Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamą­ją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. Š. 2021 m. spalio 21 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kilusio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – sutuoktinę G. Š., kuriai tyčia kambary­je mesdamas mobiliojo ryšio telefoną pataikė į kairės kojos kirkšnies sritį, suėmęs abiem rankom pastūmė ją pečių srityje, virtuvėje pavijęs, suėmęs abiem rankom pastūmė ją pečių srityje, ranka suėmė jai už kaklo, neleisdamas eiti, pargriovė ant grindų ir vieną kartą koja įspyrė į dešinės kojos šlaunies sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.

Be to, V. Š. 2022 m. sausio 25 d. apie 21 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kilusio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – sutuoktinę G. Š., suduodamas vieną smūgį dešinės rankos delnu jai per pakaušį ir įspirdamas vieną kartą dešine koja į kairės kojos šlaunį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdy­mą dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje.

Kaltinamasis V. Š., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, būnant namuose, (duomenys neskelbtini), apie 22 val. į namus grįžo žmona G. Š. su jų dviem dukromis. Grįžusi žmona pradėjo priekaištauti, kad neišdžiovė drabužių. Jis žmonai kažką atsakė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kambaryje supykęs metė savo mobiliojo ryšio telefoną į žmoną, pataikė į kairę koją. Tada suėmė abiem rankomis žmoną pečių srityje ir pastūmė. Žmonai išbėgus iš kambario į virtuvę, nubėgo paskui ją, virtuvėje abiem rankomis pastūmė ją pečių srityje. Tada dešine ranka suėmė žmonai už kaklo, laikė, neleido eiti, pastūmė ją. Nuo pastūmimo žmona nugriuvo ant grindų. Jai nugriuvus vieną kartą dešine koja įspyrė į koją, kurią neprisimena. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė būdamas supykęs, jog žmona negrįžo laiku į namus. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų žmona galėjo jausti fizinį skausmą. Sužaloti žmonos, sukelti jai fizinio skausmo nenorėjo. Konflikto metu abu su žmona buvo blaivūs. Po šio įvykio žmonos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau 2022 m. sausio 25 d. vėl smurtavo prieš žmoną. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojamame name. Apie 18 val. grįžęs po darbo, virtuvėje susiginčijo su žmona dėl kažkokių buitinių dalykų. Apsipykus jis nuėjo į kambarį, buvo užmigęs, o jo telefonas krovėsi kitame kambaryje, kur buvo žmona su vaikais. Atsikėlęs nuėjo pasiimti telefo­no ir pamatė, kad jis yra ištrauktas. Tada nuėjo į virtuvę, kur buvo žmona, ir paklausė, kodėl paėmė jo telefoną, buvo apie 21 val. 40 min. Žmona pradėjo rėkti ant jo, jis pradėjo rėkt ant jos. Konflikto metu priėjęs prie žmonos dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą jai per pakaušį, mano, kad jai skaudėjo, ji įsikando į lūpą. Žmonai einant link kambario, dešine koja spyrė vieną kartą jai į kairę koją, į šlaunį. Žmona apsiverkė, jis nuėjo į kitą kambarį ir prie jos daugiau nelindo. Kitą dieną anksti ryte išvažiavo į darbą, į Varėnos rajoną. Važiuodamas kelyje prasilenkė su žmonos motina. Po darbo nuvažiavo pasiimti daiktų iš namų, kuriuose anksčiau gyveno, ten jau buvo atvykę polici­jos pareigūnai, buvo žmonos motina, atėjo ir pati G. Vėliau žmona sakė, kad ant kojos, toje vietoje, kur spyrė, jai atsirado mėlynė, parodė ją. Mėlynė nebuvo labai didelė, kai jam parodė, ji jau baigė išnykt. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų žmona galėjo jausti fizinį skausmą ir jai galėjo atsirasti sužalojimai. Gailisi, kad nuskriaudė žmoną. Tą dieną abu buvo blaivūs, jie iš viso nevartoja alkoholio. Žmonos atsiprašė, ji jam atleido. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu vykdo individualią veiklą, pjauna medžius. Turi dvi mažametes dukras. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirti viešieji darbai (1 t., b. l. 149–150, 2 t., b. l. 117–120).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. Š. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje surinkti įrodymai.

