- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- e2-14-675/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00182-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
dalyvaujant ieškovo D. P. atstovui advokatui G. P..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorio modifikavimo, pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymu, pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui V. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad 2013-08-15 sudarytos automobilio Citroen berlingo, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutarties šalis – pardavėjas, yra atsakovas V. J. ; 2013-08-15 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą automobilio Citroen berlingo, identifikavimo Nr(duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento; Taikyti restituciją – iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 5200 Eur, o atsakovui priteisti teisę į automobilį Citroen berlingo, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); Priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas – 397,16 Eur, už laikotarpį nuo 2013-08-15 iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2013m. rugpjūčio 14 d. interneto svetainėse, http://auto.plius.lt/skelbimai, http://auto.plius.lt/tomsuva/skelbimai/naudoti-automobiliai rado skelbimą apie parduodamą automobilį Citroen berlingo. Automobilis buvo parduodamas Ukmergėje, skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris. Išsiaiškino, kad automobilį parduoda UAB „Tomsuva“, kuri užsiima naudotų automobilių prekyba, bendrovės vadovė yra S. J.. Skelbime nurodytu telefonu atsiliepė atsakovas V. J., kuris nurodė, kad ieškovo pageidaujamas automobilis pirktas Belgijoje, apibūdino automobilio techninį stovį ir būklę. Su juo ieškovas susitarė susitikti kitą dieną Ukmergėje. Ieškovas autobusu atvyko į Ukmergę, kur jį autobusų stotyje pasitiko atsakovas. Su atsakovo automobiliu nuvyko į automobilių saugojimo aikštelę, kur buvo saugomas ir automobilis Citroen berlingo. Ieškovui apžiūrėjus parduodamą automobilį, su atsakovu V. J. susitarė dėl kainos – 5200 eurų. Automobilio pirkimo – pardavimo dokumentus tvarkė šalia automobilių saugojimo aikštelės esančiame pastate, kur, kaip suprato, yra UAB „Tomsuva“ kontora. Atsakovas pageidavo, kad pardavimas būtų įformintas tokiu būdu, kad pardavėju būtų nurodytas automobilio savininkas – Belgijos pilietis. Ieškovas tam neprieštaravo, kadangi jam nebuvo jokio skirtumo. Atsakovas V. J. savo ranka užpildė pardavimo dokumentą – faktūrą, kurioje pardavėju nurodė Belgijos pilietį, automobilio savininką, perdavė ieškovui automobilio dokumentus ir raktelius, o ieškovas sumokėjo atsakovui 5200 eurus. 2014m. rugpjūčio 26d. ieškovas nuvyko į VĮ „Regitra“ registruoti įsigyto automobilio, tačiau automobilio neįregistravo. Paaiškėjo, kad ieškovo nupirktas automobilis Citroen berlingo, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškomas Belgijoje, greičiausiai kaip pagrobtas. Automobilis iš ieškovo buvo paimtas. Vilniaus AVPK NTV autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje dėl automobilio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00877-13. Kadangi automobilį iš atsakovo įgijo teisėtai, prašė Vilniaus apylinkės prokuratūros automobilį grąžinti, tačiau 2014-10-14 nutarimu Vilniaus apylinkės prokuratūra ieškovo prašymą atmetė motyvuojant tuo, kad automobilis 2012-10-17 - 2012-10-18 buvo pavogtas Belgijoje iš savininkės C. M., jai išmokėta draudimo išmoka. Ikiteisminio tyrimo metu bus nustatinėjamos kitos automobilio pagrobimo aplinkybės. Tokiu būdu, atsakovas ieškovui pardavė automobilį, kuris jam nepriklauso, neturėdamas teisėto savininko įgaliojimų. Ikiteisminio tyrimo byloje atsakovas nurodė, neva jis konkretų automobilį ieškovo prašymu tik atvarė iš Belgijos, kur sumokėjo pirkimo kainą, o ją Lietuvoje atsiėmė iš ieškovo, tai yra netiesa. Ieškovas nurodė, kad nėra