Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarimą ir prašo paskirtą administracinio arešto nuobaudą pakeisti į baudą ar viešuosius darbus. Skundo autorius nurodo, kad visi pasikartojantys administraciniai teisės pažeidimai padaryti dėl jo priklausomybės, dėl kurios šiuo metu jis gydosi (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centre. Todėl, nenorėdamas nutraukti šio gydymo, apeliantas prašo teismo jam paskirtą administracinį areštą pakeisti švelnesne administracine nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

R. M. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl R. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, įvykio ir sudėties buvimo jo veiksmuose nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Taigi matyti, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. administracinį areštą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda) ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tinkamai įvertino ir tai, kad jis sistemingai pažeidžia įstatymus, už administracinius teisės pažeidimus jam paskirtų baudų nemoka.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo įvertintomis aplinkybėmis, papildomai akcentuoja, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis R. M. anksčiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (vagystės), paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu už vagystę ir pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą nuteistas 20 parų areštu. Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad už smulkiojo svetimo turto pagrobimą per mažiau nei dvejų metų laikotarpį jis yra baustas daugiau negu dešimt kartų, taip pat yra sistemingai baudžiamas ir už kitus administracinius teisės pažeidimus.

Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad R. M. anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, skiriant švelnesnes administracines nuobaudas nei administracinis areštas, nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų darymo. Kadangi pažeidėjui skirtos nuobaudos, tarp jų ir administracinis areštas, nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė, pirmosios instancijos teismas ir šiuo atveju visiškai pagrįstai R. M. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nustatydamas teisingą šios nuobaudos dydį (mažesnis nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis). Manytina, kad tik administracinio arešto vykdymas gali užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Šie tikslai apelianto prašomomis švelnesnėmis administracinėmis nuobaudomis – bauda arba viešaisiais darbais, nebūtų pasiekti.

Nors R. M. nurodo šiuo metu besigydantis Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių nurodytus teiginius, teismui su skundu nepateikė. ATPK 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių R. M. negalėtų atlikti arešto bausmės, o jo vykdymas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes, byloje taip pat nėra. Todėl apygardos teismas, apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti, skiriant apeliantui kitos rūšies administracinę nuobaudą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.