Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2025 m. kovo 17 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn.,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

P. Š. įtariamojo apklausos metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė 2024-11-20 įgijęs teisę vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi savo automobilio neturi, todėl jis, norėdamas kur nors nuvykti, nuomojasi automobilius iš nuomos bendrovių. 2025-02-15 jis, norėdamas su draugais pasivažinėti po miestą, iš automobilių nuomos bendrovės „Spark" išsinuomojo automobilį „Peugeot 2008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-02-15 vakarą susitiko su geru draugu, nuo „darželio laikų“ pažįstamu D. Š.. Kartu buvo nuvykę pažaisti į Vilniaus mieste esantį kompiuterinių žaidimų saloną. Po to, apie 23.30 val., kai jau buvo sutemę, jo vairuojamu minėtu automobiliu „Peugeot 2008“ važiavo link D. Š. namų. D. Š sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie abu buvo prisisegę saugos diržais. Važiuojant iki D. Š namų jie nusprendė „prasukti ratą“ pro Upės gatvę. Važiuojant Upės gatve, kiek prisimena, kelio danga buvo apsnigta. Važiavo įjungęs tolimąsias šviesas. Bevažiuodamas šia gatve, Vilniaus rajone ar tai dar Vilniaus mieste, jis pastebėjo kelio vingį į dešinę. Prieš tai jis nematė jokių apie kelio vingį įspėjančių ženklų. Pastebėjęs kelio vingį, jis pradėjo stabdyti automobilį ir bandė pasukti vairą pagal vingio kryptį, tačiau automobilis į tai visiškai nereagavo ir nuvažiavo tiesiai į kairėje pusėje esantį griovį, po ko dar atsitrenkė į medį. Nuo smūgio į medį išsiskleidė automobilyje įrengtos oro pagalvės. Kiek prisimena, jam su D. Š dar būnant automobilyje jame įrengta sistema pati pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Išgirdo kaip Bendrojo pagalbos centro operatorė paklausė, kas įvyko. Nurodė, kad kilo eismo įvykis ir reikalingi medikai. Prieš tai D. Š buvo nurodęs, kad jam reikalinga medicininė pagalba. Jis pats eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė. Jis įvykio metu buvo blaivus, prieš pat įvykį jo važiavimo greitis buvo apie 60 - 70 km/h. Stengiasi greičio neviršyti, nes tik neseniai įgijo teisę vairuoti transporto priemones, stengiasi nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Jis su D. Š. dėl šio įvykio yra susitaikę. Pastarasis jam jokių pretenzijų nereiškia. Kadangi jo atžvilgiu 2025-03-17 buvo priimtas teismo nuosprendis dėl kitos jo padarytos nusikalstamos veikos, jis supranta negalintis prašyti nutraukti tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Todėl jis sutinka ir neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda. Baudą pažada sumokėti. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Jis galvos traumų neturėjo, psichikos ligomis neserga, į narkologo ar psichiatro įskaitą neįrašytas (1 el. b. t., el. b. l. 120 – 123).

2025 m. vasario 16 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjos Katrinos Černovos tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad P. Š. blaivus (1 el. b. t., el. b. l. 96 – 99).