buvęs Belgijoje, su C. M. nėra bendravęs jokioje kitoje vietoje, bendravo tik su atsakovu. Nei grynais nei mokėjimo pavedimu nėra mokėjęs pinigų C. M.. Svarbią reikšmę turi ir tai, kad atsakovas dirba UAB „Tomsuva“ , kuri užsiima naudotų automobilių prekyba, t.y. automobilių prekyba yra atsakovo profesinė veikla. CK 6.307 str. 1d. reglamentuoja, kad pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal pirkėjo ieškinį. Nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d., t.y. paaiškėjimo, kad automobilis vogtas, nuo to momento su atsakovu ieškovas bandė tartis, kad pastarasis grąžintų ieškovui sumokėtus už automobilį pinigus ir toliau aiškintųsi dėl automobilio tikrojo savininko ar valdytojo. Atsakovas kartais žada, kad pinigus grąžins, kartais kaltę dėl nepavykusio sandorio verčia ieškovui. Pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. 2013-08-15 automobilio Citroen berlingo, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitą faktūrą negaliojančia, taikytina restitucija – iš atsakovo priteistina automobilio pirkimo kaina, o atsakovui grąžintinas automobilis. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013-08-15 iki ieškinio teismui padavimo dienos – 397,16 Eur (5 200 Eur x 5 proc. x 17, 5 mėn.), o taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1d.).
Atsiliepimas
A. V. J. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose nurodė, kad atsakovas V. J., ir ieškovas D. P. yra pažįstami iš matymo. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovas užsiima dėvėtų automobilių prekyba, naudotus automobilius pardavinėja Ukrainoje. 2013 m. ieškovas D. P. paprašė atsakovo, kad jis, būdamas Belgijoje apžiūrėtų ir įvertintų bei padėtų ieškovui pargabenti jo išsirinktą automobilį Citroen berlingo į Lietuvos Respubliką iš Belgijos. Kadangi atsakovas dažnai būna komandiruotėse Belgijoje, Monso regione, kur buvo ieškovo prašytas parvežti automobilis, atsakovas sutiko padėti ieškovui. Nuvykęs į Belgiją, į ieškovo D. P. nurodytą vietą, rado ieškovo prašytą parvežti automobilį, paskambino ieškovui, apibūdino automobilį, jo būklę ir paklausė ar būtent tokio automobilio ieškovui reikia, ieškovas patvirtino kad jam parvarytų būtent tą automobilį. Atsižvelgiant į tai, atsakovas surado traliuką, kuris parvežtų ieškovo automobilį į Lietuvos Respubliką. Kadangi tralą, kuriuo buvo vežamas ieškovo nusipirktas automobilis, vairavo asmuo iš Panevėžio, todėl vairuotojas ieškovo mašiną atvežė į atsakovui V. J., priklausančią automobilių aikštelę, esančią Ukmergės mieste, kadangi vežėjui buvo pakeliui. Tą pačią dieną atsakovas paskambino ir pranešė ieškovui, kad jo automobilis yra parvežtas į Lietuvos Respubliką ir ieškovas tą pačią dieną, t. y. 2013 m. rugpjūčio mėnesį, atvyko pasiimti automobilio iš aikštelės, kurioje jis buvo. Automobilį, jo raktelius ir visus iš Belgijos gautus dokumentus atsakovas perdavė ieškovui D. P. ir jie išsiskyrė. Jokių pretenzijų ar pastabų ieškovas atsakovui neturėjo. Tik praėjus daugiau kaip pusei metų, t.y. 2014 m. pavasarį atsakovui paskambino ieškovas ir pasakė, kad iš jo automobilį paėmė policijos pareigūnai, nes ji yra vogta. Taip pat prašė esant galimybei, padėti gauti Belgijoje dokumentus, kad automobilis nėra paieškomas. Kadangi atsakovas į Belgiją važinėja dažnai, kur būna Monso regione, kuriame ieškovas pirko automobilį, atsakovas žinojo iš kurios konkrečiai aikštelės (dėvėtų automobilių garažo) ieškovas nusipirko automobilį, sutiko ieškovui padėti. Atsakovui būnant Belgijoje, automobilio pardavėjas pateikė visus dokumentus, tarp jų ir dokumentus iš Belgijos policijos, kad ieškovo automobilis nėra paieškomas. Taip pat ieškovui buvo pateikta sąskaita - faktūra, pagal kurią jis pirko automobilį: Toje sąskaitoje kaip pirkėjas buvo nurodytas ieškovas D. P., o kaip pardavėjas - automobilių garažo, kuris užsiima dėvėtų automobilių prekyba, duomenys. Taip pat automobilio