Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2148-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2148-2025 (toliau – ir Nutarimas) V. C. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda V. C. paskirta už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. birželio 3 d. 15:59 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti baudą. Nurodė, jog jam nėra ir nebuvo žinoma apie Nutarime nurodytą pažeidimą. Jam taip pat nežinomas ankstesnis pažeidimas, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti pažeidimo pakartotinumą. Pareiškėjas paaiškina, jog jis ne kartą klausė Institucijos ir bandė gauti informaciją, kodėl jis neturi jokio pranešimo ar kitos informacijos apie ankstesnį nusižengimą, dėl kurio neva padarymo jam skirta 450 Eur bauda. Taip pat negavo aiškių ir konkrečių atsakymų į savo klausimus. Taip pat nurodo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimai padarytus nusižengimus, juo labiau apie ankstesnį pažeidimą, kurio pagrindu priimtas Nutarimas.

Institucija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir priimtą Nutarimą palikti nepakeistą. Institucija paaiškino, jog 2024 m. birželio 3 d. 15:59 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, ties Dariaus ir Girėno g. 17, vairuotojui nedalyvaujant, automatiniu būdu buvo nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – greičio viršijimas. Nustatyta, jog automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas yra juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl buvo siunčiamas pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui su reikalavimu pateikti informaciją, kas vairavo automobilį. Pranešimas buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu (duomenys neskelbtini), pristatytas 2024 m. birželio 10 d. Kitas pranešimas tuo pačiu el. paštu pristatytas 2024 m. liepos 11 d. Taip pat pranešimas išsiųstas popierine siunta, tačiau 2024 m. spalio 1 d. grąžinta siuntėjui, kadangi adresatas nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. neatvyko į paštą atsiimti siuntos. Kiti pranešimai el. paštu išsiųsti2024 m. rugsėjo 11 d., 2024 m. lapkričio 23 d. Taip pat pakartotinai išsiųsta popierinė registruota siunta, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. grąžinta siuntėjui, kadangi adresatas nuo 2024 m. lapkričio 29 d. neatvyko į paštą atsiimti siuntos.

Institucija pabrėžia, jog bendrovės elektroninio pašto adresas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) (pateiktas kaip oficialus nuo 2015 m. spalio 7 d.) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Toks siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Šis el. pašto adresas nurodytas ir įmonės oficialioje internetinėje svetainėje. Pareigūnai, naudojasi Administracinių nusižengimų registru, kuriame įdiegtas funkcionalumas, kuriuo pareigūno pasirinktu būdu dokumentai siunčiami vienu iš pristatymo būdų ir mato, ar siunta buvo pristatyta. Negavus atsakymo iki 2024 m. gegužės 21 d., pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo ROIK 24261501118 teisena. Pagal šią teiseną pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Institucijos nuomone, nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Mano, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai. Remdamasi galiojančiu reglamentavimu, teismų praktika, Institucija nurodo, jog pareigūnas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo užtikrinti, kad jį pasiektų bendrovės elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jis turi pareigą atitinkamai reaguoti. Tai ypač aktualu, įvertinus ir tai, kad bendrovė užsiima automobilių, t. y. didesnio pavojaus šaltinių, nuoma.

Pasisakydama dėl pakartotinumo, Institucija nurodė, jog pareiškėjas 2023 m. birželio 30 d. buvo baustas administracine tvarka už ANK 431 straipsnio 1 dalies ir 415 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Surašytas 2024 m. gegužės 4 d. protokolas su administraciniu nurodymu, nurodymas įvykdytas 2024 m. gegužės 4 d. Todėl nekyla abejonių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą 431 straipsnio 2 dalyje. Iki bylos nagrinėjimo pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. nurodė, kad nesutinka su Nutarimu, automobilis yra įmonės, juo naudojosi nuomininkai. Ką jie gauna, visada pateikia. Kai gauna laišką, pateikia, kas vairuoja automobilius. Kai jį rado per asmeninį paštą, jau atsiuntė nutarimą. Kai skiriama bauda, jam pirmas klausimas, kur pirma bauda. Jie laiškus ignoruoja. Pareiškėjo nuomone, nusižengimas skaitosi, kai jie nepateikia duomenų. Nutarimo nėra, baudos nėra, nei mokesčių inspekcijoje, nei delsiamo, nesupranta, kodėl taip baudžiami. Pareiškėjo teigimu, siuntos jiems neįteikė, jis dažnai nebūna Lietuvoje – dalį laiko praleidžia Latvijoje, būna, kad mėnesiui išvažiuoja visa šeima. Galimai nebuvo liepą, rugpjūtį namuose, žmonos gimtadienis.

