleksiškai gerina virškinimą, „stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies sekreciją“, „saugo kepenų ląsteles nuo žalingų veiksnių“, „pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“ - gali suvokti, jog reklamuojamas produktas iš tiesų turi tam tikrų gydomųjų savybių (gydomasis poveikis) ar apsaugo nuo galimų virškinimo susirgimų (profilaktinis poveikis). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (kompiuterinis variantas) žodžių junginys „pirmoji pagalba“ aiškinama kaip neatidėliotinos gydomosios priemonės nukentėjusiems nelaimingo atsitikimo metu, sužeistiems ar ūmai susirgusiems. Nagrinėjamos reklamos kontekste vartojami teiginiai „Dabar visuomet su savimi turiu „Gastroval“. „Gastroval“ - pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“ vidutiniam vartotojui iš esmės gali sudaryti įvaizdį, kad šis maisto papildas būtent sutrikus virškinimui duos gydomąjį efektą ir taip bus išspręstos virškinimo problemos (tam tikriems asmenims dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali sukelti ir kitokias asociacijas). Gi, kaip jau buvo minėta, Reklamos įstatymo 14 str. 1 d. imperatyviai nurodo, kad draudžiama reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančios specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo. Nei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nei teismui pareiškėjas minėto pažymėjimo nepateikė. Pareiškėjo pateiktos maisto papildo „Gastroval“ techninės sąlygos (b. l. 16-24), 2007 m. vasario 14 d. specialiosios paskirties maisto produkto ar maisto papildo registravimo pažymėjimas Nr. 1415-1416/S (b. l. 25), kiti pateikti įrodymai nepatvirtina, kad reklamuotas maisto papildas „Gastroval“ turi gydomųjų ar nuo ligų apsaugančių savybių.

Pareiškėjas skunde analizuoja sąvokos „gydymas“ esmę, tačiau ši sąvoka nagrinėtinu atveju nėra vartojama reklamoje ir esminės reikšmės sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą neturi, kadangi nėra tapati žodžių junginiui „gydomosios savybės“ Reklamos įstatymo 14 str. 1 d. prasme (kaip išskirtinės, savitos savybės). Kitų pareiškėjo pateiktų sąvokų teorinė analizė dėl tos pačios priežasties taip pat neleidžia daryti išvados apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo nepagrįstumą.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto maistingumą ir sveikatingumą 1 straipsnyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose - ženklinime, pateikime ar reklamoje. Reglamento 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad teiginys apie sveikatingumą“ - teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos. Reglamento 12 straipsnio c punktas numatyta, kad neleidžiama vartoti teiginių, darančių nuorodą į atskirų gydytojų ar sveikatos srities specialistų bei kitų asociacijų, kurios nenurodytos 11 straipsnyje, rekomendacijas.

Kaip matyti iš „Gastroval“ reklamos, joje vaizduojama šeimos gydytoja, kuri dėl virškinimo sutrikimų kreipėsi į savo kolegą. Šis jai davė vartoti „Gastroval“. Tokiu būdu vidutinis vartotojas, matydamas reklamos personažų - gydytojų - pasirinkimą vartoti maisto papildą „Gastroval“, kolegijos nuomone, gali nesuvokti, kad tai yra išgalvoti sveikatos srities specialistai, ir būtent tokia skleidžiama reklama gali nulemti vartotojo apsisprendimą pirkti ir vartoti maisto papildą „Gastroval“. Tokiu būdu darytina išvada, kad gydytojo rekomendacija vartoti „Gastroval“ neatitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 12 straipsnio c punkto reikalavimų. Nagrinėtinu atveju nėra svarbu, kad gydytojų personažai nebuvo individualizuoti.

Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. sausio 21 d. raštas Nr. 10-380 „Dėl maisto papildų „Gastroval“ reklamos“ šiuo atveju negali būti vertinamas kaip specialisto išvada, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, atsakovas nutarimą priėmė savarankiškai pagal kompetenciją įvertinęs skleidžiamos reklamos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Nutarime padarytos išvados dėl Reklamos įstatymo pažeidimo yra išsamiai argumentuotos.

Nutarime buvo pažymėta ir tai, kad teiginiai „saugo kepenų ląsteles“ ir „pirmoji pagalba virškinimui sutrikus“ apskritai nenurodomi UAB „Valentis“ Respublikiniam mitybos centrui pateiktame teiginių apie sveikatingumą sąraše. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, atsakovas atsiliepime pagrįstai nurodė, kad vartojimas reklamoje teiginių apie sveikatingumą, kurie nėra tapatūs teiginiams apie sveikatingumą, pateiktiems Respublikiniam mitybos centrui, arba kurie iš viso nebuvo pateikti nacionalinei kompetentingai institucijai ir nebuvo pagrįsti visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis, neatitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio reikalavimų.

UAB „Valentis“ savo poziciją taip pat grindė tyrimu, kurio metu pareiškėjo iniciatyva buvo apklausti 23 respondentai apie „Gastroval“ reklamą, tačiau minėtas tyrimas taip pat nepaneigia atsakovo nutarime padarytų išvadų dėl Reklamos įstatymo pažeidimo. Be to, tyrimas buvo atliktas paties pareiškėjo iniciatyva, jo rezultatai nėra patvirtinti kompetentingų subjektų, todėl kritiškai vertintinas ir dėl šios priežasties. Teisėjų kolegijai abejonių dėl atlikus tyrimą gautų rezultatų kelia ir nedidelis apklaustų asmenų (23) kiekis.

Tai, kad dėl „Gastroval“ reklamos nebuvo pateikta konkrečių vartotojų skundų, nerodo skleistos reklamos legalumo.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog maisto papildo „Gastroval“ naudojimas buvo siejamas su gydomosiomis bei nuo ligų apsaugančiomis savybėmis.

Kitos pareiškėjo skunde ir jo atstovų teisminio nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo skundo pagrįstumo. Atsakovas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas. Esminių procedūrinių pažeidimų atliekant tyrimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo administracinėje byloje nenustatyta.

Kadangi maisto papildo „Gastroval“ reklama buvo skleista ribotą laiko tarpą, UAB „Valentis“ Reklamos įstatymą pažeidė pirmą kartą, geranoriškai bendradarbiavo atliekant tyrimą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, atsakovas pareiškėjui pagrįstai skyrė būtent 1 000 Lt baudą, t. y. Reklamos įstatymo 22 str. 5 d. sankcijoje numatytos baudos minimumą. Tokia poveikio priemonė, kolegijos nuomone, yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Konstatuotina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 12R-1 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

pareiškėjo UAB „Valentis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.