pardavėjas iš Belgijos atsakovui paaiškino, kad buvusi automobilio savininkė automobilio nuosavybės teises perleido pardavėjui, kadangi turėjo nesumokėtų skolų pardavėjui. Visi šie dokumentai, tarp jų ir pažyma iš Belgijos policijos, buvo adresuoti ieškovui D. P.. Grįžęs į Lietuvą visus šituos dokumentus atidavė ieškovui D. P.. Kadangi atsakovas nebuvo susijęs su šiuo automobiliu, o tik padėjo ieškovui jį parveždamas į Lietuvą, todėl sau nepasiliko šių dokumentų. Perdavus šiuos dokumentus ieškovui, jis atsakovui jokių pretenzijų neturėjo, dokumentus pasiėmė. Daugiau iš ieškovo jokių pretenzijų ar skambučių, kad kas nors su automobiliui ar su jo registracija yra negerai, nesulaukė. Tiktai 2014 m. vasarą atsakovui paskambino tyrėjas ir paprašė duoti parodymus baudžiamojoje byloje dėl ieškovo automobilio. Atsakovas paaiškino tyrėjui visas žinomas aplinkybes. Tuo tarpu su pačiu ieškovu D. P. nuo 2014 m. pavasario, kuomet jam parvežė dokumentus iš Belgijos, susitikęs nebebuvo ir jokių pretenzijų negavo. Apie tai, kad ieškovui nepavyko automobilio įregistruoti Lietuvos Respublikoje, atsakovui nebuvo žinoma. Apie tai, kad ieškovas D. P. vis dar turi problemų su jo nusipirktu automobiliu, atsakovui tapo žinoma tikai 2015 m. kovo 26 d, kuomet jis gavo ieškovo ieškinį. Ieškovo pateiktos aplinkybės apie parduodamos mašinos skelbimus taip pat yra melagingos, nes atsakovas neva kad parduoda ieškovo nusipirktą automobilį į talpinamus parduodamų automobilių skelbimus niekada nebuvo įdėjęs. Nors ieškovas teigia, kad atsakovui sumokėjo 5200,00 eurų už perkamą automobilį, tačiau atsakovas nėra gavęs tokios pinigų sumos iš ieškovo. Ieškovo teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta jokiais įstatymo leistinais argumentais. Sandoris, kurį siekia nuginčyti ieškovas yra sudarytas tarp jo ir Belgijos piliečio, o ne tarp ieškovo ir atsakovo. Pažymėjo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas modifikuoti sandorį ir nustatyti, kad atsakovas yra automobilio pirkimo-pardavimo šalis , t.y. pardavėjas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tuo tarpu tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime duomenų, kad atsakovas būtų pardavęs ieškovui automobilį nėra. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo paskaičiuotomis ir prašomomis priteisti procesinėmis palūkanomis.
Ieškovas D. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, jį tinkamai atstovauja jo atstovas advokatas G. P..
Ieškovo atstovas advokatas G. P. teismo posėdžių metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos patenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje labai nuosekliai dėsto faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotas ir ikiteisminiame tyrime, ieškovo, kaip liudytojo apklausoje. Ieškovas rado internete skelbimus, paskambino, atsiliepė atsakovas, su kuriuo jis ir susitarė susitikti. Mano, kad teismas turėtų vertinti įrodymus tikėtinumo pusiausvyros principu. Atsakovas pardavė automobilį, sąskaita – dokumentas, kurio pagrindu vykdomas transporto priemonės registravimas. Sąskaitą atsakovas išrašė savo ranka, ją pasirašė ir pats to neneigia, rašysenos ekspertizės atlikti nebuvo galimybių. Atsakovas V. J. neturėjo jokių įgaliojimų parduoti automobilio, todėl sutartis turi būti pripažintina negaliojančia. Atsiskaitymas už automobilį vyko Deltuvos g. 41, Ukmergės m., ten yra UAB „Tomsuva“ automobilių pardavimo aikštelė. Mokant ieškovui pinigus daugiau niekas nedalyvavo, ieškovui susidarė įspūdis, kad jis turi reikalą su bendrove. Automobilių pardavimo rinkoje yra susidariusi tokia situacija, kad tikrasis pardavėjas būna tiktai tarpininkas, o dokumentai būna pradinio pardavėjo, ieškovo manymu, tai padeda išvengti mokesčių automobilių pardavėjams Lietuvoje, tačiau ne ieškovo kompetencijoje spręsti dėl mokesčių vengimo. Kaip apdairiam pirkėjui, ieškovui ši situacija įtarimų nesukėlė.