Pasak pareiškėjo, elektroninis paštas yra realus, jis pagrindinis, visur nurodytas.

Taip pat pareiškėjas paaiškino dėl bylos nagrinėjimo Institucijoje – pradžioje administruoja kelių policija, jiems aiškina, kad dabar ne jie spendžia, persiuntė VPK, bendraukite su jais. Apie žodinį posėdį sužinojo tik po Nutarimo dėl antros baudos. Iš susirašinėjimo su Institucija el. laiškų, kuriais jie prašė pateikti informaciją, matyti, jog gavo protokolą, kad bus nagrinėjimas, paklausus, kada bus nagrinėjimas, atsakymo negavo. Institucijai buvo parašytas ne vienas laiškas. Į įmonę ateina daug laiškų, jie atrašo ir gauna automatinį laišką, kad laiškas gautas.

Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad gruodžio 7 d. jie siuntė į asmeninį paštą. Nuo 2024 m. birželio jie galimai siuntė, bet negavo. Pašto adresu (duomenys neskelbtini), galimai ne vieną kartą siuntė, bet paštininkas negerai dirba, pareiškėjas nebūna Lietuvoje pastoviai, jie nebuvo informuoti.

Pareiškėjas pabrėžė, jog baudžiamas juk ne jis, todėl koks jam skirtumas. Akcentavo, jog nebuvo tinkamai informuoti. Kai gauna laišką iš jų, prašo pateikti informaciją. Dalį siuntų gauna, čia lietuviškas paštas, jis būna veikia, būna stringa. Klientai būna sako, kad rašė užklausą. Per tiek metų, nebuvo, kad jie nepateiktų. Ką jis padaro, aš tą atsako. Taip pat paaiškino, kad įmonėje keitėsi IT serveriai, galimai tas įtakojo. Pirminį laišką gavo į savo asmeninį paštą. Tačiau duomenų apie pirminį nusižengimą jis negavo ir Institucija jo net neprašė pateikti informacijos. Keisti įmonės elektroninio pašto negali, nes viskas yra surišta.

