Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1213-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
2A-1213-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
S. K., G. K.
Trečiasis asmuo
G. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1213-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. K., atsakovui S. K., trečiajam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. K. ir atsakovo G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį G. K., jį padidinti ir priteisti iš atsakovo S. K. sūnaus G. K. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 800 litų kas mėnesį ir mokėti iki G. K. pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims nutraukiant santuoką 2006 metais, sūnaus G. išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 250 litų periodinių išmokų. Praėjus ketveriems metams nuo išlaikymo vaikui priteisimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, jos ir atsakovo turtinė padėtis, ekonominė situacija šalyje, todėl priteista suma vaiko išlaikymui nėra pakankama ir neatitinka realių vaiko poreikių. Siekiant suteikti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti darnų jo vystymąsi ir lavinimąsi, atsakovas sūnaus išlaikymui turi skirti po 800 Lt per mėnesį. Anksčiau atsakovas kartais prisidėdavo pinigais perkant sūnui smulkius aprangos daiktus, transporto bilietą, žurnalus, sumoka mobilaus ryšio paslaugas, yra padovanojęs mobilų telefoną ir fotoaparatą. Pastaruoju metu atsakovas moka tik teismo priteistus alimentus, o papildomai neberemia. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini, jo pažymių vidurkis - 9,3 balų. Suma reikalinga vaiko išlaikymui yra bent 1250 litų per mėnesį. Ieškovės gaunamas mėnesio atlyginimas -1200 Lt, todėl jos pajamų sūnaus išlaikymui neužtenka. Nuo teismo priimto sprendimo 2006 metais ženkliai pasikeitė sūnaus amžius, kartu ir jo poreikiai. Dėl šių priežasčių atsirado papildomos su vaiko sveikata, mokymusi, laisvalaikiu, ugdymu susijusios vaiko išlaikymo išlaidos. Atsakovas yra darbingas ir daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė paaiškino, kad sūnui už mokymąsi kompiuterininkų mokykloje sumokėjo 1610 Lt už visus mokslo metus, kuriuos jai teko sumokėti dalimis. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui ji gauna 293 litus, jai padeda jos sesuo ir tėvas. Sūnaus išlaikymo išlaidas sudaro: 678 Lt maistui, komunalinės paslaugos-165 Lt, apranga-140 Lt, higienos prekės-50 Lt, mokymo priemonės-170 Lt, sveikatos priežiūrai-43 Lt, laisvalaikio reikmės -56 Lt, transporto išlaidos-20 Lt, dienpinigiai-40 Lt, internetas -35 Lt. Be to, sūnui reikalingos papildomos matematikos ir anglų kalbos pamokos, kurios kainuotų-140 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2006-11-23 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-024-54/2006 priteistą išlaikymo dydį G. K. išlaikymui, jį padidinant ir priteisė iš atsakovo S. K. sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas po 500 litų kas mėnesį. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 90 litų valstybei bei 195 litus ieškovei. Teismas nustatė, kad šalių sūnus yra 16 metų amžiaus, lanko gimnaziją ir jaunųjų kompiuterininkų mokyklą, sveikatos sutrikimų neturi, sūnaus vieno mėnesio išlaikymo išlaidas ieškovė nurodo apie 1200-1300 litų mėnesiui, iš kurių net virš 678 litų per mėnesį skiria vaiko maitinimui ir 1680 litų per metus berniuko aprangai (mėnesiui-140 litų). Nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovės ir atsakovo pinigines pajamas patvirtina, kad ieškovės pajamos- vidutinės-1204,50 Lt, per mėnesį, atsakovo - atskaičius ankščiau priteistą išlaikymą, apie 1991,50 Lt. Pažymėjo, kad šalių sūnus yra 16 metų amžiaus, jo poreikiai maistui, aprangai yra kaip suaugusiojo, o poreikiai mokymo reikmėms, yra didesni, nei kitų moksleivių, nes jis yra labai gerai besimokantis, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokosi