Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3609-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
1-3609-932/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01228-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
P. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3609-932/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01228-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2014 m. balandžio 23 d., apie 19.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu pastūmė motiną M. S., kuri griūdama galva atsitrenkė į spintelę, taip sukeldamas M. S. fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, P. S., apie 20.00 val., sugriebė už plaukų atėjusiai seseriai V. J. ir sugriebęs už plaukų, ją tampė, taip sukeldamas V. J. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais P. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

P. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis P. S. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2014-04-23 palaidojo tėvą P. S.. Po laidotuvių giminės susirinko pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), gedulingų pietų. Per gedulingus pietus P. S. vartojo alkoholį, jo padaugino. Kai visi žmonės išsiskirstė, jis alkoholį gėrė vienas. Kas vėliau atsitiko su motina M. S. ir seserimi V. J., dėl girtumo tiksliai neatsimena. Prisimena tik tiek, kad visi buvo kieme, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį ramino. Dar prisimena, kad kumščiu išdaužė motinos namo lango stiklą, tačiau, kodėl taip padarė, neprisimena. Anksčiau taip pat yra buvę, kad jis, padauginęs alkoholio ir nesiorientuodamas aplinkoje, sukelia konfliktą, susimuša. Pripažįsta, kad 2014-04-23 galėjo smurtauti tiek prieš motiną, tiek prieš seserį, dėl to labai gailisi. Negalvoja, kad tiek jo motina, tiek sesuo galėtų meluoti, jog jis prieš jas smurtavo (b. l. 60, 64).

Nukentėjusioji M. S. apklausos metu parodė, kad 2014-04-23, po sutuoktinio P. S. laidotuvių, jos namuose buvo gedulingi pietūs. Gedulingų pietų metu sūnus P. S. padaugino alkoholio, todėl ji sūnui ir jo draugei J. B. pasiūlė pernakvoti savo namuose. Apie 19.00 val. paklojo jiems lovą, o pati nuėjo į virtuvę. Būdama virtuvėje, išgirdo J. B. riksmus. Kai atėjo pas juos į kambarį, J. jau gulėjo lovoje, o sūnus P. šaukė, liepdamas jai važiuoti namo. M. S. užstojo J. B., tuomet sūnus pradėjo rėkti ant jos, o kai M. S. pasakė, kad paskambins savo dukrai V. J. ir paprašys jos atvažiuoti, sūnus dar labiau supyko. Tuo metu, kai M. S. paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, sūnus P. S. ją pastūmė ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo ant grindų. Krisdama galva atsitrenkė į spintelę, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Tuomet sūnus iš jos rankų ištraukė jos mobilųjį telefoną ir numetė toliau nuo jos. Po to pasakė, kad dar spirs jai į galvą, bet to nepadarė. M. S. iš karto paskambino dukrai V. J. ir paprašė grįžti nuraminti P.. Dukra V. atvyko kartu su sutuoktiniu J. J.. Dukra V. kieme bandė P. nuraminti. Tuo metu, kai M. S. buvo namuose, pamatė, kad lauke tarp sūnaus P. S., dukros V. J. ir jos vyro J. J. vyksta grumtynės, dėl ko M. S. iškvietė policiją. Kaip jai vėliau pasakojo dukra, P. S. netikėtai ją sugriebė už plaukų ir traukė ją link žemės. Tai pamatęs J. J. puolė ginti žmoną. Taip tarp jų trijų įvyko grumtynės. Įvykio metu sūnus P. kumščiu išdaužė name, koridoriuje, vieno lango 3 stiklus. Vėliau iš J. J. sužinojo, kad įvykio metu sūnus P. S. iš kišenės buvo ištraukęs peilį ir jį puolė, tačiau J. nesužalojo. Atvykę policijos pareigūnai sūnų P. S. sulaikė ir išsivežė. Kitą dieną jis atėjo pas ją ir jos atsiprašė. Nuo tos dienos jų santykiai geri, jis jai padeda buityje. P. S. agresyviai elgiasi tik būdamas neblaivus. Tada jo veiksmai yra neprognozuojami, jis tampa tarsi nesavas, nesiorientuoja aplinkoje. Sūnus P. S. apie metus laiko gyvena pas sugyventinę J. B., Šeškinėje, Vilniuje (b. l. 22-23).