A. V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, jį tinkamai atstovaują jo atstovas advokatas Valdas Kersnauskas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas Valdas Kersnauskas teismo posėdžių metu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2013-08-15 tarp Belgijos pilietės C. M. ir ieškovo D. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tą dieną ieškovas ir pasiėmė automobilį. Ieškovo minimi skelbimai, pagal kuriuos jis sakosi pirkęs automobilius yra 2013-08-21paskelbimo datos, juo labiau, kad nurodyta automobilio pardavimo kaina yra 5850 eurų, ieškovas įsigijo automobilį už 5200 euru, skirtumas pardavimo kainų taip pat yra didelis. Esminis skirtumas yra ir spalva, skelbimuose nurodyta mėlyna, o ieškovo įsigytas automobilis-pilkas. Mano, kad tai yra kito automobilio skelbimai. Atsakovas paaiškino, kad pargabeno ieškovui mašiną, kadangi buvo vietos. A. V. J. dirba UAB „Tomsuva“ komercijos direktoriumi, dažnai būna komandiruotėse. Atsakovas nusipirko vieną mašiną vežantį traliuką Vokietijoje, kadangi buvo vietos, pakeliui parvežė automobilį, jo paprašė kontaktinis asmuo Artūras. Ieškovas D. P. atsakovui parvežus automobilį reiškė pretenzijas, kad automobilis apdaužytas. Nors buvo sutarę, kad ieškovas sumokės už automobilio parvežimą 100 eurų, tačiau ieškovas už automobilio parvežimą taip ir nesumokėjo. Ieškovo pareiga yra įrodyti, kad pinigai buvo sumokėti. 2014-06-03 pilietis B domėjosi dėl automobilio Belgijoje, pažyma skirta D. P.. Atsakovo parodymai nuoseklūs. Suma, kuriai nereikia rašytinių įrodymų iki 5000 Lt. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ieškovas neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas apklaustas tik kaip liudytojas. Be to atsakovo atstovas baigiamose kalbose paaiškino, kad automobilį vežė pažįstamas iš Panevėžio, pakeliui užvežė į Ukmergės m.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl automobilio Citroen berlingo, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-08-15 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.307 straipsnio (pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas) ir CK 1.80 straipsnio (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) pagrindu bei restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Byloje pateikta sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad 2013-08-15 pardavėjas C. M. pirkėjas D. P. sudarė automobilio Citroen pirkimo pardavimo sutartį, kurio vertė 5200 eurų. VĮ „Regitra“ 2013-08-26 pranešimu atsisakė registruoti transporto priemonę Citroen berlingo, pilkos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi transporto priemonės registravimui taikomi apribojimai (ji arba registravimo dokumentas yra ieškoma policijos). Iš 2013-08-26 poėmio protokolo matyti, kad paimti dokumentai ir daiktai automobilis Citroen berlingo WIN numeris (duomenys neskelbtini); dokumentas užsienio kalba Nr. F24 0547773, 1 lapas, automobilio užvedimo raktelis. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2013-08-26 Vilniaus apskrities VPK NTV APGT skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00877-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d., dėl to, kad Belgijoje paieškomas automobilis CITROEN berlingo, be valstybinių numerių, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas 2013-08-26 VĮ „Regitra", kai jį pageidavo registruoti D. P., gim. 1970-07-31. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-1-00877-13, b.l. 127-129). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00877-13 matyti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvada 2013-09-25 Nr. 140-(4562)-1S1-4783 patvirtino, kad automobilio WIN numeris (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00877-13, b.l.54-55). Iš ieškovo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, iš esmės atitinka ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad apklausoje nurodyta automobilio pirkimo data 2013 m. rugpjūčio 26 d. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00877-13, b.l.62-64). Iš atsakovo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo parodymų matyti, kad jie identiški atsiliepimuose ir atsakovo atstovo paaiškinimams teisme (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00877-13, b.l.78-79). Tačiau atsakovo atstovas, nurodydamas automobilio Citroen berlingo pargabenimo iš Belgijos aplinkybes teigė, kad atsakovas pats pargabeno automobilį, o vėliau nurodė, kad automobilį pakeliui parvežė automobilių vežėjas iš Panevėžio ir paliko atsakovui priklausančioje automobilių aikštelėje. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2015-01-23 matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00877-13 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 189 str. 1 d. Automobilis CITROEN berlingo, be valstybinių numerių, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktas, registracijos liudijimas užsienio kalba Nr. F240547773, grąžintas Belgijos draudimo bendrovės „AG INSURANCE" įgaliotos įmonės UAB „A. B." atstovams. Nutarime pažymėjo, jog priėmus nutarimą grąžinti automobilį CITROEN BERLINGO, VIN (duomenys neskelbtini), jo teisėtam savininkui, gali kilti ginčas dėl teisės į jį, kuris spręstinas civilinio proceso tvarka su D. P., todėl minėtas automobilis bus grąžinti po 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo D. P., jei nebus gautas suinteresuotų asmenų skundas ar dokumentas, patvirtinantis jų kreipimąsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl teisės į šį automobilį. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad D. P. nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka dėl teisės į automobilį. Iš 2015-03-03 pakvitavimo matyti, kad automobilis Citroen berlingo perduotas Belgijos draudimo bendrovės „AG INSURANCE" įgaliotos įmonės UAB „A. B." atstovams (ikiteisminio tyrimo medžiaga 10-1-00877-13, b.l. 134)
CK 1.80 straipsnis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju, ieškovo teigimu atsakovas V. J. perleido ginčo automobilį, perduodamas Belgijos pilietės vardu sudarytą 2013-08-15 pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu D. P., t.y. perleido automobilį, neregistruodamas jo savo vardu, t.y. neturėdamas nuosavybės teisės į perleidžiamą daiktą.
Imperatyvios CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatos reikalauja, jog atsakovas perleisdamas ginčo automobilį ieškovui patvirtintų ir garantuotų, jog nuosavybės teisės į automobilį priklauso tik jam. To nepadarius, yra pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą tenkinti pareikštą ieškinį dėl 2013 m. rugpjūčio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra pardavėjo teisinis statusas ir jo buvimas (nebuvimas) daikto savininku daikto perdavimo momentu. Ieškovas įrodinėjo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu automobiliui buvo paskelbta paieška, transporto priemonės registravimui taikomi apribojimai, automobilis registruotas Belgijoje gyvenančio asmens C. M., atsakovas neturėjo tam tinkamų įgaliojimų, dėl to atsakovas neturėjo teisės jo perleisti.
Pagal CK 6.317 straipsnio normas, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia, kad, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui. Tokia išvada, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iš kurio pardavėjas įsigijo daiktą, todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimą. Todėl, tarp pardavėjo ir pirkėjo kilus ginčui dėl perleisto daikto, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius perleisto daikto nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).
Teismo manymu ieškovo pateikti duomenys neleidžia teismui padaryti išvados, kad atsakovas V. J. yra tikrasis automobilio savininkas ir pardavėjas.