ir jaunųjų kompiuterininkų mokykloje, kurioje mokslas metams kainuoja beveik 1600 Lt. Teismas sprendė, jog protingai ir pilnai patenkinti šalių sūnaus G. K. poreikius galima už 1000 litų per mėnesį, mažinant išlaidas maitinimui ir aprangai, iš kurių pusę turi teikti vaiko tėvas, kitą dalį-vaiko motina. Todėl iš atsakovo S. K. sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisė periodines išmokas po 500 litų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-09-27) dienos iki G. K. pilnametystės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, paliekant 2006-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-024-54/2003 priteistą išlaikymo dydį nepakeistą. Teigia, jog ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas vengia prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nuo išlaikymo priteisimo, kiekvieną mėnesį atsakovas skiria 293 litus sūnaus išlaikymui, įsiskolinimo nėra. Kaip tėvas pilnai prisideda prie sūnaus G. K. išlaikymo, kiek įmanoma, dalyvauja jo auklėjime, tenkina jo įgeidžius pirkdamas jam reikiamus daiktus. Atsakovas niekada neignoravo sūnaus poreikių, sūnų myli, nuo išlaikymo priteisimo yra nupirkęs sūnui dviratį (kaina apie 800 Lt), fotoaparatą „Panasonic“ (kaina apie 800 Lt), du mobiliojo ryšio telefono aparatus, muzikini centrą (kaina apie 600 Lt), kompiuterį (kaina apie 3000 Lt), kas mėnesį apmoka sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas, sūnui paprašius, nuperka drabužių, apmokėjo kompiuterių kursus (500 Lt). Tai, kad sūnaus poreikiai patenkinti, sūnus paaiškino ir teismui, taipogi nurodydamas, kad su atsakovu bendrauja pakankamai. Ieškovės teiginys, kad atsakovo „finansinė padėtis yra daugiau negu gera“, neatitinkantis tikrovės. Šiuo metu atsakovo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1971 Lt, nekilnojamojo turto neturi, gyvena bute, į kurį paveldėjimo teises be atsakovo pareiškė dar du įpėdiniai. Gyvena kartu su savo mama, 87 metų amžiaus senatvės pensininke. Mamos sveikata silpna (padidintas kraujospūdis, glaukoma), dėl to ji nuolat vartoja vaistus. Vaistams išlaidos per mėnesį siekia apie 200 Lt. Šiuo metu atsakovas patiria nemažas bylinėjimosi išlaidas teisminiuose ginčuose dėl buto, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno. Šis butas yra name, kuris buvo grąžintas ankstesniam savininkui. Yra priverstas bylinėtis dėl kompensacijos sumokėjimo už įrengtą butą palėpėje, dėl savivaldybės reikalavimo atsakovo lėšomis atlikti remontą, buto adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas ir jo artimieji gyveno kaip nuomininkai, ir dėl savivaldybės reikalavimo sumokėti nuomą. Apeliantas teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė tik į ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ji grindė sūnaus išlaikymui tenkančias sumas per mėnesį. Teismas neatsižvelgė į atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes apie atsakovo finansinę padėtį. Teismas visiškai ignoravo atsakovo išsakytus argumentus dėl prisidėjimo prie vaiko išlaikymo kitais būdais, ne vien periodinėmis išmokomis per mėnesį. Taip pat nurodo, jog aplinkybę, kad sūnaus poreikiai yra patenkinti pripažįsta ir pats sūnus, o 500 Lt išmoka yra per didelė ne tik atsakovui, bet ir pačiai ieškovei, kurios gaunamas mėnesio atlyginimas tėra 1200 Lt. Be to, atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė esmingai, ieškovės turtinė padėtis taip pat išliko nepakitusi, jokių ekstraordinarių papildomų sūnaus priežiūros išlaidų, susijusių su jo liga ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kaip tai numato LR CK 3.201 str. 2 d., nėra, todėl padidinti periodines išmokas nėra pagrindo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei priteista 195 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi procesas buvo pradėtas pačios ieškovės iniciatyva, ieškovei net nebandžius ieškoti būdų šį klausimą išspręsti ne teismo keliu.

Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo pakeisti 2011-02-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai, išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ visus duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, išreikalauti pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apie atsakovo gaunamas išmokas ir valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas priteisė iš atsakovo mažesnį išlaikymą vaikui negu objektyviai leidžia atsakovo dabartinė materialinė padėtis. Teismas neišreikalavo visų reikalingų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas pateikė tik pažymą iš VĮ „Regitra“ apie turimas transporto priemones, pažymą iš darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį, bet nepateikė pažymos iš „Registrų centro“ apie turimą nekilnojamąjį turtą, pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apie atsakovo gaunamas išmokas ir valstybinio socialinio draudimo laikotarpius. Ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena erdviame, suremontuotame, apstatytame bute (duomenys neskelbtini), kurio dalis jam priklauso kaip nuosavybė. Teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino vaiko poreikius, nurodydamas, kad vaiko išlaikymui reikia skirti tik 1000 Lt kiekviena mėnesį. Kaip rodo pateikti įrodymai, vaiko išlaikymui reikia skirti 1250 - 1350 litų per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad reikia mažinti išlaidas vaiko maitinimui, aprangai, nes, parduotuvėse maisto kainos nuolatos kyla. Vaiko aprangai išleidžiama suma taip pat yra reali, vien geresni batai gali kainuoti 300 Lt, nekalbant apie striukių, paltų, gimnazijos uniformos ir kitų rūbų kainas. Taip pat, kad pasiruoštų būsimiems egzaminams, sūnus lanko privačias pamokas (matematikos po 1 val./sav. - 25 Lt; vėliau planuojamos ir lietuvių kalbos 1 val./sav. - 25-30 Lt). Vaikas nori lankyti ir sportinio pobūdžio būrelį, tačiau viskam nėra pakankamai lėšų. Teismas neatsižvelgė, kad sūnui reikia naujos lovos, čiužinio ir rašomojo stalo, t. y. dabartiniam jo ūgiui pritaikytų baldų. Taip pat nori kreiptis į ortodontą, kadangi vaikystėje sūnaus priekinių dantų tiesinimui vieno plokštelės panaudojimo neužteko, reikalingas papildomas gydymas. Pirmosios instancijos teismas, padidindamas ir priteisdamas iš atsakovo sūnaus G. K. išlaikymui periodines išmokas po 500 litų kas mėnesį, nesilaikė proporcingumo principo, įtvirtinto LR CK 3.192 str. Atsakovas turi gerai apmokamą darbą (jo atlyginimas sudaro apie 2285 Lt atskaičius mokesčius), turi ir nekilnojamojo turto, keliauja atostogauti į užsienio valstybes, todėl gabaus ir gerai besimokančio sūnaus išlaikymui tikrai gali skirti 800 Lt kiekvieną mėnesį, ypač kai pats atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, daugiau vaikų neturi. Teismas nurodė, jog ieškovė vaiko išlaikymui turėtų skirti taip pat 500 Lt, nors jos gaunamos pajamos yra daugiau nei tūkstančiu litų mažesnės už atsakovo gaunamas pajamas. Vadovaujantis teismo sprendimu, ieškovei pragyvenimo išlaidoms liktų tik 704 litai. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo materialinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės. Dėl geresnės materialinės padėties atsakovas turi galimybę daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės skirtingą materialinę padėtį, laikantis proporcingumo principo, mano, kad atsakovas ir ieškovė sūnaus išlaikymui turi skirti bent 1250 litų per mėnesį, iš šios sumos daugiausiai 400 - 450 Lt - ieškovė, o bent 800 litų - atsakovas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo S. K. apeliacinį skundą ieškovė L. K. nurodo, kad vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės. Kai sūnaus išlaikymui buvo nustatyta 250 Lt suma, tiek vaiko poreikiai buvo mažesni, tiek atsakovo atlyginimas - mažesnis (apie 800-900 Lt). Dabar atsakovas turi gerai apmokamą darbą (jo atlyginimas sudaro apie 2285 Lt atskaičius mokesčius) ir vaikui moka per mėn. 293 Lt. Sūnus yra gerai besimokantis, šiuo metu baigęs pirmus programavimo specialybės mokslo metus (duomenys neskelbtini). Šie mokslo metai kainavo 1610 Lt. Norint rašyti baigiamąjį darbą ir gauti pilną įvertinimą, reikia mokytis ir antrus metus, kurie reikia manyti kainuos ne mažiau. Todėl išlaidos tikrai nemažės. Pažymi, kad išaugo išlaidos komunalinėms paslaugoms, kurios pagal naujus paskaičiavimus sūnui sudarytų vidutiniškai apie 220 Lt per mėnesį. Šiuo metu ieškovė negali laiku sumokėti mokesčių už šildymą ir turi įsiskolinimą. Išlaidos komunaliniams mokesčiams dar padidės, nes žada brangti dujos, šiluma. Taip pat teigia, jog atsakovo mama gauna padorią pensiją, buvo paveldėjusi turtą (duomenys neskelbtini) miestelyje, todėl jos išlaikymui papildomų lėšų skirti nereikia.

Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus G. K. gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). 2006-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu sūnaus G. išlaikymui iš atsakovo S. K. yra priteistas 250 litų išlaikymas per mėnesį (b.l. 23-27), G. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l.12) ir (duomenys neskelbtini), vienerių mokslo metų kaina-1582 Lt (b.l.13). L. K. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 17), jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo užmokestis yra 1204,50 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius (b.l. 13a). S. K. vardu registruota transporto priemonė (b.l. 16). Atsakovo per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius ir 293 Lt priteistą išlaikymą, sudaro apie 1972 Lt (25634,19÷13).

Ieškovė prašymą pakeisti priteistą išlaikymo dydį grindė išaugusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia šalies ekonomine padėtimi ir šalių turtine padėtimi. Ieškovės teigimu, sūnaus vieno mėnesio išlaikymo išlaidos sudaro apie 1200-1300 litų.

Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. 2006-11-23 teismo sprendimu sūnaus G. išlaikymui iš atsakovo S. K. buvo priteistas 250 litų išlaikymas per mėnesį. Šalių sūnus yra šešiolikos metų amžiaus, jo poreikiai maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, praėjus daugiau nei keturiems metams nuo teismo sprendimo priėmimo, yra išaugę. Esant konstatuotam nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, atsakovo argumentą, jog nebuvo pagrindo padidinti periodines išmokas, atmeta kaip nepagrįstą.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtinu pripažino 1000 Lt dydžio išlaikymą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nenustatyta. Aplinkybė, kad šalių sūnus gerai mokosi, nagrinėjamu atveju, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas nei minimali mėnesinė alga. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Įvertinus ieškovės ir atsakovo gaunamą darbo užmokesčio dydį akivaizdu, kad šalys negali teikti tokio išlaikymo dydžio, kuris maksimaliai patenkintų visus vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus turėtų sveikatos problemų dėl kurių jam būtų reikalingas pastovus gydymas ar pasižymėtų ypatingais gabumais, kurie sąlygotų papildomas išlaidas. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija vaiko poreikiams patenkinti pripažįsta pakankamu ir būtinu 800 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, atsakovas sūnaus išlaikymui turėtų skirti didesnę išlaikymo dalį nei ieškovė. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, šalių turtinė padėtis ir pan. Atsakovo mėnesinės pajamos yra beveik 800 Lt didesnės nei ieškovės, ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl sūnaus išlaikymui teiktina 800 Lt suma tarp šalių paskirstytina taip: atsakovui – 500 Lt, ieškovei – 300 Lt.

Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę būklę.

Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Atsakovas nurodo, kad jis gyvena kartu su savo mama, 87 metų amžiaus senatvės pensininke ir teikia jai išlaikymą. Šiuo metu atsakovas patiria nemažas bylinėjimosi išlaidas teisminiuose ginčuose dėl buto, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno. Šis butas yra name, kuris buvo grąžintas ankstesniam savininkui. Yra priverstas bylinėtis dėl kompensacijos sumokėjimo už įrengtą butą palėpėje, dėl savivaldybės reikalavimo atsakovo lėšomis atlikti remontą, buto adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas ir jo artimieji gyveno kaip nuomininkai, ir dėl savivaldybės reikalavimo sumokėti nuomą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teikia savo senyvai motinai išlaikymą. Pateikti receptai vaistams ir vaistinių kvitai patvirtina, jog buvo išrašyti vaistai ir įsigyti, tačiau iš jų nematyti, iš kieno lėšų tai buvo padaryta. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie jo motinos gaunamas pajamas, iš kurių būtų galima spręsti, kad jai yra reikalingas išlaikymas. Tai, kad atsakovas bylinėjasi teismuose su trečiaisiais asmenimis, nesudaro pagrindo sumažinti sūnui teiktino išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas S. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė Kauno rajono savivaldybės tarybai adresuotą prašymą dėl atleidimo iš darbo. Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl aplinkybė, jog atsakovas galimai bus atleistas iš darbo jo paties prašymu, nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį. Priešingu atveju, didesnė sūnaus išlaikymo pareiga būtų perkelta ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 195 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi bylinėjimosi procesas buvo pradėtas pačios ieškovės iniciatyva, ieškovei net nebandžius ieškoti būdų šį klausimą išspręsti ne teismo keliu. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas su reikalavimu pakeisti išlaikymo dydį nesutiko visiškai, priteistas išlaidų dydis neviršija LR teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 nustatyto dydžio, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, pagrįstai šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, priteisė iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių nepilnamečio vaiko poreikių dydį, tačiau tinkamai nustatė iš atsakovo priteistiną išlaikymą, kuris yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Atmestus apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArvydas Žibas