I. Dėl 2021 m. spalio 21 d. nusikalstamos veikos

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad tarnybos metu, 2021 m. spalio 22 d. apie 14 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas prane­šimas, kad Socialinių paslaugų centro darbuotoja pranešė, jog (duomenys neskelbtini) smurtaujama prieš moterį, Š. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko V. Š. Pasiteiravus, ar šeimoje kyla kažkokių konfliktų ar kitų problemų, jis teigė, kad viskas yra tvarkoje ir jokia pagalba nereikalinga. Bendraujant su jo žmona G. Š., ji teigė, kad konfliktai kartas nuo karto kyla, prasitarė, jog vyras prieš ją smurtavo. Paklausus, kaip pasireiškė smurtas, sakė, kad 2021 m. spalio 21 d. vakare vyras ją stumdė, nes ji grįžo vėlai iš savo mamos. Sakė, kad buvo išėjusi pas mamą, nes reikėjo išskalbti drabužius. Vyrui tai nepatiko, todėl ją apstumdė, metė į ją mobiliojo ryšio telefoną, pataikė į koją, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pasiteiravus, kodėl nesikreipė į policiją iškart, atsakė, jog tuo metu neturėjo telefono ir nenorėjo daugiau problemų. Sakė, jog pretenzijų vyrui neturi, pareiškimą rašyti atsisakė, medikų pagalbos taip pat atsisakė. Telefonu susisiekus su pranešėja Socialinių paslaugų centro darbuotoja (atvejo vadybininke) I. E., ji paaiškino, jog G. Š. susisiekė su ja telefonu ir pasakė, kad vyras prieš ją smurtauja. I. E. teigė, jog toje šeimoje smurtaujama dažnai, tačiau G. Š. į policiją nesikreipia. V. Š. teigė, jog konflik­tų būna, tačiau smurtas nebuvo naudotas. Ant G. Š. matomų sužalojimų nebuvo. V. Š. ir G. Š. buvo blaivūs. Namuose buvę jų vaikai atrodė nesužaloti, sveiki (1 t., b. l. 10).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus policijos pareigūnų tarnybinės kameros užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, nustatyta, jog G. Š., 2021 m. spalio 22 d. bendraudama su policijos pareigūnais, nurodė, jog smurtas naudotas buvo (1 t., b. l. 14, 94–95).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), medinio gyvenamojo namo virtuvėje, kur stovi koklinė krosnis, medinis stalas, šaldytuvas, grindys medinės; ir kambaryje, kurio kairėje stovi koklinė krosnis, sekci­ja, dešinėje prie lango stovi sofa, prie jos stalas ir kėdė; vaikų kambaryje stovi lovos, ant kurių sudėta patalynė, medinė spinta, komoda su televizoriumi, vaikiškas vežimėlis (1 t., b. l. 15–22).

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad 2021 m. spalio 21 d. ryte išėjo pas savo mamą. Apie 22 val., jai su vaikais grįžus į namus, (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jos ir vyro V. Š. kilo žodinis konfliktas, vyras priekaištavo, kad vėlai grįžo. Konflikto metu vyras metė į ją mobiliojo ryšio telefoną, pataikė į kairės kojos kirkšnies sritį. Tada suėmęs abiem rankom pastūmė ją pečių srityje. Jai išbėgus į virtuvę, vyras ją pavijo, suėmė abiem rankom ir pastūmė pečių srityje, tuomet ranka suėmė jai už kaklo, neleido eiti, pargrio­vė ją ant grindų ir gulinčiai vieną kartą įspyrė koja, pataikė į dešinės kojos šlaunies sritį. Dėl vyro į ją mesto mobiliojo ryšio telefono jai ant kairės kojos, kirkšnies srityje, atsirado kraujosruva, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Gali būti, kad konflikto metu griūdama į kažką susimušė dešinę ranką ir toje vietoje ant rankos žasto srityje atsirado kraujosruva, ant rankos atsiradusios kraujosruvos tikslių aplinkybių nurodyti negali, neprisimena. Dėl padarytų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai nuvykusi nebuvo. Iš karto policijos nekvietė, nes vyras neleido. Apie konfliktą kitą dieną telefonu pasakojo savo motinai E. S. ir atvykusiai socialinei darbuotojai D. S.. Po įvykio vyras jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Konflikto metu buvo blaivi (1 t., b. l. 28–31, 33–34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvir­tinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėju­siajai galimybė (1 t., b. l. 48).