Nukentėjusysis D. Š. parodė P. Š. pažįstantis „nuo darželio laikų“, jie labai geri draugai. Dėl 2025 m. vasario 16 d. eismo įvykio, kurio metu jis nukentėjo, gali paaiškinti, kad išvakarėse P. Š. išsinuomojo iš UAB "Spark" automobilį „Peugeot“. 2025-02-15 vakarą, apie 18.00-19.00 val., jie su P. Š. susitiko. Išnuomotu automobiliu nuvažiavo į Naujamiesčio mikrorajone esančią „GG Arena" tikslu pažaisti kompiuteriais. Kadangi jis vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl automobilį vairavo P. Š.. Kompiuteriais žaidė maždaug iki 23.00 val. Po to, jie važiavo į namus. Pirmiausiai P. Š. turėjo jį užvežti į namus. Važiavimo metu jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prieš namus jie norėjo dar „prasukti ratuką“ ir pasivažinėti. Išvažiavę iš Karoliniškių mikrorajono, jie pasuko į kažkokį „keliuką“ ir pateko į „miškelį“. Kelias buvo apsnigtas, be to, matėsi, kad ant kelio yra ir ledo. P. Š. važiavo apie 60-65 km/h greičiu. Nors nėra įsitikinęs, tačiau atrodo, kad prieš įvykį jis matė „miškelyje“ kelio ženklą, nustatantį maksimalų 70 km/h greitį. Jie abu važiavo prisisegę saugos diržais. Pamačius jų kelyje vingį į dešinę, P. Š. bandė pristabdyti vairuojamą automobilį ir pasuko vairą, tačiau automobilis pradėjo slysti į kairę pusę. Nuslydęs nuo važiuojamosios dalies ribų, automobilis atsitrenkė į griovyje augusį medį. Nuo smūgio išsiskleidė automobilyje įrengtos oro pagalvės. Kartu su P. Š. išlipo iš automobilio. Iš pradžių jis jokio skausmo nejautė, tačiau vėliau pastebėjo, kad pradėjo tinti kairės rankos rodomasis pirštas. Daugiau jokių sužalojimų jis nepatyrė. Kadangi jų automobilis buvo naujas, jo įranga pati susisiekė su Bendruoju pagalbos centru. Į skambutį atsiliepusiai Bendrojo pagalbos centro operatorei pasakė, kad įvyko avarija ir jiems reikalinga „greitoji“. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo jam žala nebuvo padaryta, todėl civilinio ieškinio proceso metu nereikš. P. Š. jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė. Prašo, esant galimybei, nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nesant tokios galimybės, jis neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 el. b. t., el. b. l. 9).

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) (pateikta įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), nustatyta, kad D. Š. eismo įvykio metu patyrė kairės plaštakos II piršto artimojo pirštakaulio lūžį ir kaktos odos nubrozdinimą. Sužalojimai visumoje, dėl kaulo lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 el. b. t., el. b. l. 58 – 60).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Įvertinęs pirmiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių P. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pakankamai detaliai nurodė jos padarymo aplinkybes.

P. Š. kaltę, be jo paties parodymų, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjos Katrinos Černovos tarnybinis pranešimas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga.

BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas.

Byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2025 m. vasario 16 d., apie 00 val. 15 min., Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Naujakiemio kaime, vairuojamu automobiliu „Peugeot 2008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu UAB „Spark Lithuania“) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Upės gatvės eismo juosta nuo Vilniaus miesto pusės link Smiglių kaimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į slidžią apledėjusią ir apsnigtą kelio važiuojamosios dalies dangą, taip pat į jo važiavimo kryptimi ties Upės gatvės pastatu Nr. 14 buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija judėdamas kelio vingiu prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ribų ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu automobilio „Peugeot 2008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui D. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Įvertinus byloje ištirtą medžiagą, teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neatsižvelgė į slidžią apledėjusią ir apsnigtą kelio važiuojamosios dalies dangą, taip pat į jo važiavimo kryptimi buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija judėdamas kelio vingiu prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ribų ir atsitrenkė į medį. Taigi Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų kaltinamasis nesilaikė dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 127 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad D. Š. eismo įvykio metu patyrė kairės plaštakos II piršto artimojo pirštakaulio lūžį ir kaktos odos nubrozdinimą. Sužalojimai visumoje, dėl kaulo lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi šioje byloje nustatyti padariniai – kitų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kaltinamojo minėtas KET pažeidimas yra būtinoji eismo įvykių padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Taigi, minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. P. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirti 21 MGL (1 050 Eur) dydžio piniginę baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 14 MGL (700 Eur) dydžio piniginę baudą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis P. Š. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu (1 el. b. t., el. b. l. 148 – 150).

P. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. Š. teistas vieną kartą, pažymėtina, 2025 m. kovo 17 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (1 el. b. t., el. b. l. 69 – 71), administracine tvarka baustas – nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. baustas 17 kartų (daugiausiai dėl važiavimo maršrutinėmis transporto priemonėmis be bilieto), iš jų 3 kartus dėl KET pažeidimų (1 el. b. t., el. b. l. 72 – 88)., nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, konstatuotina, jog prokuroro siūloma bausmė yra proporcinga nusikalstamos pavojingumui ir kaltinamajam skirtina – 21 MGL (1 050 Eur) dydžio piniginė bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 7 MGL (350 Eur)). Tai reiškia, kad skirtina 14 MGL (700 Eur) dydžio piniginė bauda. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus būtent šią bausmę, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 21 MGL (1 050 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Š. skirti 14 MGL (700 Eur) dydžio piniginę baudą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.