Turto pirkimo – pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik neabejotinai įrodžius, jog sandorio objektas (šiuo atveju automobilis) yra perleistas asmens, neturinčio teisės juo disponuoti (šiuo atveju įrodinėjama, jog atsakovas perleido transporto priemonę ne savo, o automobilio savininko vardu). Nagrinėjamu atveju teismas laiko faktą, jog D. P. ginčijamu sandoriu įsigyto automobilio CITROEN berlingo, be valstybinių numerių, kėbulo numeris VF77J9HXC9J199821, kuris buvo Belgijoje paieškomas, buvo sulaikytas 2013-08-26 VĮ „Regitra", kai jį pageidavo registruoti ieškovas D. P., tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas V. J. pardavė ieškovui D. P. automobilį ir už tai iš atsakovo gavo 5200 eurų.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK185 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010;ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas D. P. tvirtina, kad atsakovas V. J. pardavė jam automobilį ir paėmė 5200 eurų. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų faktų. Pažymėtina, kad rašytine sandorių forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai , kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu (LR CK 1.73 1 d. 1p.). 2013-08-21 interneto svetainėje www.auto.plius.lt patalpinti skelbimai apie parduodamą Citroen berlingo, neįrodo automobilio priklausomybės fakto, be to pats ieškovas ieškinyje teigia automobilį pirkęs 2013-08-15. Šalių prašymu civilinėje byloje buvo prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-1-00877-13, patvirtinanti, kad Vilniaus apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto ar realizavimo. Ikiteisminis tyrimas 2015-01-23 nutarimu nutrauktas , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 189 str. 1 d., tuo pačiu nutarimu A. C. berlingo be valstybinių numerių, jo užvedimo raktas , registracijos liudijimas užsienio kalba grąžinti Belgijos draudimo bendrovės „AG Insurance“ įgaliotos įmonės UAB „A. B.“ atstovams, tuo pačiu ieškovui D. P. dėl teisės į minėtą automobilį buvo suteiktas 30 dienų terminas kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų ieškovas šia teise nepasinaudojo. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie automobilio pargabenimo faktus iš Belgijos nesutampa, vienu atveju tvirtinama, kad automobilį vežė pats atsakovas, o kitu, kad vežėjas iš Panevėžio važiuodamas užvežė pakeliui, tačiau tai irgi neįrodo automobilio priklausomybės atsakovui fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas turi patirties automobilių pardavimo rinkoje, kaip teigia atsakovas, ieškovas parduoda užsiima padėvėtų automobilių prekyba, parduoda automobilius Ukrainoje, ieškovas to neneigia, atsakovas dirba UAB „Tomsuva“ komercijos direktoriumi. Taip pat pažymėtina ieškovo teisė pasirinkti atsakovą. 2014-06-03 Belgijos policijos pažyma , kuria remiasi atsakovas, kad dokumentas skirtas D. P., ir kurios gavimu rūpinosi D. B., neįrodo automobilio nuosavybės ieškovui fakto, todėl yra atmestini, pripažintina, kad šis dokumentas įrodo faktą, kad transporto priemonė, kurios kėbulo (duomenys neskelbtini) nebėra paskelbta kaip vogta, bet jos registracijos liudijimas yra paskelbtas kaip pavogtas. Teismui konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra automobilio CITROEN berlingo, be valstybinių numerių, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)savininkas ir pardavėjas, taip pat nėra pagrindo pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, atsakovui neatsiranda prievolė atlyginti prašomo dydžio tiesioginius nuostolius, automobilio grąžinimo atsakovui klausimas (dvišalės restitucijos klausimas), taip pat negali būti sprendžiamas, nes jis perduotas Belgijos draudimo bendrovės „AG Insurance“ įgaliotos įmonės UAB „A. B.“ atstovams Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-01-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad ieškinys dėl sandorio modifikavimo, pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo, yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Teismui ieškinio netenkinus, ieškovų turėtos išlaidos neatlyginamos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Byloje pateikti įrodymai, kad V. J. yra sumokėjęs teisinės pagalbos išlaidų 450 eurų. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo procesinį elgesį, atliktus procesinius veiksmus, parengtus procesinius dokumentus, darbo sąnaudas, daro išvadą, kad atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais įrodymais bei atitinka Rekomendacijose dėl advokato darbo apmokėjimo civilinėse bylose dydžius. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str. 1 d.,98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)s 450 eurų (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. V. K. g. 30, Vilniaus m., naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Ukmergės rajono apylinkės teisme.