Taip pat pareiškėjas paaiškino, jog 2024 m. gegužės 2 d. veika visiškai kitokia.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad V. C. 2025 m. sausio 24 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad, jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. birželio 3 d. 15:59 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Minėto straipsnio 2 dalyje reglamentuota didesnė bauda už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Remiantis kasacinio teismo praktika (galiojant ankstesnei teisės akto redakcijai, tačiau iš esmės išaiškinimai aktualūs ir šiuo metu), ANK 573 ir 574 straipsniai įpareigoja Instituciją, nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylas, pasirinkti bent vieną tinkamą procesinių dokumentu įteikimo būdą. ANK 573 straipsnis reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarką. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Nustatyta ir tai, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Skundą pateikęs V. C. iš esmės neigia padaręs administracinį nusižengimą, t. y. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, nebuvo tinkamai informuotas apie nusižengimą ir dėl to nepateikė informacijos, kas padarė nusižengimą, laiku. V. C. teigia, jog pranešimo, siųsto įmonės el. paštu (duomenys neskelbtini) negavo. Pirmas pranešimas, kurį gavo iš policijos pareigūnų – buvo siųstas jo asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas akcentavo, jog tik gavęs el. laišką iš pareigūnų, iš karto su jais kontaktavo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija pranešimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. C. dėl 2024 m. birželio 3 d. užfiksuoto administracinio nusižengimo (su reikalavimu pateikti informaciją) siuntė 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. liepos 11 d., 2024 m. rugpjūčio 24 d., 2024 m. rugsėjo 11 d., 2024 m. lapkričio 23 d. el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės registre, kuris naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, taip pat registruotomis pašto siuntomis 2024 m. rugpjūčio 24 d. ir 2024 m. lapkričio 23 d. (abi grįžo neįteiktos), o 2024 m. gruodžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-197768-2024 ir Nutarimą siuntė el. paštu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Institucija turėjo galimybę naudotis tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) el. pašto adresais, nurodytais valstybės informacinėse sistemose, tačiau V. C. skirtus dokumentus siuntė tik vieninteliu el. paštu (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad siunčiant net keletą kartų nebuvo gautas joks atsakymas. Pateiktame atsiliepime Institucija nenurodo, kodėl pranešimus siuntė vienu elektroninio pašto adresu, o administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kitu. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. C. 2024 m. gruodžio 7 d. asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini)gavęs administracinio nusižengimo protokolą, tą pačią dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 7 d., susisiekė su Institucija. Iš jo siųstų elektroninių laiškų matyti, jog asmuo apskritai nesupranta, už ką jis yra traukiamas atsakomybėn, kas patvirtina jo nuosekliai tiek teismui, tiek Institucijai dėstytą poziciją, kad įmonės el. paštu siųstų pranešimų jis negavo. Pažymėtina, jog sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog automobilis, kuris viršijo greitį, priklauso įmonei ir jis yra nuomojamas, todėl atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris tuo metu nuomojosi automobilį, o ne pareiškėjas. Taigi sutiktina, kad jis net neturi tikslo slėpti Institucijos prašytos informacijos apie vairavusį asmenį.

Taip pat pareiškėjas posėdžio metu paaiškino, jog ne visus laiškus į įmonės el. paštą gauna galimai dėl to, kad tai yra lietuviška pašto dėžutė bei dėl to, kad buvo keičiami serveriai. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, įvertinus jas objektyviai užfiksuotų pareiškėjo veiksmų (sureagavimas į asmeniniu el. paštu gautą Institucijos siųstą dokumentą tą pačią dieną) kontekste, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nepasiekė įmonės el. paštu siųsti pranešimai. Pasisakant dėl registruota pašto siunta siųstų pranešimų, taip pat pažymėtina, jog jos grįžo neįteiktos, taigi asmuo jomis taip pat nebuvo informuotas apie įpareigojimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, jog asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Pažymėtina, kad elektroninio pašto adresas viešuose registruose gali būti nurodytas apskritai kitu tikslu (pvz., Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įvairių deklaracijų pateikimo ir pan.). Todėl atsižvelgiant į LAT formuojamą teismų praktiką, skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos argumentai apie jų formalią pareigą tiesiog išsiųsti dokumentus vienu iš pasirinktų būdų, nepateikus įrodymų, kad dokumentai pareiškėjui buvo realiai įteikti, atmetami, kaip nereikšmingi.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog V. C. veiksmuose nematyti jokio piktybiškumo – V. C. negavo Institucijos siųstų pranešimų įmonės el. paštu bei registruota pašto siunta, o asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini) gavęs protokolą, operatyviai susisiekė su Institucija.

Pažymėtina, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) galima reikalauti pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies tvarka tik tada, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra tinkamai informuotas apie reikalavimą. Priešingu atveju, transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį. Bylos duomenimis nėra įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas būtų gavęs Institucijos pranešimus el. paštu (duomenys neskelbtini), priešingai, byloje nustatyta, kad V. C. šių pranešimų negavo. Tik po to, kai asmeniniu el. paštu buvo atsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, V. C. sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną. Pažymėtina, kad asmens kaltės įrodymus turi pateikti jam administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija. Šiuo atveju, nėra neginčijamų duomenų, jog Institucijos pranešimai, siųsti įmonės el. paštu, buvo įteikti V. C., todėl nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Teismas sprendžia, kad Institucija tinkamai neinformavo V. C., todėl jam neatsirado pareiga pateikti duomenis pagal SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. C. nutraukta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2148-2025 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.