Liudytoja I. E. parodė, kad dirba Varėnos socialinių paslaugų centre, atvejo vadybininke. 2021 m. spalio 22 d. po pietų socialinė darbuotoja D. S. ją informavo apie smurtą artimoje aplinkoje Š., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeimoje. Sociali­nė darbuotoja nurodė, kad V. Š. savaitgalį smurtavo prieš savo žmoną G. Š., sakė, kad ant jos šonų, rankos, kojos šlaunies srityje yra kraujosruvos, kad ji buvo tampoma po žemę už plaukų. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad yra gavusi informaciją, jog Š. šeimoje smurtaujama. Paties konflikto tarp G. Š. ir V. Š. nematė, aplinkybes žino iš socialinės darbuotojos. Po kelių dienų vėl gavo informaciją, kad V. Š. grasina savo žmonai. Nuvykusi pas Š. į namus, bendravo su G. Š., dėl grasinimų jai buvo pasiūlyta rašyti policijai pareiški­mą, tačiau ji atsisakė. Ar bendraujant su G. Š. ant jos matėsi kokių nors sužalojimų pasakyti negali, neprisimena. Su V. Š. nebendravo (1 t., b. l. 56–58).

Liudytoja D. S. parodė, kad dirba Varėnos socialinių paslaugų centre vyres­niąja socialine darbuotoja, darbas su šeimomis. Dirba su Š. šeima, gyvenančia (duomenys neskelbtini), teikia šiai šeimai socialines paslaugas ir atvejo vadybą. 2021 m. spalio 21 d. ji lankėsi minėtoje šeimoje, bendravo su G. Š., matė, kad ji rinkosi nešvarią patalynę, drabužius, ruošėsi eiti skalbti pas motiną E. S.. V. Š. namuose nebuvo. 2021 m. spalio 22 d. ryte jai paskambino E. S. ir pranešė, kad jos dukra G. vakar, kai grįžo iš jos į namus, buvo vyro V. sumušta, prašė greičiau nuvažiuoti pas jos dukrą, nurodė, kad nežino, ar dukra apie tai kalbės. Gavusi tokią informaciją, ji nuvyko pas Š.. Atvykus V. Š. buvo kieme, taisė traktorių, buvo pasimetęs, atrodė sutrikęs. Pabendravusi su juo, užėjo į namus. Virtuvėje stovėjo G. Š., rankose laikė vyresniąją mergaitę. Virtuvėje taip pat buvo jos brolis A. S., kuris taisė pertvarą sudėti malkai. Paklausė G., kas vyksta šeimoje, kas naujo, kas blogo. G. nieko neatsakė, tik giliai įkvėpė ir pasižiūrėjo į brolį. Matėsi, kad ji išsigandusi, sutrikusi. Paklausė, kas įvyko vakar, paaiškino, kad yra kalbama, jog buvo muštynės. Tada G. papasakojo, kad jai parėjus iš motinos po skalbimo, vyras ją užsipuolė, kad per ilgai buvo, nes jis buvo leidęs būti dvi valandas, o ji išbuvo keturias. G. Š. nurodė, kad konflikto metu vyras jai trenkė ranka, metė į ją mobiliojo ryšio telefoną, pataikė į koją šlaunies srityje. Sakė, kad ant kojos jai yra didelė kraujos­ruva, paprašius parodyti, susigėdo ir pasakė, kad parodyti negali. Pamačius ant jos rankos nemažą kraujosruvą ir paklausus dėl to, G. paaiškino, kad kraujosruva atsirado to paties konflikto metu, kai V. jai sugriebė už rankos. Paklausus, kodėl ji apie tai nepranešė, nepaskambino, G. nurodė, kad to padaryti negalėjo dėl vyro. Tuomet pakvietė V. į namus, paklausė jo, kas atsitiko, kodėl vyko muštynės. Jis nurodė, jog konfliktas įvyko dėl to, kad žmona per ilgai užtruko pas mamą, buvo ilgesnį laiką, nei jai buvo leista. Aiškinantis aplinkybes, G. Š. visą laiką tylėjo. Matė ant jos rankos kraujosruvą, daugiau sužalojimų nepastebėjo. Išvažiavu­si apie įvykį telefonu pranešė atvejo vadybininkei I. E., kuri iškvietė policiją. Su Š. šeimyna bendrauja apie dvejus metus, pastebėjo, kad G. Š. bijo savo vyro V. Š., yra girdėjusi, kad jis jai nuolat grasina, šeimoje vyksta žodiniai konfliktai (1 t., b. l. 61–62).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, dienos metu, jos dukra G. Š. buvo atėjusi pas ją į namus išsiskalbti savo ir vaikų drabužių. Ji buvo atėjusi su abiem savo mažomis dukromis. Dukra jos namuose skalbėsi, tvarkėsi, ji prižiūrėjo jos vaikus. Vakare dukra dar nuėjo į parduotuvę, o grįžusi kartu su dukromis išėjo į namus. Kitą dieną ryte ji telefonu paskambino dukrai, norėdama paklausti, kaip jai sekasi. Dukra papasakojo, jog vyras supyko, kad per vėlai parėjo, buvo nesutvarkiusi namų ir dėl to prieš ją smurtavo, pastūmė ant lovos, jai norint pabėgti iš namų, suėmė už kaklo, neleido išeiti, metė į ją mobiliojo ryšio telefo­ną, pataikė į koją, ant kojos yra kraujosruva. Dukra buvo išsigandusi, sutrikusi. Po pokalbio su dukra ji telefonu susisiekė su socialine darbuotoja D. S. ir papasakojo, ką jai sakė dukra. Tą dieną dukros nematė, kalbėjosi su ja tik telefonu. Dukrą matė tik po kelių dienų, ant jos sužalojimų nematė, tačiau pastebėjo, kad dukra eidama truputį šlubavo, kuria koja neprisimena. Apie tai, kas tiksliai įvyko tarp jos ir vyro, daugiau su dukra nekalbėjo. Apie konflikto aplinkybes žino tik tiek, kiek jai telefonu pasakojo dukra (1 t., b. l. 68–69).

Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas juodos, pilkos spalvos korpusu CAT, liečiamu ekranu. Telefono matmenys – 7 x 12 cm; korpusas ir ekranas įvairiose vietose apibraižyti. Po apžiūros mobiliojo ryšio telefonas grąžintas V. Š. (1 t., b. l. 78–84, 87–90).

II. Dėl 2022 m. sausio 25 d. nusikalstamos veikos

Iš nukentėjusiosios G. Š. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2022 m. sausio 25 d. apie 21 val. 40 min. jai būnant nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje tarp jos ir vyro V. Š. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad iš miego prabudęs vyras pamatė, jog ji tuo metu, kol jis miegojo, buvo paėmu­si jam priklausantį mobilųjį telefoną, ir pradėjo jai priekaištauti, kodėl jį paėmė. Jai atsakius, jog ką ji nori, tą ir daro, vyras, priėjęs prie jos, sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu jai per pakaušį. Dėl patirto smūgio ji staiga sukando dantis ir įsikando į viršutinę lūpą. Ji liepė vyrui apsiraminti, kitaip iškvies policijos pareigūnus. Tai pasakiusi, ėjo link virtuvėje esančio stalo, ant kurio stovėjo mobiliojo ryšio telefonas, norėdama išsikviesti pagalbą. Vyras priėjo prie jos, jėga atėmė telefoną, kurį tuo metu jau laikė rankoje, ir dešine koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį, pasakė, jog jeigu iškvies policijos pareigūnus ir iš jos bus atimti vaikai, jis ją užmuš. Ji pasakė, kad ketina su juo skirtis, tačiau vyras sakė, jog jokių dokumentų nepasirašys ir dabar niekur jos neišleis. Po šių žodžių vyras nurimo ir nuėjo drauge miegoti. Dėl vyro suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, ant viršutinės lūpos atsirado patinimas. Šį kartą pas teismo medicinos ekspertus išsamesnei medicininei apžiūrai pageidauja vykti. Vyras ir ankščiau yra smurtavęs prieš ją, apie tai buvo pranešusi Bendra­jam pagalbos centrui. Konflikto tarp jos ir vyro metu namuose buvo ir jų dukros L. ir L.. Kaip ji buvo mušama, matė tuo metu virtuvėje buvusi L., dėl ko ji labai išsigando ir pradėjo verkti. 2022 m. sausio 26 d. apie 12 val. 30 min. nuvykusi pas motiną E. S. papasakojo jai apie tarp jos ir vyro įvykusį konfliktą. Motina sakė, jog apie įvykį reikia pranešti policijos pareigūnams, ką ji ir padarė (2 t., b. l. 1–8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), mūrinio gyvenamojo namo virtuvėje, kur kairėje pusėje stovi žalios spalvos molinė krosnis, už jos yra medinės durys, pro kurias patenkama į svetainę, durys pravertos ir paremtos medine kėde be atlošo, dešiniau nuo kėdės stovi šaldytuvas, dešiniau nuo jo, prie sienos stovi dviguba medinė spintelė, dešinėje virtuvės pusėje, po langu, stovi medinis stalas, o aplink jį – trys kėdės su atlošu, dešiniau nuo stalo stovi dujinė viryklė, dešiniau nuo jos stovi medinė lentyna (2 t., b. l. 23–36).

Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo dėl G. Š. kūno sužalojimų matyti, kad 2022 m. sausio 26 d. išorinės apžiūros metu ant nukentėjusiosios G. Š. kūno buvo matomi du sužalojimai: patinimas ant viršutinės lūpos ir dviejų centimetrų pločio mėlynė ant kairės kojos šlaunies (2 t., b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas 2–5 paros iki apžiūros, kas atitinka užduotyje nurodytą laikotarpį. Sužalojimas galėjo susidaryti tiek suduodant smūgį, tiek atsitrenkiant į kietą buką pavir­šių. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrik­dymo mastą. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 45–46).

Liudytoja E. S. parodė, kad jos dukra G. Š. su V. Š. susituokę dvejus metus, turi du vaikus. Jie gyvena nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 25 d. apie 15 val. paskambinusi dukra G. paprašė, jog kas nors ją parvežtų į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi tarp jos ir vyro vyksta konfliktai, jis ją varo iš namų. Ji atsakė, jog nežino, kas galėtų ją parvežti. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. 2022 m. sausio 26 d. apie 8 val. dukrai K. S. paskambino dukra G., kuri papasakojo, jog sausio 25 d. apie 22 val. ją namuose sumušė vyras V. Š.. Dukra K. apie tai papasakojo jai, todėl apie 9 val. ji paskambino pažįs­tamam V. S. ir paprašė, kad jis automobiliu ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini), kur gyvena dukra G., jog galėtų ją parsivežti į savo namus. Apie 10 val. 15 min. nuvyko į dukros namus, paėmusi ją ir jos dukras L. ir L., automobiliu sugrįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Liepė dukrai K. paskambinti socialinei darbuotojai D. S., jog ši paskambintų į Bendrąjį pagalbos centrą ir praneštų apie įvykį (2 t., b. l. 70–73).

Informacija apie asmens duomenis patvirtina, kad nukentėjusioji G. Š. yra kaltinamojo V. Š. sutuoktinė (2 t., b. l. 131–132).

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikal­stamų veikų padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad V. Š. 2021 m. spalio 21 d. ir 2022 m. sausio 25 d. smurtavo prieš ją, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. sausio 26 d. ant nukentėjusiosios kūno buvo matomi du sužalojimai: viršutinės lūpos patinimas ir kraujosruva ant kairės kojos šlaunies; specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmas, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad V. Š., smurtaudamas sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas prieš sutuoktinę, kuri yra šeimos narė, V. Š. veikos kvalifikuotinos kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos narei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 133–136, 138–139). Per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, nuobaudų galiojimas neišnykęs (2 t., b. l. 141–146). Nuo 2021 m. spalio 26 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 148). Bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (2 t., b. l. 154). V. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios yra nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, tačiau jo padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, todėl šiuo požiūriu veikų ir jas padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, V. Š. neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas aukščiau aptartas nusikalstamas veikas ir kaltinamojo asmenybę apibudinančias aplinkybes, kaltina­majam skirtinos švelniausios BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės, kurias siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima minimaliai (BK 46 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis), nes tokios bausmės bus pakankamos pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, nes visiškas bausmių sudėjimas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos narės – sutuoktinės, atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

VI. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinti­na baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (padarytą 2021 m. spalio 21 d.), ir skirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (padarytą 2022 m. sausio 25 d.), ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. Š. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlyginti­nai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 (vieną šimtą aštuonias­dešimt) valandų.

Skirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. Š., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.