Nukentėjusioji V. J. apklausos metu parodė, kad 2014-04-23, apie 18.00 val., su sutuoktiniu J. J., po gedulingų pietų grįžo namo. Tą dieną palaidojo tėvą ir gedulingus pietus valgė motinos M. S. namuose. Maždaug po valandos jai paskambino motina M. S. ir pasakė, kad jos sūnus P. S. triukšmauja namuose, kažką minėjo, kad lyg tai jis ją muša. Nelabai suprato, apie ką motina kalbėjo, nes jų pokalbis greitai nutrūko. Kelis kartus bandė motinai perskambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Po kelių minučių motina dar kartą jai perskambino ir pasakė, kad P. triukšmauja, paprašė grįžti pas ją. Jai ir jos sutuoktiniui grįžus pas mamą, brolis P. su sugyventine J. sėdėjo lauke ant suoliuko. Ji broliui papriekaištavo, kad tokią dieną jis padaugino alkoholio ir triukšmauja. Po šių jos žodžių P. atsistojo ir staigiai įsikibo rankomis jai į plaukus ir traukė jos galvą link žemės, rovė plaukus, tačiau pargriovęs nebuvo. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Jos sutuoktinis, pamatęs, kad brolis ją tampo už plaukų, pradėjo ją ginti. Jis bandė P. nuo jos atitraukti. P. rėkė, kad ji yra niekas ir negali aiškinti, kaip jam elgtis. Po to jis susistumdė su jos sutuoktiniu J.. Netrukus V. J. pasiūlė sutuoktiniui nueiti toliau nuo brolio P., parūkyti, iki atvyks policijos pareigūnai. Jiems einant už namo, ji atsigręžė atgal ir pamatė paskui juos greitu žingsniu einantį brolį P. S., kuris rankose laikė peilį. Užsimojęs su peiliu į juos brolis nebuvo, tačiau, kai ji sutuoktiniui sušuko, kad brolis artinasi prie jų su peiliu, J. staigiai atsisuko į P. ir su koja jį užkabino, dėl to P. nugriuvo ant žemės. Tada ji su sutuoktiniu P. prilaikė ir atėmė peilį. Tuo metu P. rankos ir peilis buvo kruvini, nes prieš tai jis kumščiu išdaužė namo langus ir susipjaustė sau ranką. Jį paguldytą ant žemės laikė iki atvyko policijos pareigūnai. Po šio įvykio brolis P. S. jos atsiprašė. Brolis P. S., būdamas girtas, elgiasi neadekvačiai, jo veiksmai yra neprognozuojami ir nenumatomi. Blaivus jis būna geras, jie nekonfliktuoja. Dėl šio įvykio V. J. buvo sukeltas fizinis skausmas dėl plaukų tampymo (b. l. 24-25).

Liudytojas J. J. apklausos metu parodė, kad 2014-04-23, po uošvio laidotuvių, pas uošvienę M. S. vyko gedulingi pietūs. Apie 18.00 val. jis su sutuoktine V. J. išėjo namo. Žmonos brolis P. S. su drauge J. pasiliko. Apie 19.30 val. jo žmonai paskambino jos motina ir pasakė, kad P. smurtauja. Po maždaug 10 minučių J. J. su sutuoktine V. J. grįžo pas M. S.. P. S. tuo metu sėdėjo ant suoliuko lauke. Jo žmonai V. papriekaištavus broliui dėl jo elgesio, P. S. įsikibo jai į plaukus ir pradėjo ją tampyti. Gindamas žmoną, J. J. bandė P. nuo jos atitraukti, todėl tarp jų įvyko grumtynės. Juos išskyrė V. ir J.. Po to P. S. pribėgo prie jo su peiliu, bet J. J. peilį atėmė, o P. S. pargriovė ant žemės ir laikė iki atvažiavo policijos pareigūnai. Kaip P. S. smurtavo prieš savo motiną M. S., J. J. nematė. J. J. žala dėl šio įvykio nepadaryta (b. l. 26-27).

Apžiūros 2014-04-23 protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Vyriausiosios patrulės O. S. 2014-04-28 tarnybinio pranešimo duomenimis, atvykus į įvykio sietą M. S. pakaušyje buvo matomas sumušimas ir patinimas, V. J. buvo iš pakaušio išrautas plaukų kuokštas (b. l. 11-14).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2014-04-23, 22.07 val., P. S. nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 52).

Kaltinamasis P. S. kaltę pripažino, jo bei nukentėjusiųjų ir liudytojo nurodytos aplinkybės sutampa, jas taip pat patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Minėtais duomenimis nustatyta, kad P. S. konflikto metu pastūmė motiną M. S., kuri griūdama galva atsitrenkė į spintelę, taip sukeldamas M. S. fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, P. S., sugriebė už plaukų atėjusiai seseriai V. J. ir sugriebęs už plaukų, ją tampė, taip sukeldamas V. J. fizinį skausmą. Kaltinamojo P. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę P. S., atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis neteistas (b. l. 34), administracine tvarka baustas (b. l. 35-39), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 45), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 44), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2009-03-10 iki 2009-03-13, diagnozė – mišrus asmenybės sutrikimas, girtumas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 43), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-10-02 specialisto išvados duomenimis, P. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 48).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. S. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu P. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2014-04-23, 20.48 val., iki 2014-04-24, 17.10 val. (b. l. 50, 54). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

P. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 66).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir P. S. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-23 – 2014-04-24, vieną dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu saugoti kartu su byla.

Išaiškinti P. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė